Žirgais prie Juodosios jūros: 27. Ukrainos ir Moldovos pasienyje – akistata su kontrabandininkais

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Specialiai lrytas.lt, Elenovka (Ukraina)
 
Ekstremali. Tokia buvo dvidešimt aštuntoji žygio „2000 kilometrų istorijos“ diena.
Pirmasis raiteliams ir jų žirgams tekęs iššūkis – kalvos.
 
Pastarosiomis dienomis energija tryškę ir daugiausiai risčia bėgę žirgai sulėtino žingsnį. Įkalnes raiteliai įveikė pėsčiomis, vesdamiesi keturkojį bendražygį greta.
 
„Į kalną – sunku, į pakalnę – dardu dardu“, – kelionę siaurais Dniestro upės slėnio keliais, o vietomis ir bekele apibūdino raitelis iš Žemaitijos Vaidotas Digaitis.
 
Vos prieš valandą iš stovyklavietės pajudėję žygeiviai nudžiugo pakelėje išvydę šaltinį. Jie nepraleido progos ir patys atsigaivinti, ir žirgus pagirdyti.
 
Nusiėmęs prie juosmens kabantį, žalvariu apkaustytą ragą, vandens pasisėmė ir V. Digaitis. Gurkštelėjęs pats, likusį išpylė savo žirgui Krantui ant galvos, kad šis atsigaivintų.
 
Netrukus ragas su vandeniu keliavo iš rankų į rankas.
 
Bet ir neturintiems rago ar puodelio nebūtina semti vandenį rieškučiomis. Ištroškusiems greta šaltinio paliktas metalinis puodelis.
 
Įkalnės ir nuokalnės privertė sulėtinti žygio tempą, bet suteikė progą pasigėrėti rudenėjančia gamta.
 
Iki horizonto besidriekiančiuose peizažuose kasdien vis daugėja gelsvų ir rausvų potėpių.
 
Kviečiai, anot kernaviško Česlovo Marcinausko, nukulti jau prieš tris savaites, bet jų laukai šviečia vaiskia žaluma. Iš po ražienų kalasi želmenys.
 
„Arba kombaino sietai prastai sureguliuoti, arba vairuotojas stokojo meistriškumo. Nuo šiaudų neatskirti grūdai jau sužėlė.
 
Bet bėdos nėra. Dalį derliaus prarado, bet suarus laukus želmenys taps gera trąša“, – paaiškino 53 metų ūkininkas Česlovas.
 
Kukurūzų, moliūgų, runkelių, bulvių derlius jau taip pat nuimtas, bet nykstantys jų stiebai dar neatrodo niūriai.
 
„Ot, Lietuva buvo! Turėjom mes žemių“, – sužavėtas prieš akis atsivėrusio kraštovaizdžio šūktelėjo Giedrius Klimkevičius.
 
Raitelius džiugina ir pakelėse augantys graikiniai riešutmedžiai.
 
Riešutus raiteliai skanauja šviežutėlius, ką tik nukritusius nuo medžio.
 
„Mes jau ne tik dienų kalendoriuje nebesekame, bet ir nebesuprantame, dar vasara, ar jau ruduo. Tik šalna rytais ant palapinių išduoda, kad reikia šilčiau apsirengti.
 
Skųstis negalime. Gamta – su mumis, beveik nelyja“, – džiaugėsi Skirmantė Naglytė.
 
Geru ženklu Juodosios jūros link traukiantys raiteliai laiko pakeliui rastą sudėvėtą pasagą.
 
Patyręs ūkininkas ir kalvis Č. Marcinauskas neabejoja, kad ji pamesta nuo galinės kairės kojos.
 
Raiteliai planuoja supjaustyti ją į devynias dalis ir išsidalinti tarpusavyje. Po žygio susitikę jie sudės visas dalis į vieną. Ši pasaga primins apie raitelių vienybę.
 
Iki žygio pabaigos – dar beveik dvi savaitės ir apie 500 kilometrų, kuriuos reikės įveikti.
 
Ar pavyks sėkmingai pasiekti Juodąją jūrą, jau nedrįsta šimtu procentų garantuoti nė vienas iš devynių kelionę tęsiančių raitelių.
 
Šią dieną Neringai Kūlokaitei bent iki žygio pabaigos primins stipriai sumuštas kelis, nubrozdinimai ant delnų ir nutrintas kailis ant žirgo Aiseto galvos.
 
Paslydęs ant asfalto, jis pagriuvo kartu su raitele.
 
„Gerai, kad spėjau ištiesti rankas. Kitaip šis atsitikimas galėjo pasibaigti liūdniau.
 
Visa laimė, kad nepapuolėm po automobilio ratais ar neužlėkė iš paskos jojęs raitelis“, – optimistiškai kalbėjo Neringa.
 
Sumuštą moters kelį apžiūrėjo ir sutvarstė žygeivius lydintis veterinaras Audrius Kučinskas. Nors ir su skaudama koja, raitelė tęsė kelionę.
 
Pavakarę suklupo ir G.Klimkevičiaus žirgas Krantas. Eidamas per metalinį tiltą jis pasibaidė, metėsi į kitą pusę ir įkišo kanopą į tilto perdangoje žiojėjusią skylę.
 
Lengviau raitelis atsipūtė tik sėkmingai ją ištraukęs. Jei žirgas būtų ėmęs muistytis, traumos nebūtų išvengęs.
 
„Džiaugiuosi ne tik dėl žirgo. Patys vos išnešėme sveiką kailį.
 
Grįždami į stovyklą jojome pro obelų sodą. Žiūrim: džipas, sargas. Pamaniau, kad saugo obuolius.
 
Bet toliau pajoję pamatėme dar vieną džipą, vilkiką ir keletą vyrų, kraunančių didžiules cigarečių dėžes.
 
Pastebėję mus, jie akimirksniu susėdo ant džipo kapoto ir apsimetė nieko neveikiantys.
 
Gerai, kad tie kontrabandininkai nepalaikė mūsų policininkais ir nepradėjo šaudyti!“ – šviežiausiais įspūdžiais dalinosi raitelių vadovas G. Klimkevičius, pasiekęs stovyklą.
 
Vlado Ščiavinsko nuotr.
 
www.lrytas.lt
 
Nuotraukose: Pirmasis raiteliams ir jų žirgams tekęs iššūkis – kalvos

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra