Zigmas Tamakauskas. Adventinių angelų skrydis
Autorius: Voruta Data: 2019-12-19 , 08:59 Spausdinti

Atidžiai klausomasi muziejaus direktoriaus Prano Majausko pasakojimo apie muziejų ir jame esančius eksponatus. Straipsnio autoriaus nuotraukos
Zigmas TAMAKAUSKAS, Kaunas, www.voruta.lt
Su Lietuvos sporto muziejaus direktoriumi Pranu Majausku daugiau susipažinome dalyvaudami Baltijos kelio 30-mečio minėjime Šilų kaimo apylinkėse, kur ta proga buvo aukotos šventosios Mišios. Prie 1989 m. rugpjūčio mėn. pastatyto koplytstulpio, skirto nuo raudonojo ir rudojo teroro žuvusiems sportininkams atminti, pasitikome ir palydėjome keliu Vilnius – Ryga – Talinas bėgikus. Paskui keletą kartų lankėmės P. Majausko vadovaujame muziejuje, kuriame ne tik apžiūrėjome čia sukauptus eksponatus, bet buvome net savotiškais „teisėjais“ prie muziejaus esančioje žalioje vejoje gražiai surengtose įvairiose vaikų varžybose. Tų varžybų nugalėtojams įteikėme ir papuoštus tautinėmis juostomis medalius. Supratome, kad šis muziejus ne tik garsėja eksponatais , bet ir gyva edukacine veikla, kurioje atsispindi ir muziejaus vadovo, buvusio sunkiaatlečio, jėgos trikovininko, trenerio, sporto organizatoriaus, Lietuvos naujų sporto šakų populiarintojo, žmonių, turinčių negalią sporto ugdytojo, sporto veteranų sąjūdžio steigėjo bei sumanaus muziejininko kilni veikla.
Žinodami, kad muziejuje vyksta ir įvairūs proginiai renginiai, minint mūsų valstybines šventes ir kitas žymias kalendorines datas, paprašėme muziejaus direktoriaus leisti jame surengti mūsų – TS Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos Kauno skyriaus adventinę popietę „Linkime šviesos, taikos, meilės, ramybės ir palaimos“. Direktorius mielai sutiko, suteikdamas jai ir pažintinį pobūdį. Jis mus supažindino su muziejaus kūrimo istorija, pravedė ekskursiją, papasakojo apie jo visapusišką veiklą. Pavyzdžiui, pasitinkant Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną, čia buvo surengta jau tradicine tapusi negalią patyrusių žymių sportininkų suėjimo šventė. Visai neseniai čia buvo surengta ir iškiliausio Kauno krašto kūno kultūros mokytojo šventė. Pasižymėję mokytojai buvo apdovanoti Padėkos raštais, medaliais ir knygomis „Olimpinis alkas – Lietuvos sporto muziejus“. Šioje šventėje dalyvavęs Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Kupčinskas muziejui padovanojo, anot direktoriaus, neįkainuojamą dovaną – Žalgirio arenos pradžios statybos aktą su miesto savivaldybės mero, Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus, LR Ministro Pirmininko, LR krepšinio federacijos prezidento Vlado Garasto, architekto Eugenijaus Miliūno ir UAB „Vėtrūna“ valdybos pirmininko parašais.
Muziejaus direktoriui P. Majauskui Padėkos raštą TS-LKD bendrijos Kauno skyriaus vardu įteikia Zigmas Tamakauskas
Muziejuje vyksta ir įvairios parodos. Minint įžymaus ilgųjų nuotolių bėgiko, 1941 metų Birželio sukilimo dalyvio ir mano nepamirštamo buvusio mokyklos metais kūno kultūros mokytojo Alfonso Vietrino 100-tąsias gimimo metines, muziejaus lankytojai čia galėjo išvysti muziejaus direktoriaus Prano Majausko iniciatyva jam surengtą parodą. Įdomu pažymėti, kad A. Vietrinas, artimųjų pramintas „Vėju“, 1942 metais laimėjo trijų kilometrų bėgimo rungtį prieš Vokietijos maratono čempioną Vėberį, sukeldamas tuometinės okupacinės valdžios sąmyšį. Būdamas Lietuvos patriotas, Alfonsas Vietrinas išgelbėjo nuo abiejų okupantų Lietuvos sportininkų trofėjus, saugotus Kūno kultūros rūmuose. Dabar šis sportininkas, garsinęs Lietuvos vardą, ilsisi Viešpaties ramybėje Panemunės kapinėse.
Savo Padėkos raštą muziejaus direktoriui įteikė LR Seimo narys Paulius Saudargas
Ilgai atmintyje turėtų išlikti vadinamo „ringo džentelmeno“ įžymaus Lietuvos boksininko Algirdo Šociko ekspozicija, kurios nuotraukose matome jo įspūdingą pergalę prieš Rusijos reprezentacinį galiūną Nikolajų Karaliovą. Lietuvio sportininko laimėjimas prieš Rusijoje vadintą „nenugalimą “ Karaliovą, daug kam sukėlė pasididžiavimą savo tėvyne Lietuva, jos sporto pasiekimais. Pasididžiavimą savo šalimi kelia žvelgiant ir į mūsų krepšininkų šlovės istorijos nuotraukas, į jų iškovotus prizus, į mūsų lengvaatlečių pasiekimų atspindžius.
Muziejaus vadovas Pranas Majauskas ypač džiaugiasi 1988 metais LTOK atkūrimo darbo grupės vadovo, ilgai Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui vadovavusio, buvusio LTOK prezidento Artūro Poviliūno dovana – jo gautų apdovanojimų ir sportinių trofėjų kolekcija.
Iš popieriaus lakštų – angelų skrydis
Su dideliu įdomumu apžiūrėjome ir gyvai pateiktas Lietuvos cirko istorijos, ledo ritulio ir kitas ekspozicijas.
Paskui susėdę prie stalų jaukioje, papuoštoje Vytauto Didžiojo portretu salėje, kalbėjomės apie advento turinį, apie krikščioniškų tautinių vertybių išlaikymo būtinumą, jų gyvybingumo išsaugojimą. Artėja Kalėdos. Jos turėtų prasidėti ne reklamų išblizgintų parduotuvių vilionių vitrinose, ne pirkinių pripildytuose vežimėliuose, o mūsų širdyse, atsakingose už mūsų dvasinės kultūros likimą.
LR Seimo narys Paulius Saudargas ir Vilniaus savivaldybės tarybos narė, buvusi žurnalo „Apžvalga“ redaktorė Goda Karazijaitė
Jau kelinti metai iš eilės bendrijos veikli narė Jūratė Rakauskienė organizuoja šventinių angeliukų iš popieriaus lakštų karpymą. Baigiantis pokalbiams, tokio darbo ėmėmės ir čia. Angeliukai, sušildyti mūsų širdžių kaitra, Kalėdų švenčių išvakarėse bus dalinami gatvėje sutiktiems žmonėms, linkint jiems šviesos, taikos, meilės, ramybės bei palaimos. Tikimės, kad bus geras jų skrydis.
Iš buvusių garsių sportininkų – Prano Majausko ir Gedimino Budniko rankų taip pat išskris į žmonių širdis kalėdinio gerumo angelai
Malonu, kad šioje mūsų parengtoje advento pažintinėje popietėje dalyvavo ir svečiai iš Vilniaus – Lietuvos Respublikos Seimo narys, LKD bendrijos pirmininkas Paulius Saudargas, Vilniaus savivaldybės tarybos narė Goda Karazijaitė ir žinomas folkloro dainininkas Jonas Volungevičius.
Angelų choro giesmė…
Darbščiam Lietuvos sporto muziejaus direktoriui Pranui Majauskui – dvasinės olimpinės ugnies nešėjui, Naujųjų metų dieną žengsiančiam į savo garbingo asmeninio jubiliejaus šventę, linkime dar daug gražių kūrybinių žiedų, kuo geriausios sveikatos, Dievo palaimos jo kilnaus darbo bare, renkant ir saugojant mūsų didžios istorijos žiupsnelius.
Komentarai
Naujienos
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Lietuva
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Šarūnas Šimkevičius. In memoriam. Vidmantas Staniulis
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
~ Europa, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-01-15, 14:07
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva - Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
~ Lietuva, Naujienos, Pasaulis, Žydai
2021-01-15, 12:44
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
~ Kultūra, Muziejai, Naujienos, Parodos
2021-01-15, 11:33
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
~ Lietuva, Naujienos
2021-01-14, 15:03
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
~ Katalikų kardinolai, Kultūra, Naujienos, Religija
2021-01-14, 10:09