Zigmantas Balčytis: ES energetikos politika iš žodžių ir gražių, gerų norų tampa realiais veiksmais

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

„Praėjusį mėnesį pasirašyta Lenkijos ir Rusijos sutartis dėl dujotiekio Jemalas–Europa eksploatavimo naudinga Lietuvai. Ji rodo Europos Komisijos pasiryžimą ginti kiekvienos Europos Sąjungos valstybės energetinį saugumą“, – sako europarlamentaras Zigmantas Balčytis.
 
Remiantis šia sutartimi prie dujotiekio galės jungtis ir trečiosios šalys, taip pat ir Lietuva. Europos Parlamento narys Z. Balčytis dar akcentuoja būtinumą gerinti Baltijos jūros strategijos projektų finansavimą, ypač prioritetinėms švietimo, mokslo bei turizmo sritims, kad lėšų skirstymas mažiau priklausytų nuo valstybių politinių sprendimų.
 
Interviu parengtas Lietuvos radijui bendradarbiaujant su Europos Parlamento Socialistų ir Demokratų pažangiojo aljanso frakcija.
 
Pone Balčyti, jau antrą kartą šiais metais Lenkija ir Rusija susitaria dėl dujų tiekimo ir dujotiekio Jemalas–Europa eksploatavimo. Kodėl reikėjo antrą kartą pasirašyti sutartį?
 
Pirmas susitarimas buvo pasirašytas šių metų sausio mėnesį. Jo pagrindu Lenkija buvo įsipareigojusi leisti Rusijai disponuoti dujotiekiu Jemalas–Europa iki 2045-ųjų metų. Tai yra 35 metus į priekį. Tačiau jo įsigaliojimui po aktyvios kritikos, ypatingai iš mūsų pusės, buvo užkirstas kelias Europos Komisijai tą padaryti. Tad ir pati Europos Komisija suprato tam tikrą problemą ir naujoji sutartis buvo pasirašyta tik praėjusį mėnesį. Ji daug kuo skiriasi nuo pirmosios, t. y. kad šito dujotiekio galiojimo laikas yra sutrumpintas iki 2019 metų. Taip pat įsipareigota prie dujotiekio Jemalas–Europa sąžiningomis sąlygomis leisti jungtis trečiųjų šalių bendrovėms, tame tarpe ir Lietuvai. Lenkijai užtikrinta teisė dujas parduoti kitoms Europos Sąjungos šalims. Po sutarties pakeitimo ji buvo palaiminta paties energetikos komisaro, pono Otingerio, kuri šiandien, manau, jau atitinka Europos Sąjungos ir Lietuvos lūkesčius.
 
Ką šis susitarimas reiškia Lietuvai? Ar galėtumėte truputėlį plačiau paaiškinti?
 
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tas susitarimas visiškai nesusijęs su Lietuva, tačiau taip nėra. Jo reikšmė mūsų valstybei yra didžiulė. Todėl minėtą klausimą aš iškėliau dar šių metų rugsėjo mėnesį pačioje Europos Komisijoje, dėl to kalbėjau ir Energetikos komitete Parlamente. Sakiau, kad jei sutartis nebūtų pakeista, tai faktiškai Lietuvos ir Lenkijos reversinis dujų ateities projektas, kitaip sakant, galimybė gauti dujas atgaliniu būdu iš vakarų Europos ir Lietuvos dujų sistemos sujungimas su Lenkijos infrastruktūra, būtų paprasčiausiai praradusi savo prasmę, nes Rusija galėtų disponuoti teise spręsti, ar gali, pavyzdžiui, Lietuva jungtis prie šito dujotekio. Jeigu ir prisijungtų, pati Rusija būtų nustatinėjusi dujų kainas, o tai iš tikrųjų yra nepriimtina Lietuvai. Faktiškai mes 35 metus būtume priklausomi nuo trečios šalies – Rusijos – veiksmų energetikos sektoriuje.
 
Pone Balčyti, kaip reikėtų vertinti tokį atvejį bendrosios Europos Sąjungos energetikos politikos kontekste?
 
Atmetant visas derybas ir diskusijas, kurios iš tikrųjų buvo gana įtemptos, šį Europos Komisijos veiksmą vertinu labai pozityviai, todėl, kad nebuvo taip lengva iš tikrųjų pirmą kartą tai padaryti ir priversti šitą sutartį pakoreguoti, kad ji atitiktų ne tik vienos Lenkijos, o visų 27 Europos Sąjungos valstybių interesus. Manau, tai galima laikyti pirmu žingsniu, kada Europos Sąjungos energetikos politika iš žodžių ir gražių, gerų norų tampa realiais veiksmais. Todėl tikiu, kad Europos Komisija, kaip yra numačiusi savo strateginiuose projektuose, per tam tikrą laikotarpį sukurs vieningą, nepriklausomą ir nepertraukiamai tiekiančią energetinius resursus, rinką.
 
Nuo Lenkijos ir Rusijos taip pat su tuo susijusių ir Lietuvos reikalų persikelkime į Baltijos jūros regioną. Spalio pabaigoje Europos Komisija pateikė bendrosios Baltijos jūros strategijos įvertinimą. Kaip sekasi Baltijos jūros strategiją įgyvendinti valstybėms?
 
Taip, iš tikrųjų ši strategija gana plati, apimanti aštuonias Europos Sąjungos valstybes, įskaitant ir Lietuvą. Taip pat šitame projekte labai aktyviai turėtų dalyvauti ir Rusija, todėl, kad be gerų norų dar pastebimos tam tikros probleminės sritys. Yra nemažai problemų, su kuriomis susiduriama įgyvendinant strategijoje numatytus tikslus. Pripažįstama, kad sunkiausiai sekasi išjudinti strategines mokslo ir švietimo bei ypatingai turizmo plėtros sritis. Manau, didžiausia problema šiandien yra ta, kad nėra numatytas projektų finansavimas. Strategijos įgyvendinimui per tam tikrą laikotarpį penkioms prioritetinėms sritims reikėtų apie 45 mlrd. eurų. Tai iš tikrųjų yra didelė pinigų suma. Aišku, kad ta strategija bus įgyvendinama ilgajame laikotarpyje, tačiau vis vien turėtų būti numatytas atskiras finansavimas ir apgalvoti būdai, kaip būtų galima atskirų projektų finansavimui pritraukti ir privačias lėšas. Dėl pakankamai sudėtingo finansinių lėšų sutelkimo, projekto įgyvendinimas ateityje gali būti ne iki galo užbaigtas arba strigti, nes tai gali priklausyti nuo vienos valstybės politinės valios nedaryti vieno ar kito projekto. Todėl šalims narėms būtina susitarti iš anksto, kokius pozityvius žingsnius ateityje reikėtų padaryti dėl Baltijos jūros strategijos įgyvendinimo, ir tai akcentuoti dokumentuose dėl finansinės perspektyvos po 2013 m. Siūlysiu, kad turėtų būti išgryninti patys svarbiausi prioritetiniai projektai, kuriuos reikėtų įgyvendinti per artimiausius 10 metų. Tos valstybės, kurios yra susijusios su šitais projektais, turėtų iš anksto numatyti iš būsimos finansinės perspektyvos ir pinigines lėšas. Tai iš tikrųjų būtų didelis postūmis ne tik įgyvendinant strategiją, bet ir geras pavyzdys, kaip turėtų būti formuojamas valstybių biudžetas norint pasiekti greičiausiai ir didžiausią ekonominę naudą.
 
Šaltinis: interviu parengtas Lietuvos radijui bendradarbiaujant su Europos Parlamento Socialistų ir Demokratų pažangiojo aljanso frakcija
 
Nuotraukoje: Seimo narys, europarlamentaras Z. Balčytis
 
Voruta. – 2010, gruod. 11, nr. 23 (713), p. 3.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra