Žemgalos vardas

Autorius: Data: 2011-12-29, 08:13 Spausdinti

Vaidutis RIŠKUS, Kaunas

Maždaug prieš dešimt dienų iš Žiemgalos draugijos pirmininko, Žiemgalos leidyklos direktoriaus Vytauto Didžpetrio gavau malonią dovanėlę – leidinį apie mano gimtąją Žemgalą.

Jį parengė Žiemgalos draugija ir išleido Žiemgalos leidykla. Knygelė vadinasi Žemgalos kultūros paveldas. Žiemgalos krašto praeitis straipsnius parašė penki paveldo tyrinėtojai, trys kraštą vadina Žemgala, o du Žiemgala. Norėčiau, kad pastarieji atsakytų į kelis paprastus klausimus, kurie siejasi su argumentais, kuriuos naudojau, pagrįsdamas Žemgalos vardo teisingumą (1) (Vaidutis Riškus, Žiemgala ar vistik Žemgala, 1908 09 06, Voruta, nr. 17):

1. Kokios tautos, latvių ar lietuvių, gentis buvo žiemgaliai, kur buvo jų teritorija ir kur jie prapuolė, jei išliko tik latvių gentis žemgaliai [zemgali].

2. Ar solidu kitos tautos genties pavadinimą keisti remiantis etimologinėmis spėlionėmis, kad galbūt kadaise švedai, vokiečiai, rusai ir baltai balsę e tardavo kaip dvibalsį ie. Dėl švedų ir vokiečių dera priminti, jog jie Žemgalą vadino lotynišku vardu Semigalia (reikia tarti Zemigalija, kas sutampa su latvių Zemgale, kadangi švedų ir Livonijos oficiali valstybinė raštų kalba buvo lotynų kalba, jie ją gerai mokėjo ir žinojo lotyniškai jei rašoma e, tai ir tariama „e“ (Neronas, Venecija, pater noster, repetitia est mater studiorum, terra, sed, ego, et cetera). Todėl versija apie ziemigalia yra tik dabartinių lietuvių išmįslas.

Rusai į savo metraščius įrašė lotynizuotą ir šiek tiek modifikuotą pavadinimą rusiškais rašmenimis – zimigola. Beje, rusiškas rašmuo e tariamas dvejopai, – Leonidas Briežnevas, Medviedevas. Rytprūsiuose dar ir dabar gausu vietovardžių, kurie ir rašomi, ir tariami su e – žinome kuršių Preilą, Melnragę, Pervalką, Ventspilį, Žemgalos krašte dar ir dabar yra penketas vietovių Žemgalos (Zemgale) ar Zemgalių (Zemgali) vardu, bet nėra nei vienos Žiemgalos ar Žiemgalių.

3. Ar galite nurodyti bent vieną latvių kalbininką ar istoriką, kuris pritarė jų genties vardo pakeitimui. Kai prieš keletą metų viename renginyje, kur buvo kalbama apie Žemgalą, aš ten dalyvavusios latvių rašytojos paklausiau, su kuo sietinas Žemgalos vardas. Man buvo atsakyta, kad ne tik ji, bet ir Kuršžemė bei Vidžemė sietinos tik su žeme ir kad jos neturi nieko bendro nei su šiaure (žiemele) nei su žiema (ziema).čia dera priminti, jog bendrinė latvių kalba sudaryta žemgalių tarmės pagrindu.

4. Ar jums nepatinka paprastas ir aiškus Simono Daukanto Žemgalos vardo kilmės aiškinimas, kad ten jų žemė pasibengė ir jūra prasidėjo.

5. Kodėl XX a. šeštame dešimtmetyje išleistų Kazimiero Būgos raštų sudarytojas akad. prof. habil dr. Zigmas Zinkevičius Žemgalos vardo netaisė. Gal tuo metu lietuviai buvo atgavę gebėjimą ištarti balsę „e“. Šiek tiek patyrinėjęs lietuvių kalbos žodynus (1) ir atidžiai pasiklausęs žmonių, tarp jų ir radijo bei televizijos diktorių kalbų nustačiau, jog dabar lietuviai raidę „e“ taria kaip balsę „e“ (kai skiemuo nekirčiuotas). O kirčiuojamas arba pailginamas kitas žodžio skiemuo arba kaip dvibalsį „ia“, kai skiemuo kirčiuotas (beržynėlis, bet biaržas, bebriukas, bet biabras, ponai Čenas ir Čiapas, dešimt ir diašimtas. Geranoris ir giaras, jekninė ir jiaknos, kelmaro ir kialmas, ledinis ir liadas, sukčius Petrikas ir šventas Piatras, seneliukas ir sianas).

Čia tinka paklausti, – kiek galėtumėte išvardinti žodžių ir kokius, kur lietuviai balsę „e“ taria kaip dvibalsį „ie“?

6. Ar nesutiktumėte vadovautis principine terminologijos mokslo nuostata, jog teisingais laikomi anksčiau užrašyti terminai, o vėliau paskelbti laikomi pertekliniais, tai yra niekiniais, ir geriausiu atveju gali būti laikomi tik teisingo termino sinonimais. Kaip žinia, apie Zemigaliją švedai parašė IX a., Livonijos kronika XIII a. rusų metraščiai kiek vėliau. K. Būga ir S. Daukantas žemgalius ir Žemgalą aprašė dar XIX a.

7. Gal galite pasakyti, kas pirmasis ir kada parašė žiemgalių vardą?

Manau, jeigu viešai ar bent sąžiningai patys sau atsakysite į šiuos klausimus, nebepravardžiuosite žemgalių ir niekada nebandysite iš žemaičių padaryti žiemaičius.

Logiška ir sunkiai paneigiama versija, kad lietuviai žemgalius vadino žiemgaliais dėl to, jog jie buvo kaimynai iš šiaurės, tai yra žiemių, bet čia lieka atviras klausimas, –

8. Kodėl lietuviai kuršių nevadino vakargaliais, prūsų, lenkų ir jotvingių pietgaliais, o gudų rytšaliais?

Baigdamas noriu informuoti skaitytojus, jog lietuvių kalbos ir tautosakos institutas dar 1994 ir 1995 metais išleido Simono Daukanto „Istorija žemaitiška“ dvitomį, kurio sudarytojai Roma Bončkutė, Vytautas Merkys, Giedrius Subačius ir Birutė Vanagienė pagarbiai elgėsi su Daukanto tekstu, jo neklastojo netaisė ne tik Žemgalos bei žemgalių, bet ir nei vieno kito Daukanto termino. Kadangi leidinį išleido MA Lietuvių kalbos institutas, viliuosi, kad tai oficiali lietuvių kalbos instituto pozicija, kurios turėtų laikytis ir kiti kalbininkai, apie Žemgalą rašantieji autoriai ir leidinių redaktoriai, kurie neturi jokios (nei moralinės nei juridinės) teisės savavališkai keisti autorių terminų ir teiginių manau, kad ši replika turtų būti įdomi žagariečiams ir naudinga visiems žemgaliečiams, kurie susipažinę su Žemgalos vardo problematika, galės kvalifikuotai parinkti savojo krašto pavadinimą, todėl tiktų ją išspausdinti Žagarės knygoje greta straipsnio apie Žagarės vardą.

Šaltiniai:

1. Antanas Lyberis ir Napalys Grigas, Lietuvių kalbos rašybos žodynas mokykloms. Kaunas. 1957. 244 puslapiai.

Bei lietuvių kalbos instituto išleistas Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 45 000 žodžių, redakcinė kolegija K. Korsakas, B.A. Larinas, J. Kruopas (atsakingasis redaktorius), A. Lyberis, Kazys Ulvydas, Vilnius, 1954, 990 puslapių.

Beje, nei viename iš jų nėra nei Žiemgalos, nei žiemgalių. Yra tik žemgalis, kur paaiškinta, kad tai žemėje esantis augalo galas, panašiai kaip S. Daukanto žemgaliai gyveno prie savo žemių galo.

Nuomonės, diskusijos, komentarai , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra