Pagrindinis puslapis Lietuva Žemės ūkio ministerija mini jos įkūrimo 100 metų jubiliejų

Žemės ūkio ministerija mini jos įkūrimo 100 metų jubiliejų

Žemės ūkio ministerija mini jos įkūrimo 100 metų jubiliejų

www.voruta.lt

1918 m. lapkritį pradėjo veikti atkurtos Lietuvos Vyriausybė, taip pat pirmos ministerijos, tarp kurių buvo ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Taigi ketvirtadienį ji mini įkūrimo šimtmetį.

„Visais laikais žemdirbiai palaikė tautos gyvybę. Prieš 100 metų jie stovėjo prie Nepriklausomybės ištakų, rūpinosi mūsų žeme ir užtikrino gero, kokybiško maisto tiekimą, puoselėjo bendruomeniškumo tradicijas. Prie kaimo ir žemės ūkio plėtros prisidėjo visi buvę ir esami ŽŪM darbuotojai.

Esu tikras, kad toliau kryptingai dirbant ŽŪM ir kaimo bendruomenei Lietuvos kaimas taps dar gyvybingesnis, modernesnis, o kokybiška žemės ūkio produkcija galėsime džiaugtis ne tik mes, bet ir gyvenantys kitose šalyse, į kurias ji sėkmingai eksportuojama. Linkiu, kad svarbiausiais kiekvieno ūkininko pagalbininkais ir toliau išliktų jo kūrybinė energija, technika ir Žemės ūkio ministerija“, – apie minimą veiklos šimtmetį kalbėjo ministras Giedrius Surplys.

Praėjusio amžiaus pradžioje valstybingumą atkūrusioje Lietuvoje žemės ūkiui tvarkyti buvo įkurta Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerija, kuriai vadovauti paskirtas agronomas Juozas Tūbelis. Jam teko atlikti pirmuosius organizacinius darbus, sukviesti į ministeriją tinkamus darbuotojus, sukurti struktūrą, organizuoti darbus.

Pirmoji ministerijos būstinė – keli išnuomoti kambariai tuometiniame „Bristolio“ viešbutyje (dabartiniame Gedimino pr.). Gresiančios okupacijos akivaizdoje 1919 m. sausį nutarta laikinai persikelti į Kauną. Ten ministerija išbuvo iki 1945 m. – iš pradžių nuomojamuose butuose, vėliau –  pastatytame ŽŪM pastate.

Ministerijos struktūrą sudarė vadovybė su pagalbinėmis-konsultacinėmis struktūromis ir stambūs padaliniai – departamentai. Svarbiausi iš jų – Žemės reformos, Žemės tvarkymo, Žemės ūkio, Veterinarijos ir Miškų.

Nepriklausomoje Lietuvoje svarbiausi buvo žemės reformos, melioracijos, miškų tvarkymo, apsirūpinimo reikalingais ištekliais, rinkų suradimo, žemdirbių švietimo klausimai.

Žemės ūkio produktai ir gaminiai 1919-1940 m. sudarė apie 90 proc. viso Lietuvos eksporto. Daugiausia žemės ūkio produkcijos buvo eksportuojama į D. Britaniją ir Vokietiją (70-80 proc. viso eksporto). Ketvirtajame dešimtmetyje kaime buvo sukuriama beveik pusė šalies nacionalinių pajamų, jame dirbo daugiau kaip 75 proc. savarankiškų darbuotojų.

Ministerijai teko išgyventi ne vieną sunkų istorijos laikotarpį, kai Lietuvos vardas buvo ištrintas iš pasaulio politinio žemėlapio. Šalį okupavus sovietams, ministerijos pavadinimai ir funkcijos nuolat keitėsi, visus reikalus jau sprendė ne Vilnius, o Maskva. Vienu metu veikdavo net kelios įvairias šalies žemės ūkio sritis administruojančios ministerijos, tad dažna buvo ir jų vadovų kaita.

Sovietų okupacinės administracijos vykdyta prievartinė kolektyvizacija atvedė Lietuvos kaimą prie didžiausio ūkinio nuosmukio ir socialinio degradavimo. Iki 6 dešimtmečio pabaigos žemės ūkio rodikliai nesiekė prieškarinio lygio ir tik 7 dešimtmetyje žemės ūkio padėtis pradėjo gerėti.

Nepriklausomos Lietuvos Respublikos ŽŪM atkurta 1990 m. Ministerijai teko atsakomybė dėl kaimo atgimimo, sovietinės žemės ūkio struktūros reorganizavimo. Jai buvo patikėta administruoti ne tik žemės ūkį, bet ir maisto pramonę, žuvininkystę.

Nuo pat pirmųjų atkurtos nepriklausomos Lietuvos dienų pradėtas pirmasis savarankiškos žemės ūkio politikos etapas – agrarinė reforma. Nuo 1997 m. pradėta iš esmės formuoti agrarinė politika rinkos ekonomikos pagrindais. Nuo 2004 m. realizuojama dabartinė žemės ūkio ir kaimo plėtros agrarinė politika.

Nepaisant verdančių politinių aistrų, ministerija visą Nepriklausomybės laikotarpį aktyviai siekė sukurti palankią teisinę, ekonominę aplinką ir sąlygas žemės ūkio ir kaimo plėtrai, sėkmingai susieti ES bendrąją žemės ūkio politiką su nacionaliniais interesais.

Naujienos iš interneto