Žemaičių vyskupijos steigimo 600 metų jubiliejui paminėti. Varnių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje dirbę dvasininkai ir patarnautojai

Autorius: Data: 2017-08-07, 14:47 Spausdinti

Žemaičių vyskupijos steigimo 600 metų jubiliejui paminėti. Varnių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje dirbę dvasininkai ir patarnautojai

Vysk. L. Povilonis su kunigais prie Varnių šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Iš kairės klebonas K. Jadviršis, vyskupui iš dešinės kun. kan. J. Miklovas. Fotografas než. 1970-08-23. ŽVM P-986/8. Fotografija iš Žemaičių vyskupystės muziejaus archyvo.

Alma BUDVYTIENĖ, Varnių muziejaus vyr.muziejininkė

Lietuvos miestų ir miestelių istorija neatsiejama nuo juose esančių bažnyčių, jose dirbusių kunigų ir bažnyčios tarnų. Daugumoje miestelių beveik visas gyvenimas daugiau ar mažiau sukosi, o ir tebesisuka, apie bažnyčią. Bažnyčia vadinami ne tik maldos namai, bet ir visa tikinčiųjų bendruomenė – parapija. Ir tai bene vienintelė organizacija besąlygiškai vienijanti daugumą gyventojų. O kiekvienas bažnyčioje dirbęs kunigas ar bažnyčios patarnautojas paliko savo pėdsaką tos parapijos istorijoje.

Varniuose, kur prieš 600 metų įkuriama Žemaičių vyskupystė, kur Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto krikšto vardu pašventinama šv. Aleksandro bažnyčia, kur beveik 450 metų telkėsi iškiliausios Lietuvos dvasininkijos, istorijos, kultūros asmenybės, veikė Varnių kunigų seminarija, iš kur Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius skleidė blaivino idėjas žemaičiams ir lietuviams, kur mokė juos lietuviško rašto, dviejose parapijose dirbo visas būrys kunigų bei bažnyčių tarnų. Vieni kunigai vyskupo ar valdytojo parėdymu į Varnius tik „užsukdavo“, kiti pastoracinį darbą dirbo gana ilgą laiką. Visus juos rasti ir atsekti jų buvimą Varniuose buvo nelengva, tad pabandysiu pristatyti 20 a. Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus dirbusius kunigus ir kai kuriuos bažnyčios tarnus. Interneto svetainėje http://www.varniai-museum.lt randamas varniškio Jono Dambrausko apie 1974 m. sudarytas Varniuose dirbusių kunigų sąrašas, kurį vėliau patikslino kanauninkas Jonas Petrauskis, ilgiausiai Varniuose dirbantis kunigas: klebonas 1972.09.19 – 2015.06.18, šiuo metu kunigas rezidentas. Tad nedideliam tyrimui pradžią ir davė šis sąrašas, informacijos ieškojau parapijoje saugomose metrikų knygose, tarpukariniuose katalikų žinynuose Elenchus, kituose žinynuose, enciklopedijose, interneto portale www.epaveldas.lt bei kituose informaciniuose šaltiniuose.

Į Naujųjų Varnių (taip po 1863 m. sukilimo iškėlus vyskupijos centrą į Kauną buvo pavadinta bažnyčia) Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią paskutiniais XIX a. metais klebono pareigoms paskiriamas Peterburgo dvasinės akademijos teologijos mokslų magistras kunigas Kazimieras Genys, kurį 1909 m. vyskupas iškelia į Sedos parapiją paskirdamas kunigą ir Alsėdžių dekanu. Kanonų teisės daktaras, Žemaičių vyskupijos viceoficiolas, garbės kanauninkas, Kauno kunigų seminarijos profesorius – tai vėlesni šio Varniuose dirbusio kunigo pasiekimai. Gimė jis Vatušių k. Rietavo valsčiuje, privačiai mokėsi pas Lauryną Roką Ivinskį, paskui valdinėje Rietavo liaudies (pradinėje) mokykloje, Liepojos gimnazijoje. 1884 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, 1888–1892 m. studijas tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje. Bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, skelbė straipsnius „Šaltinyje“, „Nedėldienio skaitymuose“, „Draugijoje“, „Viltyje“, „Lietuvos aide“, „Lietuvoje“, pasirašinėjo Sediškio slapyvardžiu.

Nuo 1909 iki mirties 1940 m. lapkričio 5 d. dirbo kunigas Antanas Juozapavičius, palikęs ryškų pėdsaką Varnių istorijoje: intensyviai ieškojo vyskupo Merkelio Giedraičio palaikų, viską surašė ir 1910 m. išspausdino “Draugijoje”. 1912 m. lietuvių kandidatas į IV dūmą, laimėjo prieš dvarininką Narutavičių, bet, papirkus vieną rinkėją, kunigas A. Juozapavičius nebuvo išrinktas. Atgaivino Varniuose prieš I Pasaulinį karą veikusį smulkaus kredito draugijos banką, pirmininkavo Šaulių organizacijos būrio valdybai, buvo Lietuvos kariuomenės kapelionas. Jo rūpesčiu Varniuose 1928 m. vyskupui Motiejui Valančiui pastatytas paminklas, visi darbai buvo padaryti už aukotas lėšas. Varniuose surinko žmonių atsiminimus apie didįjį Žemaičių vyskupą ir visokius daiktus, turėjusius ryšį su juo, sukauptą medžiagą panaudojo didžiausiame ir svarbiausiame savo darbe – studijoje „Žemaičių Medininkai–Varniai“.

Kun. A. Juozapavičius pažino žmones, jų gyvenseną, turėjo savybių artimų vyskupui M. Valančiui. Nuoširdžiai ir tikrai kunigiškai bendravo su žmonėmis, todėl senieji varniškiai dar mena jį patys ar atkartoja tėvų pasakojimus.

Po kun. A. Juozapavičiaus mirties į Varnius atkeliamas Tverų parapijoje vikaravęs kun. Juozapas Gasiūnas (1901-†1989) - žydų gelbėtojas, Pasaulio tautų teisuolis. Kai prasidėjo represijos prieš žydų tautybės žmones, klebonas J. Gasiūnas ryžosi pavojingiausiam tuo metu žingsniui – tarpininkauti slepiant žydų vaikus. Jam talkinant, Varnių apylinkių ūkininkai priglaudė ne vieną žydų vaiką. Juos pakrikštijo lietuviškais vardais, mokė krikščioniškų tiesų. Kun. J. Gasiūnas ne vieną Varnių krašto žmogų nuo darbų Vokietijoje ar kariuomenės išgelbėjo, buvo labai pamaldus, uoliai dirbo savo darbą, mylėjo visus, kaip savo artimus.

Iškėlus kun. J. Gasiūną į Varnius atkeliamas Kantaučių parapijos administratorius kun. Juozas Zasas (g. 1908 m.. į kunigus įšventintas 1935m.), kuris nuo 1943 m. lapkričio 24 d. iki 1946 m. birželio 16 d. dirba buvusioje Katedroje, o šv. Aleksandro bažnyčioje nuo 1945 m. liepos 1 d. iki 1946 m. spalio 24 d. Panašu, kad šis kunigas vienu metu dirbo abejose bažnyčiose, nes datos sąraše persipina. Tai ne vienintelis kunigas Varniuose vienu metu vadovavęs abiem parapijom. 1947 m. gegužės 16 d. … siekiant išaiškinti Vatikano agentūrą, į Lenkiją buvo pasiųstas kunigas Zasas (Laisvės kovų archyvas, t. 5, psl. 51). „…Vėliau Lenkijoje buvo parapijos klebonas. Gyvendamas JAV, dirbo pastoracinį darbą Albany vyskupijoje. Ten mirė ir palaidotas“ (B. Kviklys. Lietuvos bažnyčios Telšių vyskupija, Čikaga, 1980) Ar čia minimas tas pats kunigas, dirbęs Varniuose? 1972 m. „Draugo“ spaustuvėje spausdintoje knygoje „Dabarties kankiniai“, aut. Matas Raišupis, mini šį kunigą, gyvenantį JAV. 1973 m. spalio mėn. žurnale „Laiškai lietuviams“ atspausdinamas kun. J. Zaso straipsnis „Kaip tikėjimas prarandamas“.

Trumpai, tik vienerius metus (1946–1947) Varniuose kunigavo Jonas Aleksiūnas (Aleksiejus), atkeltas iš Tirkšlių parapijos, kurioje tai pat išbuvo nepilnus metus. Buvo gana lėto, ramaus būdo, mėgęs bendrauti su jaunimu, platino pagal galimybes religinę literatūrą. Jo nekrologe („Katalikų žinynas 1989“) rašoma, kad „laiko aplinkybių verčiamas, gavęs iš Telšių vyskupijos kurijos  t e s t i m o n i u m (liudijimą, pritarimą), 1947 m. rugsėjo mėn. 19 d. išvyko pas kurso draugą Kauno arkivyskupijos valdytoją kan. J. Stankevičių, kuris jį paskyrė Ukmergės vikaru“. Nuo 1968 m. iki 1986 m. Meškuičių (Šiaulių r.) parapijos klebonas, pablogėjus sveikatai altarista iki mirties 1987 m.

1947 m. birželio 25 d. šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje pradeda dirbti kunigas Leonas Veselis, o po penkių dienų ir šv. Aleksandro bažnyčioje. Pokaris buvo labai neramus, raudonieji okupantai siautėjo, atiminėjo ir uždarinėjo bažnyčias. Anais neramiais laikais klebonui L. Veseliui teko pasirūpinti, kad Varnių šv. Aleksandro bažnyčia „prašant Telšių apskrities paruošų kontorai“ būtų „išnuomota“, nes „…nėra kur pilti javai…“, pasirūpinti iš bažnyčios saugiai išnešti Švenčiausią ir visas kitas vertybes. Vykdydamas nurodymus, kunigas su Telšių grūdų paruošos kontoros direktore A. M. Turlukova pasirašė aktą, kuriame nurodyta, kad bažnyčia nuo 1949 m. rugpjūčio 10 d. išnuomojama maždaug trijų mėnesių laikotarpiui. Manyčiau, kad tiek Telšių vyskupijos generalvikaras Justinas Juodaitis, kuris praėjus keliems mėnesiams po to, kai buvo priverstas išnuomoti Varnių šv. Aleksandro bažnyčią, buvo areštuotas, kalintas, tardytas, nuteisus 25 metams išvežtas į Mordovijos Dubravlagą, tiek kunigas L. Veselis, priešingai savo įsitikinimams, turėjo sutikti su valdžios reikalavimais. Varniuose kun. L. Veselį menantys žmonės sako buvus labai paprastą, malonaus sugyvenamo būdo, mėgiamą tikinčiųjų.

Telšių vyskupijos valdytojo Petro Maželio sprendimu 1952 m. balandžio viduryje kunigas L. Veselis iš Varnių buvo iškeltas, klebonu dirbo įvairiose vyskupijos parapijose, bene ilgiausiai Gargždų bažnyčioje – 13 m. klebonu ir apie 10 m. altarista. Mirė 1992 m., palaidotas Gargždų bažnyčios šventoriuje.

Beveik 11 metų Varniuose dirbo kunigas kanauninkas Juozapas Miklovas. Varniškiai prisimena kunigą buvus gyvo būdo, energingą, pasižymėjusio iškalba ir labai įtaigiais pamokslais. Kai kun. J. Miklovas paskiriamas Mažeikių klebonu ir dekanu, iš Vaiguvos atkeliamas kun. Antanas Augustis (sąraše nurodoma, kad Jonas Augustis), penkerius metus kentęs Sibiro tremtį. Buvęs ramaus būdo, praktiško proto, labai atsargus, septynerius metus tyliai ramiai dirbęs ganytojišką darbą Varniuose. Telšių vyskupo Juozapo Pletkaus sprendimu 1970 m. iškeliamas į Kretingą, kurioje dešimt metų dirba klebonu, nusilpus sveikatai iki mirties 1989 m. ten pat lieka altarista.

1970 m. gegužės mėn. į Varnius atkeliamas kun. Konstantinas Jadviršis. Kunigas, vengdamas arešto, 1945 m. pasitraukė į Suvalkiją, kurį laiką pabuvo Griškabūdžio altarijoje. Nuo 1949 m. svetima Petro Klimo pavarde dirbo paprastu lauko darbininku Noreikiškių Žemės ūkio akademijoje, bet ir ten susekamas, tad pabėga į Vilkyškius ir įsidarbina parduotuvės vedėju. Tik 1958 m. išeina iš pogrindžio, gauna Salantų altaristos vietą. Paskui jau klebonauja Šiaudinėje, Pašilėje, Eigirdžiuose, Varniuose. Po poros metų atsisako klebono pareigų ir pasilieka altarista, o nuo 1974 m. iki mirties 1996 m. kovo 11 d. – Akmenės altarista.

Daugiau kaip keturis dešimtmečius Varniuose dirbo kunigas kanauninkas Jonas Petrauskis. Šiam kunigui teko dideli išbandymai: vienu metu teko aptarnavo net tris parapijas – Varnių šv. Aleksandro ir šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bei Pavandenės šv. Onos. Kai po 42 m. tikintiesiems grąžinama šv. Aleksandro bažnyčia, teko rūpintis ne tik bažnyčios remontu, bet ir konfiskuotų vertybių paieška ir jų susigrąžinimu. Jo rūpesčiu restauruota ir buvusi Katedra, joje esantys meno kūriniai bei istoriniai vargonai (1821 m.). Kiek ir kokių darbų padarė kan. J. Petrauskis sunku ir suskaičiuoti, belieka tik stebėtis šio kunigo ištverme ir palinkėti sveikatos bei Dievo palaimos.

Nuo 2015 m. birželio 18 d. Varniuose dirba kunigas kanauninkas religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas Domas Gatautas.

Klebonui talkinti į dažną parapiją buvo skiriami vikarai, kai kur net po kelis. O buvusioje Varnių katedroje, kolei joje dirbo kun. A. Juozapavičius vikarų nebuvo, katalikų žinynuose Elenchus nurodoma, kad vikaro vieta laisva. Kodėl? Lieka tik spėlioti, bet nenoromis peršasi mintis, kad klebonas jų nenorėjo, talkininkų jam nereikėjo, buvo pajėgus nudirbti visus darbus vienas.

Varniškio sudarytame sąraše randame įrašą: 1940 vikaras Jonas Kučinskas (1908-1937-†2009) išvyko (iškeltas). Tų pat metų Elenchus nurodoma, kad minėtas kunigas yra Telšių amatų mokyklos vicekapelionas ir karo kapelionas. Laikraštyje „XXI amžius“ (Nr. 30, 2009-04-17) rašoma, kad „1939 m. rugsėjį kunigas paskirtas VI pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Margirio pulko II bataliono kapelionu ir Telšių amatų mokyklos kapelionu. Pirmuoju bolševikmečiu buvo Varnių parapijos vikaru, o karas jį užklupo Šilalėje.“ Parapijos krikšto metrikų knygos prasideda 1940 m. rugpjūčio 24 d. įrašu. Po trijų savaičių – rugsėjo 14 d. bažnyčioje buvo pakrikštyti trys kūdikiai. Du pakrikštijo vikaras J. Kučinskis, vieną jo įpėdinis vikaras K. Petrikas.

Jonas Kučinskas-Kučingis – garbės prelatas, visuomenės veikėjas, lietuvybės puoselėtojas JAV, baigė Telšių kunigų seminariją. 1937 m. įšventintas kunigu. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1946 m. apsigyveno Los Andžele, JAV; paskirtas Šv. Kazimiero parapijos vikaru, o 1947 m. – parapijos klebonu, nuo 1984 m. – klebonas emeritas. Los Andžele 1947 m. kun. J. Kučingis įkūrė Lietuvos vyčių ir Lietuvių susivienijimo kuopas, Katalikių moterų sąjungą, Šv. Vardo draugiją, lituanistinę šeštadieninę mokyklą, įsteigė vaikų darželį. Jo rūpesčiu ir pastangomis 1951 m. Los Andžele pastatyta lietuvių bažnyčia, vėliau – lietuvių parapinė mokykla, namai seselėms kazimierietėms, 1954 m. suorganizuotos pirmosios Lietuvių dienos. 1993 m. organizavo prelato Juliaus Maciejausko perlaidojimą Švėkšnoje ir sukūrė dokumentinį filmą apie jį. Išleido giesmyną moksleiviams, bendradarbiavo lietuvių spaudoje (Padaubiečio slapyvardžiu). Rašė „Žemaičių prietelyje“, „Ryte“, „XX amžiuje“, “Kalifomijos lietuvyje”, „Drauge“, „Varpelyje“, „Mokykloje“. Daugiausia rašė religiniais ir socialiniais klausimais. Sukūrė giesmių melodijų.

Vikarą J. Kučinskį pakeitė jo bendrakursis kun. Konstantinas Petrikas, nuo 1939 m. dirbęs Varnių šv. Aleksandro bažnyčioje. Varniuose vikaravęs iš viso 3 metus, po tremties 1956 – 1957 m. jis Varnių altarista. Buvo labai pareigingas, paprastas ir nuoširdus, mėgęs bendrauti. Iš Varnių buvo iškeltas vikarauti į Laukuvą, vėliau Kražius ir Kuršėnus. Iki suėmimo 1947 m. klebonu dirbo Renave ir Kernavėje. Iš Varnių altarijos skiriamas klebonu į Upyną, Barstyčius ir galiausiai Aleksandriją (Skuodo r.), kur dirba iki mirties 1985 m.

1944–1956 m. buvusioje Varnių Katedroje nedirbo joks vikaras. 1957–1958 m. Varniuose vikaravo ką tik Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją baigęs kun. Bronislovas Brazdžius, gimęs Biržų krašte, po mokslų sielovadai pasiųstas į Žemaitiją, joje ir liko. 10 metų vikaravo įvairiose Telšių vyskupijos parapijose, vėliau – klebonu, ilgiausiai Palangoje – 1976-1986 m., iki mirties 2006 m. rezidentas.

Kun. B. Brazdžių Varniuose pakeitė Vladislovas Juškys, vikaru dirbęs 3 metus. Po to vėl daugiau nei 10 metų į Varnių parapiją vikarai nebuvo skiriami. 1972 m. į parapiją vikaro pareigoms atkeliamas kunigas Algimantas Paulikas, kuris čia išbuvo tik apie keturis mėnesius ir buvo iškeltas į Pievėnus. Tai buvo paskutinis vikaras dirbęs Varnių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijoje.

Varniškio J. Dambrausko sudarytame sąraše nurodyta, kad Varniuose buvo du kunigai altaristos – Jonas Eičas ir Karvelis. „Užėjau pas altaristą kunigą Karvelį, papasakojau, kad abu „mediniai“ kunigai (gyveno prie medinės Varnių bažnyčios) pabėgo. Liepiau nieko nelaukiant kraustytis ten gyventi, užimti klebono vietą, o vokiečiai nieko tuomet jam nedarysią. Nepaklausė jis manęs ir išėjo su šeimininke pėsčias pasiramsčiuodamas lazda.“ (Kun. A. Juozapavičius „1914 m. karo pradžia Varniuose“): 1915 m. Elenchus nurodo, kad Naujųjų Varnių parapijoje yra altarista Antanas Karvelis (g. 1867 m.), toliau Elenchus rašo, kad 1932 m. jis dirbo Lauko Sodos parapijoje, o 1935-1940 m. žinynai informuoja, kad kun. A. Karvelis Šilalės altarista.

Kunigas Jonas Eičas (1902-†1982) dirbo įvairiose vyskupijos parapijose, o 1956-1972 m. altarista Sedoje, Tirkšliuose ir Varniuose. 1972-1975 m. kun. Jonas Eičas dirba Stalgėnų parapijos klebonu. Pablogėjus sveikatai lieka ten pat altarista iki mirties 1982 m.

Bažnyčioje dirbusiems kunigams visada talkindavo bažnyčios patarnautojai – zakristijonas, vargonininkas, bažnytinių rūbų skalbėja ir tvarkytoja – „pročkelė“, kai kur dar būdavo varpininko pareigybė. Be šių žmonių pagalbos vienas kunigas sunkiai susitvarkytų.

1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, kad nereikėtų eiti į kariuomenę, tuometis kunigas Juozapas Gasiūnas į Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią zakristijonu priėmė miško darbininku dirbusį varniškį Juozapą Urbonavičių. Zakristijonu jis išdirbo 26 m. patarnavo net aštuoniems klebonams. Kunigas A. Augustis (?) parsivežė savo zakristijoną, tad J. Urbonavičius liko be darbo.

Vėliau zakristijonais dirbo Knystautas Jonas, Petrauskis Jurgis (kan. J. Petrauskio brolis), Petkevičius Vladas, Fabijonavičius Vladas ir Ričkus Bronislovas, kunigo Antano Ričkaus brolis. Vėliau šv. Mišioms patarnaudavo ministrantai, padėdavo Adolfas Platakis.

Istoriniais vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio funduotais, žemaičių meistro Juozapo Vaiciulevičiaus darbo vargonais (1821 m., restauruoti 2011 m.) kiek pavyko sužinoti grojo vargonininkai Vladas Mikšys, Jonas Trumpelis, iš Varnių išvykęs į Kretingą ir iki mirties 1988 m. vadovavęs bažnyčios chorui. Nuo 1970 m. – Juozas Laugalis.

Be jau išvardintų kunigų ir kitų bažnyčios tarnų, švaros, tvarkos bažnyčioje žiūrėjo keletas „pročkelių“. Viena iš jų vienuolė Julija Karčiauskaitė DP, bažnyčios patarnautoja Varniuose dirbusi apie 30 metų. Varniškiai dar mena tyliai bažnyčioje triūsusią Juliją, kuri organizuodavo procesijas, adoracijas, katekizuodavo vaikus (ruošdavo pirmajai komunijai), puošdavo bažnyčią, parapijos atlaidų procesijos visada buvo deramai sustyguotos sesės Julijos dėka. Nors apie tai, kad Julija priklausė Dievo Apvaizdos seserų kongregacijai, žinojo nedaugelis.

Parapijos metrikų knygose, radau keleto kunigų, suteikusių sakramentus Varnių parapijos tikintiesiems, įrašus. Kaip atsitiko, kad Antrojo pasaulinio karo metais po keletą įrašų padarė iš kitur atvykę kunigai: P. Repčys, A. Šneideris, J. Staškevičius, L. Jankauskas, P. Šlėkta; B. Lašas; kan. S. Telksnys ? JE Telšių vyskupas J. Boruta SJ pastebėjo, kad šie kunigai padėdavo vietiniams kunigams ir, matyt, nelabai tada buvo kreipiamas dėmesys į subordinaciją: suteikė sakramentus, surašė duomenis ir išvyko.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas jau skelbia kai kurias skaitmenintas Naujųjų Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katalikų bažnyčios metrikų knygas.

Buvusi Varnių Katedra pastatyta 1691 m. pastatą fundavo garsiausios XVII a. II p. Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės didikų dinastijos atstovas, Žemaičių vyskupas Kazimieras Pacas. Pastatas yra brandžiojo Lietuvos baroko architektūros pavyzdys, kuriame gausu interjero meno paminklų. Varniuose rugpjūčio 19-20 d. vyks Žemaičių vyskupijos steigimo 600 metų jubiliejaus ir Telšių vyskupijos Penktojo Eucharistinio kongreso renginiai.

 

 

Uncategorized , , ,



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra