Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčios kronika „Svetyje“ 1912–1914 metais

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą pagarsėjo Naumiestis (Raseinių aps., dabar Žemaičių Naumiestis), kuriame buvo leidžiamas evangelikų liuteronų savaitinis laikraštis „Svečias“ („Sweczias“), ėjęs 1911–1914 m. (Po spaudos atgavimo – pirmasis laikraštis Žemaitijoje).

Laikraštis kas Nedēlę 1 Kartą išleidžiamas Knygutês formate Ewangēliško Tikējimo Lietuwininkams. <…> Wyriausiasis „Sweczio“ tikslas yra dirbti Diewo karalystes darba, nēsa ta pažada leidējas yra sawo Diewui dawęs. Leidėjas ir redaktorius – Lietuvos latvis, Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčios mokytojas (kantorius) Frydrichas Megnis (1873–1950).

 
Savaitraštis iš pradžių spausdintas Enzio Jagomasto spaustuvėje Tilžėje. Spausdinti laikraštį užsienyje buvo labai sudėtinga, todėl 1911 m. F. Megnis per didelius vargus gavo leidimą ir įsigijo savo rankinę spausdinimo mašiną, o birželio pabaigoje apie šv. Joną išspausdino 7–tą numerį. Be straipsnių iš krikščioniško gyvenimo ar iš pasiuntinystės (misijos) darbų, „Svečias“ davė žinių iš politinio, visuomeninio ir bažnytinio gyvenimo. Šriftas gotiškas. Daugiausiai buvo skaitomas Didžiojoje Lietuvoje, bet aplankydavo ir Mažąją Lietuvą, kuri priklausė Vokietijai, nukeliaudavo net į JAV bei Kanadą. „Svečias“ suvaidino žymų kultūrinį ir lietuviškai auklėjantį vaidmenį: plėtė tuometinio lietuvio evangeliko liuterono dvasinį akiratį, ugdė žmogaus lygybės jausmą, žadino snūduriuojančius tautinius jausmus, propagavo blaiwystę. Savaitraštis jau tada darė pirmuosius mėginimus ir lietuvininkus pratinti prie bendrinės lietuvių kalbos (prie naujų lietuviškų žodžių skliausteliuose nurodydavo senuosius nevartotinus rusiškus ar vokiškus). F. Megnis labai gerai mokėjo lietuviškai – 1913 m. pabaigoje Otto Mauderodės spaustuvėje Tilžėje išspausdino 72 psl. su daugiau kaip 60 paveikslėlių elementorių „Raktelis arba Pradžiamokslis evangeliškiems lietuvių vaikams dėl lengvo išsimokinimo gerai skaityti ir rašyti su gotiškomis ir lietuviškomis raidėmis“.
„Svečio“ išėjo 184 numeriai, paskutinis – 1914 VII 15 (28). Tolesnį leidimą nutraukė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas.
 
Žinomi tik trys išlikę 1911 metų laikraščio numeriai. „Svetyje“ pateikta miestelio ir apylinkių gyvenimo kronika turi svarbią istorinę išliekamąją reikšmę. Skaitytojų dėmesiui pateikiu 1912–1914 metų vietos liuteronų bažnytinio gyvenimo įvykius, santykius tarp evangelikų (lietuvininkų ir vokiečių) bei vyraujančių Žemaitijoje katalikų, žinias apie kapines, vaikų mokymą, konfesijos keitimą. Naumiesčio ev. bažnyčia neturėjo vietoje gyvenančio kunigo, ją kaip vieną iš šešių Tauragės ev. liut. parapijos filijų tuo metu aptarnaudavo kunigas Augustas Vymeris (Wiemer). Jis tik kelis kartus per metus atlikdavo santuokos ir jaunuolių įžegnojimo (konfirmacijos) apeigas, dalindavo Šv. Vakarienę, o visus kasdienius dvasinius, administracinius bei ūkinius reikalus tvarkė kantorius. Taip 1912 m. kunigas pamaldas laikė 6 kartus (bal. 8, geg. 20, liep. 29, rugs. 9, lapkr. 11 ir gruod. 30 d.), 1913 – 6 kartus (kovo 10, bal. 21, birž. 9, liep. 28, rugs. 22 ir lapkr. 3 d.), o 1914 m. – 4 kartus (saus. 6 (ar 7), vas. 23, bal. 13 ir birž. 1 d.). Datos visur pateikiamos pagal senąjį Julijaus kalendorių, galiojusį Rusijos imperijoje. Jaunieji paduodami užsakus mokėdavo 1 rublį, o santuoka kainavo 3 rub. F. Megnis ragino leisti vaikus į mokyklą, skaityti geras, krikščioniškas knygas, laikraščius, negirtauti.
Jis aiškina, kad žmonių apšvietimui ir mokslui yra svarbūs du dalykai: mokyklos ir knygos arba laikraščiai. Jie taip pat gali būti blogi ir gadinti skaitytojus. Bet jis propaguoja tik geras mokyklas, knygas ar dvasiško turinio laikraščius, būtinai ragina leisti savo vaikus į mokyklas, nes ewangėliški lietuvininkai yra atsilikę ne tik nuo vokiečių, latvių, bet ir nuo žemaičių, kurie yra išleidę savo sūnus į kunigus, mokytojus, daktarus ir kitus mokslo vyrus, koktai tarp musu žmoniu beweik yra ikšiol negirdėts daiktas.
 
Siekiant pateikti to meto lietuvių kalbos dvasią, kronikos tekstas yra minimaliai redaguotas: palikta sakinių struktūra, savita skyryba, to meto vietovardžiai, leksika, pridėtos ar pašalintos nosinės, tik dviejų ženklų raidės „š“(sz) (yra ir viengubų) ir „č“(„cz“) keičiamos pagal dabartinę rašybą, o „w“ – į „v“. Vokiškų mėnesių pavadinimai paprastai pradedami iš didžiosios raidės, nors pasitaiko ir iš mažosios. Paliktos žemaitiškos žodžių formos, galūnių trumpinimas. Kai kurie žodeliai rašomi kartu ar atskirai, priešdėliai atskirti apostrofu ar brūkšneliu (taip ir lieka). Kai kurios trumpos „i“ keičiamos į ilgąją „y“ arba atvirkščiai. Žodžių pariebinimas ar smulkesnis šriftas pagal originalą. 
 
 
1912 metai
 
<…>
 
9) Tauragės kunigystė apima didžiausią dalį iš Raseinių pavieto. Šios parapijos kunigas yra p. August`s Wiemer`as (skaityk Wymeras). <…> Prie Tauragės kunigystės priklauso dar šešios filijos, būtent Naumiesčio, Margiškių, Šilalės, Batakių, Skaudvilės ir Kelmės surinkimai. Iš jų bene bus didžiausias Naumiesčio surinkims, apie kurio pradžią, augimą, ir buvusįjį čėsą „Svečias “ neužilgo praneš ilgesnį aprašymą. Dievo padėjimu šie jau yra keturiolikti metai, kaip „Svečio“ leidėjas Friedrichas Megnis Naumiesčio surinkimui tarnauja per mokytojį. Margiškiai lygšiol dar neturėjo tikrai atskirtos, ir nuo vyriausybės užtvirtintos filijos, norint čia seniai jau būdavo ne mažas surinkimas ir maldos namai, o taipjau mokytojas (kantorius) Herman`as Manš`as, kurs manding jau ar tikt ne daugiau, kaip 17 metų šiam surinkimui tarnauja. Pradedant nuo 1 januariaus 1911 metų Margiškių surinkims tur vyriausybės užtvirtinimą, ir rokuojamas per atskirtą filiją. Rods po raštus jis daugiaus nebebus vadinamas Margiškių surinkimu, bet „Sartininkų filija“. Trys Naumiesčio filijos sodos: Potokšliai [Putokšliai – A. Ž.], Trumpininkai ir Skiržemė, gavo įvelyjimą, kad joms valia atsiskirti nuo Naumiesčio bažnyčios, ir prisidėti prie naujosios Sartininkų filijos. <…>.
 
Evangėliški surinkimai (parapijos) Kauno gubernijoje // Sv. – 1912, febr. 7 (Nr. 1), p. 7–8.
 
Lietuviškos Fybelės nebiera nei Prūsuose gaunamos, nėsa senasis leidimas [druka] išparduota, ir naujų nebenor Prūsų spaustuvininkai spauzdinti, kadangi jų mokyklose jos nereikalingos, nėsa ten visi mokinasi vokiškai. Todėl „Svečio“ leidėjas nutarė, savo kaštomis atspauzdinti naujas, mūsų vaikams tinkamas, lietuviškas fybeles, kurios po pora nedėlių bus gatavos.
 
Svečio žinios // Sv. – 1912, febr. 7 (Nr. 1), p. 12.
 
Tauragės kunigs pons A. Wiemer`as, žada laikyti šį pavasarį pamaldas, su šventos večerės išdalijimu, po sekančias vietas: <…> – Naumiestyje 8 aprilį. <…> – Naumiestyje 20 maju, [per šv. Traicę].
 
Svečio žinios // Sv. – 1912, merca 21 (Nr. 7), p. 79.
 
Naumiestyje (Ras. pav.) Lietuvininkų įžegnojimo vaikų pamokinimas prasidės čia 2 aprilį š. m., ir tęsis potam kas dien iki 20 majaus [nuo atvelykės panedėlio iki šv. Traicės].
 
Svečio žinios // Sv. – 1912, merca 21 (Nr. 7), p. 79.
 
Naumiestyje (Ras. pav.) Šiomis dienomis prisidėjo prie mūsų ėvangėliškojo surinkimo dar viens draugbrolis, kursai išstojo iš Rymo–katalikiškos vieros. Jis yra jaunikaitis A. B. iš Z. sodos, dar tikt 23 metų sens, blaivus ir lygšiol dar nebartino pasielgimo. Jo trys sesers jau pirm to viena po kitos išstodamos iš katalikų vieros prisidraugavojo prie mūsų surinkimo. Iki šiol jos visos stropiai lanko Dievo namus, ir yra viernos bei tvirtos savo viršutiniame krikščioniškame pasielgime. Duok Dieve savo Dvasę, ir malonę šioms draugseserėms ir šiam draugbroliui, kad šis jų prisidraugavojims būtų tav Dieve ant garbės, jiems ant gero, ir ėvangėliškam surinkimui ant džiaugsmo.
 
Svečio žinios // Sv. – 1912, merca 21 (Nr. 7), p. 83–84.
 
Naumiestyje (Ras. pav.) ketvirtoje nedėlioje po užgavėnių (4 merca š. m.) buvo čia bažnyčioje laikomas rankius (kolekta) ant badą kenčiančiųjų vieros brolių, Pietų–Rusijoje. Surinkta, arba dar potam iš namų atsiųsta, iš viso 57 rubliai 31 kapeikos. Šios dovanos tapė išsiųstos į Orenburgą, ant kunigo Heršelmano vardo, nėsa pagal Maskavos [Maskvos – A. Ž.] konsistorijos paliudimą, Orenburge yra viena iš tų parapijų, kur didžiausias bads žmones vargina. Jau pernai vasarą „Svečio“ Nr. 16 ant pusl. 143 buvo rašyta apie badą ir brangenybę Orenburgo gubernijoje.
 
Svečio žinios // Sv. – 1912, merca 24 (Nr. 8), p. 96.
 
Redakcijos atsakyms:
 
Skaitytojui X. X. Tauragėje. Naujos fybeles, apie kurias Nr. 1 buvo rašyta, nepaskubau dar pagatavyti, nėsa mane užgriuvo teip daug darbų, kad daug ką turėjau atidėti ant tolimesnio čėso. Be abejojimo fybelės bus atspausdintos, ir taipjau Jums nusiųstos, ale tikt dar po kelių nedėlių vėliau. Jei pasiseks ir P. Dievs padės, tai noriu tokias fybeles išleisti, kad tiktų ypač mūsų parapijų reikalams ir vaikams.                       „Leidėjas.“
 
Svečio žinios // Sv. – 1912, merca 24 (Nr. 8), p. 96.
 
Naumiestyje (Ras. pav.) per Velykas ikšiol mūsų ponai turėdavo tokį papratimą, kad jie viens prie kito eidavo, pasveikinti su „Kristaus prisikėlimu“. <…> Per šias velykas ale mūsų ponai užmanė geresnę modą. Jie susitarė ir davė kožnas po mažuma ant vargdienių. <…> Tą rodą padarė, arba ant to (pasiųsto popieriaus) pasirašė vietinis p. zemskinis načalninkas, katalikų klebonas p. Bublys, p. komandėras ir vietiniai p. p. oficėrai, abudu p. p. daktarai, advokatas, tamožnos perdėtinis su savo raštininkais, ir kitais draugtarnais, turtingesnieji miestelio gyventojai ir kiti ponai, iš viso 35 asabos. Piningų sudėta 25 rubliai 90 kapeikos, koktai tuojau buvo padalyta vargdieniams. Mūsų ėvangėliško surinkimo 7 vargdieniai, (kurių vardus aš draug su savo dovanėle ant paminėto aplinkraščio buvau užrašęs) gavo kožnas po 1 rublį.
 
Tas kitas dovanas gavo 10 katalikų bei pravoslavnų vargdieniai. Kas ale vyriausias dalyks, tau yra, kad velykų šventė buvo šį kartą tykai ir mandagiai švenčiama, o už tai šį kartą turiu mūsų ponus – inteligentus pagyrti. Kadangi ale šeip žmonės mielai seka mūsų pavyzdį, tai šį kartą rods būtų ne pro šalį, kad ir sodiečiai tokią moda sektų, tai yra – kad nuo baliaus ir nuo drūtų gėrimų kiek nutrauktų, ir daugiau vargdienių atsimintų.    –s
 
Svečio žinios // Sv. – 1912, merca 31 (Nr. 9), p. 105–106.
 
Kunigų leidžiamieji katalikų laikraščiai tankiai pasiguodžia ant „prūselių“, „vokiečių“, arba ir „lietuvių–liuterių“, kad tie Lietuvoje ir Žemaitijoje teip daug žemės nuperk. Teip štai „Viltis“ Nr. 1 š. m. tarp kito ko rašo: … „Ar ne matote kas dedasi mūsų tėvynėj? … Vokiečiai, kaip jūros banga lieja Lietuvą iš vakarus pusės, supirkdami geriausius ūkius. … Į kovą, į kovą! Su savo šaltu indiferentizmu“ ir t. t. …
 
„Vienybė“ Nr. 11 vėl rašydama apie Tauragės–Pajūrį, minavoja „labai nemalonų apsireiškimą tarp Pajūriškių“, kad daug iš jų nelaiko garbėje savo tėvelių paliktą žemės kampą, bet iš tūlų priežasčių, – tą išnuomoja ant visados, arba parduoda „prūseliams“. Taip Dauglaukėje šiandien jau per pusę prūselių užgyventa. Kaip girdėti, dar tenai gerų pora gyvenimų gali pakliūti į jų (prūselių) rankas, nes jie moka ir permok, kad tikt įgyti šiokį tokį žemės gabalą. O mūsų žmonės [t. y. katalikai Rėd.] mesdami geras žemes, nevienas ir labai apsigauna.“ – Teip ko ne su ašaromis verkdamos rašo „Viltis“, „Vienybė“ ir kiti katalikų kunigų laikraščiai. Prūseliai! Ar jūs nei biškį ne girdite?! Kam jūs darote tokį apmaudą ir širdies skausmą „žemaičiams“?!
 
Svečio žinios // Sv. – 1912, mai 18 (Nr. 16), p. 192.
 
Netol Naumiesčio (Ras. pav.), Šylių sodoje seredoje, 30 Mai š. m. perkūnija nutrenkė žmogų – Friedrich`ą Šliožią, iš Mankeslaukų (Prūsuose). Jis turėjęs kažin– kokį reikalą keliauti į gires, kur jis žiemą buvo medžius pirkęs. <…> Nutrenktojo Šliožio gentis iš Prūsų atkeliavę palaidojo jį subatoje (2 junį) ant Naumiesčio ėvangėliškųjų kapų. Jis turėjo 44 ir pusę metų amžiaus.
 
Svečio žinios // Sv. – 1912, juni 2 (Nr. 18), p. 213.
 
Naumiestyje (Ras. pav.) per šv. Traicę (20 mai š. m.) įžegnojo čia 22 lietuvininkų vaikus (7 vaikelius ir 15 mergeles), iš kurių 10 davė pažadėjimą užlaikyti blaivystę. Dieve padėk jiems, būti vieniems amžiaus kovoje!
 
Svečio žinios // Sv. – 1912, juni 2 (Nr. 18), p. 213.
 
Degučiuose (netol Naumiesčio) mirė 8 mai š. m. buvusioji ūkininkė Maria Viliūnienė (gimusi Lenat), turėdama 89 metų amžiaus. Iš savo dar likusiųjų turtų, ji mirdama paskyrė 50 rublių ant Naumiesčio ėvangėliškos bažnyčios, iš ko ant altoriaus bus nauji liktoriai įtaisyti, 20 rublių ant ėvangėlijos praplatinimo (pasiuntinystės) ir 5 rublius ant vargdienių. Tokiu būdu nabaštininkė paliko sav surinkime netikt labai gražų paminklą, bet podraug ir gražų sektiną pavyzdį.
 
Svečio žinios // Sv. – 1912, juni 2 (Nr. 18), p. 213–214.
 
Naumiestyje (Ras. pav.), Vasylijus Samkovas gavo nuo vyriausybės leidimą, išstoti iš pravoslavnų tikėjimo, ir prisidraugavoti prie ėvangėliško–liutėriško surinkimo. V. Samkovas yra vedęs žmogus – namų tėvas, su vaikais.
 
Svečio žinios // Sv. – 1912, juni 9 (Nr. 19), p. 228.
 
Kad ėvangėliško tikėjimo žmonėms Lenkijoje ir Žemaitijoje reik dėl savo tikėjimo daug nemalonumų perleisti, tai jau seniai paprasti daiktai. Rods nuo to čėso, kaip mūsų kraštas pakliuvo po Rusijos valdžios, yra pasiliovę, nors atviri kruvini persekiojimai, kurius turėjo mūsų krašto ėvangėlikai nukentėti pirmto, po Lenkijos valdžios. Tačiau visokie užsikabinėjimai, šmeižimai, pačydijimai, ir kas tam lygu, niera dar pasiliovę, ypač tamsių nemokytų žmonių, bet kartais gauname toktai girdėti taipjau nuo daug–maž mokitesnių žmonių, beje dar ir nuo tūlo kunigėlio *). Apie tai dar šią vasarą daug girdėjau keliaudamas po Žemaitiją. Pirm pors nedėlių dar pats savo akimis mačiau, kaip mūsų žmonėms lavoną į kapus leidžiant, dvi senos katalikės bobos, ant kelio visokius nepritinkamus žodžius paskui šūkavo.
 
Tačiau jau gaunam patėmyti, kad ir tame dalyke pradeda eiti daug maž geryn, nėsa jau vis daugiau tarp pačių katalikų atsiranda mokitesnių žmonių, kurie tokį savo žmonių pasielgimą nebepagyr. Atsiranda jau ir iš jų kunigų tokių išmintingesnių vyrų, kurie savo žmones pamokina, ir svetimųjų neužsikabina. Priegtam katalikams šiais paskutiniais metais atsirado kiti nauji priešininkai, marijavytai, ir visokie pirmeiviai, su kuriais dabar veda karštą kovą, teip kad mūsų tikėjimo žmonės jau daugiaus gauna pakajaus. Suirimai pačioje katalikų bažnyčioje, peštynės ir skandalai po jų pačių bažnyčias Vilniaus, ir Suvalkų gubernijoje, provos ir atsitikimai Čenstokavo kloštoriuje, ir dar kitur nužemino mažuma rymiečių dvasią, kuria mūsų krašte kitą kartą teip labai pasididžiuodavo, ir nieką prieš save nestatydavo. Teip tikimiės Dievo padėjimu sulaukti dar čėsus, kur čiapat Žemaitijoje dar ėvangėlišks tikėjims gaus nors kiek vėl atsigauti nuo prispaudimo ir pažeminimo. Velytina tikt, kad tuom tarpu „druska (iš mūsų tikėjimo)“ savo sūrumą nepamestų“ (Mat. 5, 13). Ant galo neturime užmiršti, kad mažesnysis pulkelis visados tur daugiaus pakelti, o teip eina netikt mūsų ėvangėliško tikėjimo žmonėms čia Lietuvoje–Žemaitijoje tarp katalikų. Teip eina ir katalikams Kurše ir Baltijos krašte tarp mūsų tikėjimo žmonių.
 
Ten aname krašte gyvena vyriausiai latviai, kurių rokuojama viso labo apie vieną milijoną, ir iš kurių visai nedaug tiera katalikų. Taip jau nedaug yra dar šokių tokių skirtvierininkų. Šeip visas daugumas latvių priklauso prie ėvangėliško–liutėriško tikėjimo. Jau „Svečio“ Nr. 12 š. m. rašėm, kad ten katalikams sunkesnis padėjimas, nekaip Lietuvoje, ir kad daugumas jų prisidraugavoja prie mūsų tikėjimo draugystės.
 
Dabar ale štai pačių katalikų laikraštis „Vienybė“ Nr. 27, guodžiasi apie katalikų kaimynus ten Kurše, ypač Vindavos mieste teip: <…>.
 
* ) Mūsų Naumiesčio surinkims dar niera užmiršęs užsipuolimus ir šmeižimus klebono V. [Antanas Vytartas 1899 m. buvo paskirtas Naumiesčio katalikų klebonu – A. Ž.], kursai čia 1900 ir 1901 metais pakėlė didį nepakajų ir nesutikimą, tarp katalikiško ir ėvangėliško tikėjimo žmonių teip, kad valdžia turėjo į tarpą eiti ir jį suvaldyti.
 
Svečio žinios // Sv. – 1912, juli 16 (Nr. 26), p. 290–291.
 
Naumiestiškių ėvangėliškam surinkimui (Ras. pav.) buvo pernykščias mets mažuma sunkesnis, nekaip šeip paprasta, nėsa buvo užimtų daug darbų. Kanteriją perbudavojo nuo pat pamatų, nėsa grybs buvo įsimetęs, ir labai daug paiškadijęs budinką, ir suėdęs ypač apatinius rąstus (švelius). Bažnyčios šventorių pabaigė iš dvėjų priešakinių pusių apmūryti su skaldytais akmenimis ir su cementu. Miesto kapus (prie kurių tikt septinta parapijos dalis te priklauso) taipjau priešakyje apmūrijo su cementu ir su skaldytais akmenimis. Priegtam padirbdino ir įstatė kapams naujus gražius geležinius vartus. Vartams pamūrijo stulpus iš degtų plytų, su cementu. Kapų padidinimui nupirko mažuma žemės. Rods dar prie kapų ir prie kanterijos ne vislab jau yra užbaigta. Tačiau, norint parapijonai turėjo įmanytinai ir procės ir kaštos, ale už tai ir visai kiteip jau išveizd kapai ir bažnyčios šventorius, nekaip pirma. Patims dabar gražu pro šalį einant arba važiuojant, ir linksmu pažiūrėti.
 
Pons Dievas teatlygina mūsų surinkimui už jo stropumą ir paklusnumą, ir te duodie, kad Jo karalystė teip ir iš vidaus būtų budavojama, mūsų parapijoje!
 
Svečio žinios // Sv. – 1912, juli 27 (Nr. 28), p. 314.
 
Naumiestyje (Ras. pav.) 29 Julį š. m. įžegnojo 8 vaikelius ir 13 mergeles, o iš viso 21 vokiečių surinkimo jaunųjų pirmkarčių. Tikt 2 vaikeliu davė pasižadėjimą užlaikyti blaivystę. Paminėjimo verta, kad dėl bažnyčios pagrožinimo įžegnojimo dienoje kitą kartą kas metą vaikai tarp savęs sumesdavo kelius grašelius, už kurius nusipirkdavo visokius popėrelius ir kitus mažmožius, bažnyčios padabinimui, kurie ale tikt būdavo tai vienai dienai, ir potam nei jokios vertybės neturėdavo. Dabar ale treti ar ketvirti metai, kaip mūsų vaikai, tais savo sudėtais grašeliais įtaiso kokią norint pasiliekančią bažnyčiai dovanėlę. Teip užpernai vaikai įtaisė altoriui apsiaustą (Staubdecke) prastoms dienoms, kad bažnyčią valant dulkės nekristų ant altoriaus. Pernykščiai ir šio meto vaikai įtaisė po naują gražią staltiesę, vieną ant altoriaus, o antrą kitam bažnyčios stalui. Užpernai viena lietuvininkė mergelė E. A. iš Z. nuo savęs įtaisė gražių kovarą, kursai didesnioms šventėmis ištiesiamas ant altoriaus grindų. Tokia vaikų pirmonės dovanėlė yra gražus pasiliekąs paminklas bažnyčiai, ir Pons Dievs gal duoti, kad patys vaikai su savo pasielgimu pagrožintų savo surinkimą, teip kaip jų dovanėlė bažnyčią pagrožina, koktai ir nuo širdies jiems velyjame (Mat. 5, 16.).
 
Svečio žinios // Sv. – 1912, aug. 27 (Nr. 34), p. 405–406.
 
Vaikų mokinimas visuose mūsų krašto rusiškuose pradinėse mokyklose prasidės jau tuojaus šiomis dienomis, o nekuriose jei vėlai, tai taipjau pradžioje Septemberio mėnesio prasidės. Paprastu būdu mūsų žmonės ale taip daro: Kad visi darbai vėlame rudenyje nudirbti, gyvolukai jau stalde uždaryti, o vaikai neturėdami ką daryti, pradeda ant ledaus čiūžti, tai eina viens kits pasiteirauti, ar priims dar vaiką į mokyklą. Ale ten bėda – gaun atsakymą, kad mokykla jau pilna, ir daugiaus nei vieno vaiko negali priimti, – kam neatėję pirmaus. Mūsų žmonėms taipo pasielgiant pasidaro, kad mokyklos kas žiemą kupinai pilnos katalikų, rusų ir vokiečių vaikais. Kitur dar keletą žydelių įtelpa. Ale ėvangėliškų lietuvininkų, norint kitur daugumas gyven, bet vaikų vos vieną kitą į mokyklas te patalpina. Teip čia Naumiestyje pernai vienoje rusiškoje mokykloje buvo 2 arba 3 vaikai, antroje nebuvo nei vieno lietuvininko. Degučiuose 5 ar 6. Vainute vokiečius nerokuojant manding ar 3 lietuvininkai. Gardome [Gardame – A. Ž.] taip jau 5 arba 6, tarp kurių buvo dar pors vokiečių. O tai viskas iš visos Naumiesčio parapijos! Kas kalts?
 
Pasirodo, kad kaip Kurše arba visur kitur mūsų tikėjimo žmonės veržias į mokyklas, ir tame dalyke yra toli už akių visų kitų tikėjimų žmonėms, teip mūsų krašte ėvangėliški lietuvininkai tyčioms nor pasilikti su vaikų mokinimu paskutiniais, už visus kitus. Tai skaudu matyti, ir todėl šiomis eilutėms noriu kiek galėdamas paraginti savo brolius lietuvininkus, kurie turite vaikus (o taipjau ir dukteres), siųskite jos į rusiškąsias mokyklas, ir pasiskubinkite jos ten nuvesti, pakol dar niera vietos užimtos, nėsa mokslas ten yra dykai, knygos tepjau nekaštuoja. Tikėjimo pamokinimą jie gaun savo prigimtoje kalboje (lietuvininkai lietuviškai). Čia Naumiesčio parapijoje aš lankau 5 rusiškas mokyklas dėl tikėjimo pamokinimo (Naumiestyje 2 mokyklas, Degučiuose 1, Vainute 1 ir Gardome 1.) Į tas, kurios arčiaus, nueinu po 2 ir po 3 kartus ant nedelios. Po tas kurias toliaus – mažuma rečiaus. Prie įžegnojimo vaikų pamokinimo kožną metą pasirodo, kad tie vaikai, kurie lankę rusiškas mokyklas, tie taipjau tikėjimo moksle, ir savo prigimtos kalbos rašte yra toliaus už akių kitiems, kurie nei jokią mokyklą nėra lankę. Ir jei jie potam namėje, arba kur kitur gaun dar mažą pamokinimą lietuviškai rašyti, tai jie lengvai ir trumpame čėse išsimokina taipjau savo kalboje rašyti, nesa jų ranka jau pripratusi plunksną valdyti (kad ir rusiškai).
 
Užėjo vėl kiti čėsai, kits vėjas, kad savotiškų bažnytiškų mokyklų mes nebegalim turėti, kur vaikus pamokintų rašyti, todėl siųskite į rusiškąsias mokyklas, tikt nepavėluokite, ir jūsų bažnyčios tarnai (kunigai arba kantoriai) ten jos taipjau aplankys, kad jie savo tikėjimo ir kategismo dalių neužmirštų.
 
Svečio žinios // Sv. – 1912, aug. 27 (Nr. 34), p. 406–407.
 
Naumiesčio ėvangėliška bažnyčia (Ras. pav.) gavo šiomis dienomis gražią dovanėlę nuo buvusio savo parapijonies Heinrich`o Markvaldo iš Vanagių, kurs dabar gyven Kartereto (Carteret) mieste, Amerikoje. Jis parsiuntė 40 rublius ant Naumiesčio ėvangėliškojo surinkimo vargdienių, 50 rublius ant pasiuntinystės ir 10 rublius paskyrtus privatiškiems reikalams – taigi iš viso 100 rublių. Jau pirm keletą metų tas pats draugbrolis pors sykių parsiuntė pilnai dideles dovanas pasiuntinystės reikalams, arba ir ant savo prigimtojo krašto ėvangėliškos bažnytėlės, kurioje krikštyts ir įžegnotas. Pons Dievs te atlygina jam jo stropumą ir duosnumą, ant krikščioniškų bei bažnytiškų meilės darbų.
 
Svečio žinios // Sv. – 1912, okt. 15 (Nr. 41), p. 489.
 
Ant Kretingos vargonų (kaip „Svečio“ Nr. 29 buvo užprašyta) iš Naumiesčio surinkimo (Ras. pas.) dovanoti ikšiol 7 rubliai, kuriuos „Svečio“ redakcija jau pasiuntė į Kretingą, o būtent nuo br. J. Dehn`o 1 rublis, nuo R. R. 1 rublis, nuo Kr. Junkurio 2 rubliu, ir nuo Anos Šurdokikės (dabar Amerikoje) 3 rubliai. <…> Rasi dar kas atsirastų, kurs Kretingiškių surinkimui, su kokia dovanėle ant jų vargonų pataisymo, į talką pareitų?
 
Svečio žinios // Sv. – 1912, okt. 15 (Nr. 41), p. 489–490.
 
Naumiesčio surinkims (Ras. pav.) ant „pagalbos kasos“ rankių laikant, 11 Novemberį š. m. sumetė (toje vienoje dienoje) 25 rublius 55 kapeikas.
 
Svečio žinios // Sv. – 1912, nov. 14 (27) (Nr. 45), p. 537.
 
Naumiestyje 12 Novemberį š. m. Vasylijus Samko iš pravoslavnų tikėjimo draugystės išstodamas, su vyriausybės įvelyjimu įstojo į ėvangėliškos bažnyčios draugystę. Pagal valdžios įstatus, turės dabar podraug ir jo 5 sūnai prie ėvangėliškos bažnyčios priklausyti. Kurie dar yra mažių metų.
 
Svečio žinios // Sv. – 1912, nov. 21 (dec. 4) (Nr. 46), p. 551.
 
1913 metai
 
Naumiesčio ėvang.–liut. parapijoje (Ras. pav.) 1912 metais gimė 47 sūnų ir 40 dukterų, o iš viso 87 kūdikiu. Mirę pernai 26 vyriškų ir 18 moteriškųjų, o iš viso 44. Taigi surinkims būtų lyg su 43 parapijonais augęs, jei ne tas iškeliavimas į Ameriką, vėl taip labai jų skaitlių sumažintų. Tarp tų 44 mirusiųjų tikt 5 tėra sulaukę ilgesnį amžių, o būtent 2 vyru, viens 87 metų, o antras 95 metų, ir 3 moteriškės, iš kurių viena turėjo 83, o dvi po 89 metus, kožna. Užsakyta 12 porai, iš kurių 8 porai venčiavoti pas mus, 2 porai Prūsuose, o 2 porai dar niera venčiavoti. Įžegnota 21 pirmkarčių iš vokiečių (8 vaikeliai ir 13 mergelės), o taipjau 22 iš lietuvininkų surinkimo (7 vaikeliai ir 15 mergelės), taigi iš viso 43 pirmkarčių. Iš kitų tikėjimų prie mūsų surinkimo prisidraugavojo viens jaunikaitis iš katalikų, ir viens namų tėvas iš pravoslavnų. Eina kalba, kad viena mergelė norėjusi prisidėti, arba jau prisidėjusi prie katalikų. Tačiau tikrų žinių apie ją dar neturime. Prie šventos večerės Naumiesčio ėvang. bažnyčioje pernai lankės 2000 (843 vyru, ir 1157 moteriškųjų).
 
Svečio žinios // Sv. – 1913, jan. 12 (25) (Nr. 52), p. 619–620.
 
P. p. Endruliui, Drignačiui, Sadauskiui, Simačiui ir Bendikui, Chicagoje (Amerikoje).
 
Piningus gavau. <…> Nuo p. L. Endrulio priėmiau 80 kap. per daug. Pernai yra užmokėta. <…>
 
Redakcijos atsakymai // Sv. – 1913, febr. 25 (merca 10) (Nr. 7), p. 84.
 
J. Salcui, Chicagoje. Piningus už „Svečią“, ir dovanėlę ant mūsų parapijos vargdienių gavau, už ką labai pasidėkavoju.
 
Redakcijos atsakymai // Sv. – 1913, merca 11 (24) (Nr. 9), p. 108.
 
Naumiestyje 10 Merca š. m. Tauragės kunigs, p. Wiemeras atlaikė pamaldas. Prie šv. večerės priėjo tą dieną 372. Ligonių kunigs po namus su šv. večere aplankė 6–7.
 
Svečio žinios // Sv. – 1913, merca 15 (28) (Nr. 10), p. 111.
 
Mūsų krašto katalikai girdėdami, kad bile kur jie neteko savo žmonių, išėjusių į marijavytus, o kitur vėl į „liuterius“ arba reformatus, labai dabar sukruto užpildyti jų vietas, patraukdami prie savęs svetimtikius. Apie tai čia antroje pusėje paduodame 2 žinutes, vieną iš Kvėdainos [Kvėdarnos – A. Ž.], o antrą iš Skiržemės. <…>.
 
Skiržemėje (Sartininkų valsčiuje) šį praeitą rudenį vėl teip nusidavė: Ten gyveno vokietys H. mūsų vieros žmogus. Su skaudumu vis turėjom matyti, kad karčiamą jis daugiau mylėjo už bažnyčią. Jo žmona negalėdama su juomi ištrivoti dėl jo girtuoklystės, turėjo jau seniai nuo jo pabėgti. Tas susirgo sunkiai, ir tikt vos pasijutom, kaip katalikai – jo geri draugai, jį „išvartinę“ prieš pat mirštant, į katalikų vierą. Tikruosius gentis ir ėvangėliško tikėjimo kaimynus, katalikai neb`prileidę su juomi net pasišnekėti. Todėl ir mūsų tikėjimo kaimynai ir jo gentis labai abejoja, ar tikt jis tikrai pats bus norėjęs priimti katalikystę, arba rasi su juomi tikt nepadarė teip–pat jo sunkiame ligos ir silpnybės čėse, kaip Kvėdainiškiai padarė su anuo žyduku. Ant kapų leido su labai didele iškilme. Iš džiaugsmo, kad tokį „brangų žmogų“ laimėję, nusamdę dar trūbininkus, ir patraukė muzyke ant kapų einant.
 
Svečio žinios // Sv. – 1913, merca 29 (apr. 11) (Nr. 12), p. 140–141.
 
Naumiesčio (Ras. pav.) ponai–inteligentai, vietinio p. žemiečių perdėtinio (zemskinio načalninko) paraginti, šį metą per velykas jau antrus metus pakeitė savo senoviškąjį papratimą, pagal kurį per velykas eidavo viens kitą pasveikinti, o ateinančius pasveikinti, vėl reikėdavo priimti su vaišomis, ypač su skaniais drūtais gėrimais. Pakeitė tokį seną ponų papratimą tuomi, kad dabar vaišių vietoje, paskyrdavo kokią dalelę ant vargdienių, o kurie tai darė, nebeprivalė būtinai eiti kitus per velykas sveikinti, nei atėjusiosius nekviestus priimti arba vaišinti. Prie naujosios modos prisidėjo Naumiestyje per šias velykas 38 didieji ir mažesnieji ponai, kurie sudėjo ant vargdienių 28 rublius 80 kap., kurius p. žemiečių pardėtinius tuojau bėdnesniemsiems vargdieniams padalijo. Iš mūsų ėvangėliškojo surinkimo vargdienių nuo tų dovanų te gavo 3 asabos, kožna po 1 rublį. Tas kitas dovanas padalijo tarp pravoslavnų ir katalikų vardgdienių. Dovanas davusiųjų ale lygiai visa pusė mūsų tikėjimo familijų, (iš 38 viso labo duodančių buvo 19 familijų, kurios visai arba iš dalies priklausė prie mūsų ėvang. tikėjimo.).
 
Svečio žinios // Sv. – 1913, apr. 20 (mai 3) (Nr. 15), p. 177.
 
Jonui Neumannui South Deering (Amerikoje).
 
Gavome 41 markių, 84 pfeningius, kurius siuntėt jūs ant mūsų bažnyčios ir ant vargdienių aprūpinimo. Pons Dievs tai te atlygina.
 
Redakcijos atsakymai // Sv. – 1913, mai 4 (17) (Nr. 17), p. 204.
 
Lietuvoje yra 3 miestai vadinami „Naumiesčiais“, o būtent, viens Naumiestis (dar apskričio arba pavietinis miestas) Suvalkų gubernijoje, rusiškai vadinamas: „Vladislavov“. Antras Naumiestis čia Raseinių paviete, Kauno gubernijoje, rusiškai vadinamas „Aleksandrovskoje“, (kaip „Svečio“ laiško pirmoje pusėje ant adreso parodyta). Tretysis Naumiestis rusiškai „Novoje Miesto“, yra Panevėžio paviete, Kauno gubernijoje. Visuose trejose Naumiesčiuose yra ėvangėliškos bažnyčios arba filijos, <…>.
 
Svečio žinios // Sv. – 1913, mai 22 (juni 4) (Nr. 20), p. 239–240.
 
Naumiesčio evangėliški miesto kapai (Ras. pav.) pirm keletą metų buvo labai apleisti, jų tvoros apvirtusios ir vartai supuvę – sulūžę. Kadangi Naumiesčio filija tą sykį turėjo iš viso 7 kapus, ir sodiečiai turėdami savo kapus nepriklauso prie mūsų miesto kapų, tai miesto surinkimo užveizdai bei mokytojis turėjo ne mažą rūpestį, iš kur čia surinkti tiek piningų, kad būtų galima netikt daugiau žemės pripirkti kapams, bei podraug juos gražiai aptverti ir t.t., nėsa didesnioji dalis miesto gyventojų yra mažai turtinga. Tačiau kaip tikt Dievo padėjimu buvo pradžia padaryta, tai miesto surinkims parodė didesnį stropumą, nekaip buvom mislyję. Štai jau žemė yra pripirkta, kapų pryšakis su skaldytais akmenimis ir cementu gražiai apmūrytas, vartų stulpai iš degintų plytų pastatyti, ir gražūs gelžini vartai (mažieji į vieną pusę, o didieji į abi pusi at`vertini) padaryti. Kad vislab bus galutinai užbaigta, tai išlaidos bus siekusios per 800 iki 850 rublių. Negana to, – mūsų miestiškiai įėję į ukvatą, sutarę dar įtaisyti gražiu vežimą (Leichenwagen), su kuriuom lavionus nuvežti į kapus palaidojimui. Kaip matyti iš pirmųjų neskūpių dovanų tam reikalui, tai rodos, kad ir tas užmanymas bene turės pasisekti, nėsa vieni vieninteliai namai (L. Lukoševičio) jau padovanojo mums tam tikslui 50 rublių. Tur būti paminėta, kad šių namų tėvs yra kataliks, o tikt namų motina ėvang.–liutėriška. Be to, nuo kitų parapijonų jau surinkta 44 rubliu, ant to paties reikalo. Priegtam dar vis naujos dovanos prisideda.
 
Svečio žinios // Sv. – 1913, mai 22 (juni 4) (Nr. 20), p. 240.
 
Naumiestyje (Ras. pav.) kunigs p. Wiemer`as 9 Junį š. m. įžegnojo 9 vaikelius ir 16 mergeles, o iš viso 25 lietuviškus pirmkarčius. Tur būti paminėta, kad „bemokslių“ tikt mets nuo metų jau yra mažiaus. Teip ir šį metą, norint pors iš to pulkelio buvo berods kiek silpnesni moksle už kitus, – vienog „bukštabierninkų“ nebuvo iš jų nei vieno.
 
Svečio žinios // Sv. – 1913, juni 15 (18) (Nr. 24), p. 283.
 
Naumiestyje (Ras. pav.) 10 Junį š. m. mirė iš vokiško surinkimo viena sena namų motina, Amalija Michel, kuria buvo gimuse 1807 metais. Taigi ji jau dabar turėjo amžiaus – 106 metus, ir dar vis neperseniai atlikdavo visas namų motinos pareigas. Dabar jos vyrs pasiliko našliu.
 
Svečio žinios // Sv. – 1913, juni 22 (juli 5) (Nr. 25), p. 297.
 
Iš Naumiesčio [Ras. pav.] įstos šiomis dienomis viens jaunikaitis „K. G.“ [Kristupas Gudaitis, vėliau gydytojas, Lietuvos ev. liut. konsistorijos prezidentas (1938–1941) – A.Ž.] iš lietuvininkų tarpo, į Peterburgo evangėlišką naminės pasiuntinystės mokyklą [Brüderhaus]. Jis buvo „Svečio“ knygų spaustuvės draugdarbininku.
 
Svečio žinios // Sv. – 1913, juni 29 (juli 12) (Nr. 26), p. 311.
 
Jėškau vaikiną, 15 ar 16 metų, norintį išsimokyti knygų spaustuvininko („drukoriaus“) darbus. Geriaus būtų, jei būtų užbaigęs pradinę rusišką mokyklą, ir kad būtų gabus – „geros galvos“. Mažuma algos tuojau moku. Pagal apsukrumą paskui daugiaus pridedama. Yra progos dar kito ko naudingo išsimokyti. Ukvatą turinčiam, reiktų ale tuojaus žodžiu, arba raštu atsiliepti į „Svečio“ redakciją.
 
Apgarsinimai // Sv. – 1913, juni 29 (juli 12) (Nr. 26), p. 312; 324; 348.
 
[Miestelio ev. liut. parapijos istorija, parašyta F. Megnio [M.] – A. Ž.]
 
Naumiestis. (Ras. aps.) // Sv. – 1913, juli 13 (26) (Nr. 28), p. 340–343.
 
Naumiestis. (Ras. aps.) // Sv. – 1913, juli 20 (aug. 2) (Nr. 29), p. 354–358.
 
Raseinių paviete (Kauno gub.) šią vasarą at`daro 13 naujas rusiškas pradines mokyklas (narodnaja učilišča), būtent: Naumiesčio valsčiuje 2, vien pačiame miestelyje dėl mergelių, o antra Teneniuose vaikams ir mergelėms. – Sartininkų valsčiuje at`daro 3 naujas mokyklas, o būtent Aukštupėje, Balčiuose ir Stirbaičiuose. <…> Visas šias 13 naujas mokyklas patalpintos samdytose trobose, ir jos visos jau šį rudenį priims vaikus mokinimui. Naumiesčio mergelių mokykla gaun 720 rublių ant savo išlaikymo nuo zemstvos. Tos kitos 12 mokyklos gaun savo išlaikymą nuo valdžios, o būtent po 700 rubliu kožna. Tikt Upyno mokyklai zemstva dar prided aštuntą šimtą. – Naumiesčio, Eržvilko bei Upyno naujosios mokyklos žemės visai negaus. Balčių mokykla gaus dešimtinės ketvirtadalį, o tos kitos 9 mokyklos gaun kožna po pusę dešimtinės žemės.
 
Svečio žinios // Sv. – 1913, juli 13 (26) (Nr. 28), p. 345–346.
 
<…>
 
12[15] Friedrich`as Megnis, dabartinis kantorius parėjo į Naumiestį iš Batakių, kur buvo buvęs 3 metus per mokytojį. Naumiestyje jis dabar tarnauja jau penkioliktus metus [nuo 1 Januario 1899 m.]. <…>
 
Naumiestis. (Ras. pav.) // Sv. – 1913, juli 20 (aug. 2) (Nr. 29), p. 356.
 
<…> Nuo 1 Januario 1911 metų, valdžia pavelyjo nuo Naumiesčio atsiskyrti Trumpininkams, Potokšliams ir Skiržemės sodai, kad prisidėtų prie naujosios Sartininkų filijos, kur žadama pastatyti naują evangėlišką bažnyčią.
 
<..> Kapų pirm padalijimo prie Naumiesčio filijos buvo 7, o būtent: Naumiesčio, Ramoniškės, Degučių, Vainuto, Midverių, Smikutės bei Trumpininkų (arba Sartininkų). Dabar tuos 2 atdavę Sartininkiškiams, o prie Naumiesčio pasiliko dar 5 pirma paminėti kapai. Bažnytiška mokykla, kur mokinama netikt tikėjimo mokslai, bet podraug rašymas ir kitokios naudingos mokslo šakos – tokia mokykla kanterijoje pirma vis būdavo, ir buvo ji pakilusi ypač čėse Wolfo. Dar buvo vėl pabandyta ją atgaivinti 1907 ir 1908 metais. Kadangi ale valnybė tokioms bažnytiškoms mokykloms buvo potam kiek susiaurinta ir joms nelengvu gauti leidimo, priegtam miestiškai parapijonys, kurie jos daugiau lyg reikalavo, tikt mažai ale te rėmė tokią mokyklą, tai reikėjo ją suleisti, ir pasikakdinti su vienu tikt tikėjimo pamokinimu. Už tai ale valdžia at`darė Naumiesčio parapijos apskrityje 5 rusiškas pradines mokyklas, kuriuose visose mūsų bažnyčios kantorius paskyrtomis adynomis išguldo evangėlišką tikėjimo mokslą. Šį rudenį valdžia at`daro dar 2 tokias mokyklas, taigi mūsų filijos rubežiuose jų bus iš viso 7.
 
Naumiesčio surinkims tur dabar 2 bažnytišku giesmininkų koru, iš kurių vokiškasis jau veikia be pertraukimo 13 metų su viršumi, pagiedodams bažnyčioje menkiausiai po 1 giesmę kožna nedėlės dieną. Per kunigo lankomąsias dienas, ir per didžiąsias šventes jis gieda po 2–3, o kartais ir po daugiaus koro giesmų. Lietuvininkų koras, kurs jau apie 10 metų gyvuoja, gieda tiktai per kunigo lankomąsias dienas, ir per didžiąsias šventes, po porą giesmių kožną sykį.
 
Naumiestis. (Ras. pav.) // Sv. – 1913, juli 20 (aug. 2) (Nr. 29), p. 357–358.
 
Naumiestyje (Raseinių pav.) gyvena 3 broliai – Srūgiai – mūsų evangėliško tikėjimo lietuvininkai. Norint jų pradžia gyvenimo buvo tikt visai nebagota, ir jie buvo tikt meistrai–savamoksliai, tai tačiau jie parodė trumpam čėse nepaprastai didelį gabumą, – ypač senesnysis brolis Dovids Srūgis. Pirmiaus jis pradėjo dirbti naminius vargoniukus (fisharmonijas), bažnyčios vargonus, ir kitus instrumentus bei moksliškus daiktus, kurie visi jam gerai pasisekė, norint visai nebuvo ėjęs tam tikrus specijališkus mokslus. Potam jis ėmė ir padirba savo rankomis 3 garines („ugnines“) mašinas, o būtent vieną mažesnę, ant vietos stovinčią, antrą didesnę 3 arklių sylos, važiuojamą, podraug su javų kulama mašina, o trečią gulinčią, 28 arklių sylos, prie kurios jis pastatė dar lentų ir gontų pjaunamą malūną. Pirm keletą dienų parvažiavo į Naumiestį iš Kauno – inženierius – gubernijos fabrikų inspektorius, kurs vislab apžiūrėjęs išrado Srūgio padirbtus mašynus, ir visą jo įtaisymą per tikrai pasisekusį darbą. Inžinierius jį pagyręs, ir jam pavelyjęs dirbti, vėl išvažiavo. Dabar, praeitą nedėlę broliai Srūgiai dar nuvažiavo į Rygą, kur vėl nupirko dar 2 naujas dideles garines mašinas, su 2 gerais kulamų mašinų komplektais, su kuriais žada eiti po Naumiesčio parapiją, javus kuldami.
 
Iš Rygos grįždami Srūgiai užsuko dar į Tukumą, Kurše, kur aplankė mūsų buvusįjį Tauragės kunigą Matissoną [latvis Gustavas Matisonas (1867 X 18–1919 III 19) Tauragėje kunigavo 1894 VI 19–1911 V 6 – A.Ž.]. Jie parvežė nuo kunigo p. Matissono daug „labų dienų“ visiems pažįstamiems.
 
Svečio žinios // Sv. – 1913, juli 27 (aug. 9) (Nr. 30), p. 371–372.
 
Naumiestyje (Ras. pav.) 28 Julį š. m. Tauragės kunigs p. Wiemer`as laikė pamaldas, ir įžegnojo 17 vokiečių pirmkarčių, o būtent 6 vaikelius ir 11 mergelių. Be to prie šv. večerės tą dieną priėjo 315 žmonių.
 
Svečio žinios // Sv. – 1913, aug. 3 (16) (Nr. 31), p. 390–391.
 
Ant „Svečio“ praplatinimo tarp mažaturčių vieros brolių, <…>, redakcija dabar neseniai gavo sekančias dovanas: Nuo Tukumo kunigo p. Matissono iš Kuršo 4 rublius, nuo Evos Kleinikės iš Tukumo 1 rublį, nuo vieno draugbrolio iš Rygos 4 rublius, nuo D. Aušros iš Žiogaičių (kiek pirmiau) 2 rubliu, nuo J. Dehn`o iš Buikiškės 2 markiu (t. y. 92 kap.), – taigi iš viso 11 rublių ir 92 kapeikos. Širdingai dėkui visiems už tokią prietelišką ranką, ir netikėtai gražias dovanas! Pons Dievs Jums tai te atlygina! Pradedant nuo šio numerio, už tai pasiunčiu 12 ekzempliarų „Svečio“ cieliems metams, į tūleropas filijas, kur vietiniai mokytojai pasiskyrs iš mažaturčių parapijonų, kam verta at`duoti dykai skaityti.
 
Svečio žinios // Sv. – 1913, aug. 3 (16) (Nr. 31), p. 392.
 
<…>
 
Kelionė sekiės neblogai, ir mudu su broliu 15 Julį š. m., pavakaryje iš namų išvažiavę, anksti antrame ryte jau per Eidkūnus–Virbalius, taigi per Prūsų rubežiaus kitą vietą vėl atgal į Rusiją įvažiavę, nukakom 17 Julį ryte ant 6 zėgoriaus į Rygą, kur savo mašynas, ir ko šeip mums reikėjo nupirkom, ir prie tos progos dar į pors vietų apsilankėm. Buvom nuėję į evangėlišką Rygos šv. Petro bažnyčią. <…>  pasikėlėm nukeliauti į Tukumą Kurše, kad aplankytumbim mūsų buvusį kunigą p. Matissoną. <…> Jūsų draugbrolis D. Srūgis. <…>.
 
Kelionė į Rygą ir Tukumą // Sv. – 1913, aug. 24 (sept. 6) (Nr. 34), p. 420–425.
 
Pradinės rusiškos mokyklos, bile kur jau po keletą dienų pradės vėl vaikus mokyti. O kur vėlai, tai tikt dar pors nedėlių priiminės vaikus. Kaip visuomet, teip žinoma ir šįmetą vėl ypač mūsų žmonių daugumas, ateis su savo vaikais „prismalduoti“ per vėlai, kad jau nei tuščios vietos vaikams daugiau nebus. Todėl šiuomi teesie paraginta, kad kas nenor be mokslo vėl cielus metus auginti savo vaiką arba mergelę, tas dabar te nepavėluoja juos tikru čėsu į mokyklą nusiųsti, kad juos ten priimtų, ir į knygą įrašytų.
 
Svečio žinios // Sv. – 1913, aug. 24 (sept. 6) (Nr. 34), p. 425.
 
Naumiestyje (Ras. pav.) buvo ikšiol 7 metturgiai, ale beveik visi švenčių dienomis, kaip tai iš senovės visoje Žemaitijoje teip papaprasta, o būtent: 1 Januarį, 29[gal 28? – A. Ž.] Februarį, 19 Merca, 25 Julį, 10 Augustą, 29 Septemberį ir 10 Novemberį. Evangėlišks surinkims daugiaus įsitrenkdavo į Naujųjų Metų ir Sekminių dienos metturgius. Tie kiti metturgiai tropydavo tikt į katalikiškas šventes. Dabar nuo Kauno gubernijos valdžios gautas pavelyjimas, visus šiuos 7 senuosius metturgius perkelti ant prastų dienų, ir įvesti dar 5 naujus metturgius, teip kad visi 12 metturgiai dabar bus nulaikomi kas pirmąją seredą, po kožnojo mėnesio pradžios. <…>
Svečio žinios // Sv. – 1913, sept. 21 (okt. 4) (Nr. 38), p. 473–474.
 
Naumiestyje (Ras. pav.) ikšiol ne būdavo pakeleiviams vietos kitur kur užeiti, kaip tikt į alinę, smuklę ar karčiamą. Dabar prie pat mūsų evang. bažnyčios 2 seserės [mūsų tikėjimo mergos], at`daro arbatinę, ir žada čia pat įtaisyti kepyklą [bekeriją]. Labai velytina, kad tikt jos turėtų gerą pasisekimą, nėsa kitur juog cielos draugystės [ypač blaivystės draugystės] apie tai rūpinasi ir sylos prideda, kad tikt būtų at`darytos arbatinės, kur blaivūs pakeleiviai galėtų užeiti pavalgyti, ir arbatos atsigerti.
Svečio žinios // Sv. – 1913, sept. 21 (okt. 4) (Nr. 38), p. 474.
 
Naumiestyje (Ras. pav.), daktaro Frydmano namuose, prie pat evangėliškos bažnyčios at`dariau arbatinę ir kepyklą [bekeriją], ir prašau pakeleivius apsilankyti, ant arbatos ir pyragų. Elzė Grumblys.
 
Apgarsinimai // Sv. – 1913, sept. 28 (okt. 11) (Nr. 39), p. 488.
 
Naumiestyje (Ras. pav.) 22 Septemberį š. m. Tauragės kunigs p. Wiemer`as atlaikė pamaldas vokiečių ir lietuvininkų surinkimams. Potam vakare dar laikė du pranešimu apie pagonų pasiuntinystę, lietuviškai ir vokiškai. Prie šv. večerė[s] tą dieną priėjo 194 žmonių; pakrikštijo 5 kūdikius; suvenčiavojo 1 porą jaunavedžių. Be to dar kunigs aplankė keletą ligonių po jų namus.
 
Svečio žinios // Sv. – 1913, okt. 14 (27) (Nr. 41), p. 512.
 
Ant „Svečio“ praplatinimo dovanojo J. Gudaitis iš Naumiesčio 1 rbl. 20 kap.; M. Peteraitis iš Raugelių 1 r., ir – (kiek seniau) kunigs p. J. Straumanas iš Doblėnų (Kurše) 2 r. 25 kap., taigi iš viso 4 rbl. 45 kap. Širdingai dėkui! Tuomžyg prašau, kad kas į redakciją atsiųstų 3 adresus iš mažiau turtingų, ale skaityti mokančių, ir skaityti norinčių mūsų tikėjimo lietuvininkų–žalnierių, kuriems bus „Svečias“ už tai dykai nusiųstas į vaiską, o būtent dviem per cielus metus, o vienam per pusę metų. Prašau atsiliepti!
Svečio žinios // Sv. – 1913, nov. 18 (dec. 1) (Nr. 47), p. 586.
 
Naumiesčio parapijoje (Ras. pav.) yra 6 rusiškos pradinės mokyklos. Daugiausiai evangėliško tikėjimo vaikų mokinas Degučių mokykloje, o būtent 19 vaikelių bei mergelių – visi lietuvininkai. Mokytoja p–lė Spudas tiesa katalikė, ale mokin gerai, ir išmintingai bei prielankiai elgias su vaikais, ne žiūrint kokio tikėjimo jie būtų. Naumiesčio rusiškoje parapijos mokykloje (prichodskoje učilišče) mokinas 15 mūsų tikėjimo vaikų, iš kurių tikt 2 lietuviu, o tie visi kiti vokiečiai. Naumiesčio mergelių mokykloje yra 15, o liaudies mokykloje (narodnoje učilišče) 11 mūsų tikėjimo vaikų bei mergelių. Mažiausiai lankosi mūsų tikėjimo vaikų Gardomo [Gardamo – A. Ž.] mokykloje, o būtent tikt 2, ir Vainuto mokykloje 4. Už tokį nesirūpinimą dėl savo vaikų pamokinimo yra nemažai bartini anų mokyklų aplinkiniai mūsų žmonės, ypač Vainutiškiai, kurie vaikų gana tur daugiaus, mokyklą tur po akių, mokytojis p. Vysockis, išmintings žmogus ir mokin vaikus gerai, o aplinkiniai mūsų žmonės tačiau nesusipranta pasinaudoti iš to, kas jų vaikams būtų kuočės labai ant gero. Reik tikėtis, kad kitą rudenį anuose paminėtuose mūsų parapijos galuose tėvai geriau rūpinsis savo vaikus čėsu patalpinti į mokyklas. Juog užaugęs tūls žmogus nesigailėtų didelių piningų, kad tikt turėtų daugiaus mokslo. Vienog tada tai neb`ein nusipirkti nei už piningus. Kodėl tėvai teip pavydžiate savo vaikams nors tą mažumą mokslo?!
 
Svečio žinios // Sv. – 1913, 7 dec. (20) (Nr. 50), p. 621.
 
Iš Kanados parsiuntė „Svečio“ skaitytojis D. Bredys ant Naumiesčio evang. bažnyčios (Ras. pav.) 5 rublius, ant pagalbos kasos ir tam lygiu labdaringu tikslu 10 rublių, o ant „Svečio“ praplatinimo 5 rublius. Širdingas dėkui!
Svečio žinios // Sv. – 1913, dec. 7 (20) (Nr. 50), p. 624.
 
Kas akmenis norėtų ir galėtų pristatyti Naumiesčio (Ras. pav.) naujųjų evang. kapų aptvėrimui, tas užkviečiamas ateiti 15 Decemberį š. m. į kanteriją, ant zėg. 3 po pietų, dėl sąlygų ir susitarimo su surinkimo užveizdais.
 
Apgarsinimai // Sv. – 1913, 7 dec. (20) (Nr. 50), p. 624.
 
<…> Kaslink knygų vartojimo, tai rods turime jau savo surinkime tūlus pavyzdingus namų tėvus ir pavyzdingas namų motinas, prie kurių randame bybeles, mišknyges, giesmių ir psalmių knygas, rojaus darželį, „verčiamasias“ ir dar tūlas kitas geras dvasiškas knygas. Tik gailu, kad dar negalime tai pasakyti apie visus mūsų tikėjimo namų tėvus ir namų motinas. Juog niera nei vieno žydelio, kurs neturėtų savo knygas, savo maldos ženklus ir dirželius, – niera nei vieno kataliko, kurs neturėtų savo rožančius, savo škaplėrius ir savo šokį arba tokį paveikslėlį. <…> Teip–pat ir krikščioniškas surinkims bei krikščioniški išmintingi namų tėvai tur dabar nutverti visus ginklus, su kuriais galima kariauti prieš netikėjimo galybę, prieš surinkimo priešus, ir su kuriais galima platinti apsišvietimą ir gerus mokslus. <…>
 
Apsišvietimo ir mokslo įrankiai // Sv. – 1913, dec. 12 (25) (Nr. 51), p. 628–630.
 
1914 metai
 
Vainutas yra ne mažas miestelis 14 viorstų (stačiuoju nežvyravotu keliu 10 viorstų) nuo Naumiesčio (Ras. pav.). Ten gyvena nemažai evangėliško tikėjimo žmonių, daugiausiai lietuvių, o kelintas ir vokiečių. Jie priklauso prie Naumiesčio bažnyčios, ale prie Sartininkų valsčiaus. Vainuto evangėlišks surinkims tur savo kapus netol miestelio, prie vieškelio. Į Naumiesčio bažnyčią Vainutiškiai lankydavos ne per stropiausiai, daugumas tikt retsykiais. Žinoma, tūls apysenis arba silpnos sveikatos, nenorėdavo arba ir negalėdavo 10 iki 14 viorstų į bažnyčią keliauti. Rudenį ir pavasarį keliai blogi. Vainutiškiuose neretai būdavo nulaikomos prie tūlų vieros brolių naminės pamaldos (surinkimas). Teip ir apsigelbėdavo. Tūlasis prisimindavo, kad būtų neblogai arčiau turėti savo bažnyčią arba maldos namus. Tikt žinoma nebūdavo kam pradžią padaryti. Dabar kunigs p. Wiemer`as padarė pradžią, ir užkvietė Vainutiškių namų tėvus ant 24 Februario š. m., į namus Gustavo Timpf`o netol Vainuto, dėl susirodavojimo, o jei žmonės nestengsis, tai ir dėl pradžios padarymo naujiems maldos namams Vainute, arba jos apylinkėje. Rods prisidės šokia–tokia naštelė sunkiaus ant žmonių, nėsa žinoma tuom tarpu Vainutas vistiek dar pasiliks prie Naumiesčio filijos ir bažnyčios, o todėl žmonės vistiek dar turės ir toliaus atlikti savo dalelę ant bažnyčios išlaikymo Naumiestyje. O naujus maldos namus įtaisyti ir išlaikyti teip–pat kaštuos kiek piningų bei procės. Tačiau niera ko abejoti, kad vislab pergalėję Vainutiškiai turės nemažai gero ir tūlą palengvinimą, nėsa maldos namuose būtų galima nulaikyti ne tikt pamaldas arba surinkimą užaugusiemsiems, bet podraug ir vaikus pamokinti kategismo, ir kas šeip prie tikėjimo mokslo priklauso. Todėl velyjame broliams Vainutiškiams nuo širdies gerą pasisekimą!
 
Svečio žinios // Sv. – 1914, jan. 13 (26) (Nr. 2), p. 20.
 
Naumiestyje (Ras. pav.) 7 Januarį buvo kunigs p. Wiemeras iš Tauragės ir venčiavojo 5 jaunavedžių porus (1 vokiškai ir 4 lietuviškai). Pamaldas atlaikė vokiečių ir lietuvių surinkimams. Be to dar buvo abėjiems vakare nulaikytas pranešimas apie žydų pasiuntinystę. Prie šv. večerės priėjo tą dieną 211 žmonių (88 vyrų ir 123 moteriškųjų).
 
Svečio žinios // Sv. – 1914, jan. 13 (26) (Nr. 2), p. 20.
 
Naumiesčio evang. liutėriškoje parapijoje (Ras. pav.) praeitais 1913 metais gimė 40 sūnų ir 37 dukterų, o iš viso 77 kūdikiai, iš kurių ale 5 gimė ne nuo venčiavoto stono gimdytojų. – Mirė pernai 29 vyru arba vaikelių ir 29 moterų arba mergelių, taigi iš viso 58. Amžius trijų mirusių siekė 80 metų; dvęjų moteriškių 82 ir 83 metų; dvėjų vyrų 85 ir 88 metų; vienos moteriškės (Amalijos Michel`ienės) 106 metus. Kiti visi mirė jaunesni. Viens vaikelis Midveriuose nuskendo, prūde . – Užsakyta 20 jaunavedžių porų. Evangeliškoje bažnyčioje venčiavota 16 porų, o 2 buvo ne vienokio tikėjimo, ir venčiavota kitur. – Prie šv. večerės priėjo užpernai 2 000, o pernai 1 559 (o būtent 653 vyrų ir 906 moteriškųjų). Taigi pernai priėjo 441 žmogus mažiau prie šv. večerės, nekaip užpernai. – Įžegnota pernai 17 vokiečių (6 vaikeliai ir 11 mergelių), o 25 lietuvininkai (9 vaikeliai ir 16 mergelių), taigi iš viso 42 pirmkarčių. Jei tiek daug jaunųjų neiškeliautų kitur, tai mirusius nuo gimusiųjų atrokuojant, pernai būtų augusę mūsų parapija su 19 parapijonais.
 
Svečio žinios // Sv. – 1914, jan. 18 (31) (Nr. 3), p. 34.
 
Iš Naumiesčio evang. surinkimo (Ras. pav.) nors viens daikts yra tikrai pagyrimo verts. Tai yra duosnumas visokiems labdaringiems tikslams. Teip štai pagalbos kasos reikalams pernai (1913 m.) yra dovanota, surinkta ir į Mitavą [Mintaują, dabar Jelgava Latvijoje – A. Ž.] išsiųsta 114 rublių. Iš sekančio surašymo galima matyti, kaip čia Naumiestyje dovanos šiam naminės pasiuntinystės darbui mets nuo meto yra didyn augusios, o būtent:


 
1899 metais      14 rbl. 95 kap.
1900    „           14 „  95 kap.
1901    „           27  „  31 kap.
1902 metais      36 rbl. 22 kap.
1903    „           12  „  01 kap.
1904    „           30  „  94 kap.
1905    „           19  „   19 kap.
1906 metais      32 rbl. 14 kap.
1907    „           39  „  45 kap.
1908    „           39  „   19 kap.
1909 metais      23 rbl. 20 kap.
1910    „           27  „   25 kap.
1911    „           73  „  91 kap.
1912    „           71  „  70 kap.
o 1913 metais 114 rublių.


 
Jei atsimename, kad Naumiesčio filija pirm 3 metų yra kiek mažyn ėjusi, per keletą sodų, kurias nuo mūsų atėmė ir pridėjo prie kitos parapijos, ir jei dabartiui kiek sumažėjusi Naumiesčio surinkimą pagal jo didumą palyginame su tūla kita tokio pat didumo parapija arba filija, tai tas augimas dovanų labdaringiems tikslams, ir Dievo karalystės darbams ypačiai paminėjimo verts. Apie dovanas pasiuntnystės ir dėl kitų mielaširdingystės darbų bus paduota atskaita potam kitą kartą.
 
Svečio žinios // Sv. – 1914, jan. 18 (31) (Nr. 3), p. 34–35.
 
„Svečio“ praplatinimui dovanojo Dovids Srūgis 5 rublius, Jurgis Cibitys 5 rublius, J. L–tis 2 rubliu, M. S. 20 kap., K. ir Š. 60 kap., o iš viso 12 rublių 80 kap. Širdingai dėkui! Už tuos piningus bus vėl paskyrta keletą „Svečio“ ekzempliarų, ir cielus metus siuntinėta tūliems mažiau turtingiems skaitytojams svetimystėje, tarp kitatikių gyvenantiems, arba žalnierystėje tarnaujantiems.
 
Svečio žinios // Sv. – 1914, jan. 18 (31) (Nr. 3), p. 35.
 
Naujos vaikų knygelės, vadinamos „Raktelis arba pradžiamokslis evangėliškiems lietuvių vaikams dėl lengvo išsimokinimo gerai skaityti ir rašyti, su gotiškoms ir lietuviškai lotyniškomis raidėmis, visai naujai išleistas ir gaunamas dabar „Svečio“ redakcijoje. Knygutė 72 puslapių stora, ir pagrožinta su daugiau nekaip 60 paveikslėliais (abrozėliais). Prekė su plonesniu aptaisymu 20 kapeikos, o su storesniu aptaisymu 25 kapeikos. Kitur po vienas knygutes siunčiant, prisideda dar pačtos marka už 4 kapeikas. – 5 arba daugiau knygučių sykiu siunčiant, leidėjas siunčia savo markėmis. Turėdamas jau daugiau nekaip 18 metų darbo su vaikų mokinimu (taigi turėdamas ne mažai patyrimo), o be to dar tūleriopas vaikų knygutes sav į pavyzdį imdamas, tiktai tai stačiau į naująsias pradžiamokslio knygutes, kas būtinai vaikams naudinga arba reikalinga, kad jie kuo veikiau ir lengviau galėtų išsimokinti skaityti, rašyti, ir visas 5 kategismo dalis, visas reikalingąsias maldas–maldeles, o be to dar kad vienu sykiu išsimokintų „savo raštą“, ir podraug lotyniškai lietuvišką raštą.
 
Svečio žinios // Sv. – 1914, jan. 18 (31) (Nr. 3), p. 35.
 
Naumiesčio parapijos kaimynystėje (Ras. pav.), S. sodoje, katalikai turėjo didelį džiaugsmą, nėsa laimėjo vieną jauną vokietį G., iš mūsų tikėjimo draugystės. Jis padarė nemažai apmaudo ir ašarų savo motinai, pakol ta dar buvo gyva, o jau jai numirus dar savo tėvui, nėsa nei katro jis neklausydavo nuo pat mažų dienų. Prie evangėliško surinkimo, bažnyčios ir Dievo žodžio neturėjo jis nei mažiausio prisirišimo, bet už tai turėdavo didžiausią pasimėgimą iš kortų lošimo ir tam lygių daiktų, ir todėl vis bėgdavo į tokias vietas kaimynystėje, kur katalikiški vaikinai su jaunoms mergoms turėdavo linksmus susiėjimus. Iš tokios kompanijos ir prisiskyrė sav draugalką – katalikišką mergelę, turinčia keletą dešimtinių savo žemės, o anai prie apsivedimo to reikalaujant, vaikins turėjęs (kaip girdėti) nukeliauti į Ropkojus (Prūsuose), kad ten išsižadėtų savo evangėliško tikėjimo.
 
Svečio žinios // Sv. – 1914, merca 10 (23) (Nr. 10), p. 119.
 
Naumiestyje (Ras. pav.) jauns katalikas R. 29 metų, įstojo į evangėliško tikėjimo draugystę. Jis pirm to nekurį čėsą atsidėjęs stropiai mokinosi katekizmo, bybeliškus nusidavimus, ir kas šeip priklauso prie evangėliško tikėjimo išpažinimo. Kadangi potam turėjo iškeliauti šalin, kad įstotų prie gaspadoriaus (Prūsuose) ant darbo, tai ten pat Šilokarčiamos kunigs p. E. [Theodor Eickė – A. Ž.] jį priėmęs į evangėliškos bažnyčios draugystę, įžegnojo ir priėmė jį prie šv. večerės.
 
Svečio žinios // Sv. – 1914, merca 10 (23) (Nr. 10), p. 119.
 
Mūsų krašte pirm 10–20 metų katalikų bažnyčia turėdavo daug didesnę galybę, nekaip dabar. Tą sykį mūsų krašte buvo beveik negirdėts daikts, kad koks kataliks atsiskyręs nuo savo bažnyčios, būtų pastojęs evangėliško tikėjimo draugu, o iš mūsų tikėjimo tą sykį katalikai kas metą laimėdavo po keletą žmonių iš kožnos parapijos. Dabar jau čia liub praeiti po keletą metų, kad katalikai negaun nei vieno žmogaus iš mūsų tikėjimo, o jei dar labai retai jiems kur per didelį vargą ir pasiseka dar kokį žmogų iš mūsų bažnyčios draugystės gauti ant savo pusės, tai jie jau tiek pat (jei tikt kartais nedaugiaus) tur mums savo žmonių į vietą atduoti. Jei apmislijame, kad mūsų pulkelis čia, šioje žemėje, yra vis dar mažiausias ir silpniausias, išbarstytas tarp svetimtikių ir neretai būdamas prispaudime tarp jų, tai turim Ponui Dievui širdingai ir už tą pagalbą dėkavoti, kurios mes gana neverti. Tačiau norim melsti ir tikėties, kad Pons Dievs mums duotų sulaukti dar didesnio evangėlijos laimėjimo šime krašte. Kad tai yra tikrai galimas daikts, tai gauname su džiaugsmu girdėti iš daug kitų kraštų.
 
Svečio žinios // Sv. – 1914, merca 10 (23) (Nr. 10), p. 119–120.
 
Vainute (Naumiesčio par., Ras. pav.) 24 Februarį š. m. buvo pagal kunigo p. A. Wiemer`o užkvietimo susirinkęs susiėjimas prie Gustavo Thimpf`o, dėl pasirodavojimo apie naujus maldos namus Vainute, kaip jau „Svečio“ Nr. 2 š. m. buvo apie tai plačiau rašyta. Tuom tarpu te nutarė prašyti Kuršo konsistorijos dėl įvelyjimo įtaisyti surinkimo vietą, ten–pat prie Gustavo Thimpf`o, kursai su mielu noru apsiėmė tokią vietą duoti savo namuose. Kiti dalykai apie naujų maldos namų statymą netol Vainuto kapų, ir apie paskyrimą ypatiško žodžio arba surinkimo tarno prie naujųjų maldos namų, pasiliko dar tolimesniam čėsui.
 
Svečio žinios // Sv. – 1914, merca 15 (28) (Nr. 11), p. 130–131.
 
Naumiestyje (Ras. pav.) jau veikiai bus pors mėnesių, kaip Naumiesčio ponai čia įtaisę skaityklą, kur prisirašiusieji draugai atėję gal pasiskaityti visokius laikraščius ir svietiško mokslo knygas. Svetimieji, kurie nėra prisirašę per metininkus–draugus, tie 2 kapeikas užmokėję, gal tą sykį įėję perskaityti visokius laikraščius, kurių daugiausiai rusiškoje kalboje. Yra keletą jau ir žydiškoje kalboje. Iš lietuviškų laiškų tuom tarpu dar tiera ten tikt „Svečias“ ir „Lietuvos ūkininkas“. Toliau žadama partraukti ir daugiau vokiškų ir lietuviškų raštų bei knygų.
 
Svečio žinios // Sv. – 1914, merca 15 (28) (Nr. 11), p. 131.
 
Iš Naumiesčio (Ras. pav.) ant tokio pat tikslo, o būtent ant Naumiesčio atskyrimo nuo Tauragės, ir ant savo locno kunigo įstatymo, pernai [ir užpernai] surinkta, ir į Mitavą išsiųsta 20 rublių 7 kap.
Svečio žinios // Sv. – 1914, apr. 19 (maju 2) (Nr. 16), p. 186.
 
Naumiestyje (Ras. pav.) kunigs A. Wiemer`as apsilankęs 1. Junį š. m. atlaikė bažnytiškas pamaldas, ir įžegnojo 17 lietuviškų pirmkarčių, (7 vaikelius ir 10 mergeles) o pakrikštijo 4. kūdikius. Prie šv. večerės priėjo tą dieną 210 žmonių (79 vyriškių ir 121 moteriškųjų). Suvenčiavojo tą dieną kunigs 2 poru jaunavedžių.
 
Svečio žinios // Sv. – 1914, juni 1 (14) (Nr. 22), p. 262.
 
Vainute ant p. kunigo Wiemero prašymo Kuršo konsistorija pavelyjo įtaisyti surinkimo vietą, prie br. Gustav`o Timpf`o. – Ypatišką iš kitur atsiųstą mokytojį (kantorių) dar nebuvo galima Vainute įstatyti, kadangi dar niera iš kur ant jo išlaikymo būtų galima išrasti algą. O žmonės dar tuom tarpu ne išrodė prielankumą rūpinties apie antro (naujo) mokytojaus išlaikymą. Kadangi ale br. G. Timpfas buvo gatavs ne tikt dykai duoti vietą surinkimui ant maldos susirinkti jo namuose, bet teip–pat dykai be algos surinkimui patarnauti, tad Vainutiškiai ant p. kunigo patarimo nuskyrė G. Timpf`ą per savo mokytojį (kantorių), kuriam pagal p. kunigo prašymą konsistorija davė ant to savo patvirtinimą.
 
Svečio žinios // Sv. – 1914, juni 1 (14) (Nr. 22), p. 262– 263.
 
Naumiestyje (Ras. pav.) 29. Junį š. m. atvažiavo Kauno p. gubernatorius. Per Rietavą ir Švėkšną atkeliaudamas jis apsilankė čia prie vietinio žemiečių perdėtinio („žemsko načalniko“) ir ant zėg. 8 po pietų vėl išvažiavo per Kolėšius [Kulėšus – A. Ž.] ir Vokietijos geležinkelius atgal į Kauną. Į miestą įvažiuojant jį sutiko, ir su duona bei druska pasveikino žydų atstovai iš miestelio, kurie jam buvo garbės vartus nuo žalių lapų nupynę. Tokiu pat būdu jį sutiko ir pasveikino valstiečiai (staršina), valsčiaus raštinėje, kur p. gubernatorius pirmiausiai apsistojo. Naumiesčio evangeliškojo surinkimo atstovai tokius pat vartus prie savo bažnyčios pastatė, bažnyčios užveizdai ir kantorius („Svečio“ leidėjas) savo surinkimo vardan. Duoną bei druską nuo jų priėmęs, ir už pasveikinimą pasidėkavojęs, p. gubernatorius pavažiavo namuon.
 
Svečio žinios // Sv. – 1914, juli 5 (18) (Nr. 26), p. 310–311.
 
Nuotraukose:
 
1. Naumiesčio ev. liut.  bažnyčios choras apie 1934 m Stovi 1 iš k. Lidija Valinčiūtė (iš Girininkų, vėliau Žemaitaitienė); 3 eil. 1 iš k. vargonininkas Canderis (Zander iš Jonaičių, plikas), toliau ties langų viduriu Lena (Elena) Srūgikė iš Žem. Naumiesčio su pakreipta berete, vėliau advokato Jono Jurgio Gocento žmona; viduryje kantorius Fridrikas Megnis (su barzdele). Iš d. 1 Augustas Žemaitaitis iš Rimženčių (blogai matosi), 2 jo brolis Endrius Žemaitaitis. / Iš Algirdo Žemaitaičio šeimos albumo
2. Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčia 2009 m.
3. 1914 m. „Svečias“ Nr. 3, p. 35
4. Tauragės evangelikų liuteronų kunigas Augustas Vymeris

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra