Žemaičių Kalvarijos šventovę per karščius užplūdo minios piligrimų iš visos Lietuvos

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Žemaičių Kalvarijos miestelį Plungės rajone nuo liepos pradžios apgulė piligrimai. Jų troškimas vienas – pasimelsti prie tenykštės bazilikos altoriuje esančio stebuklingojo Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo, kurį palaimino popiežius Jonas Paulius II. Kopdami į Kryžiaus Kelio Kalnus, eidami nuo vienos koplyčios iki kitos, giesmes giedantys maldininkai prisimena ir apmąsto Kristaus kančią.
 
Praėjusią savaitę prasidėję Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai sutraukė minias maldininkų iš visos Lietuvos. Daugelis tikinčiųjų į šį nedidelį miestelį prie kelio Plungė-Seda atvyksta jau ne pirmą kartą. Meldžiamasi už vaikus, ligonius, jaunas šeimas, žemdirbius, parapijų bendruomenes, krikščionišką Lietuvos dabartį, jos dvasinį atgimimą.
 
Garsiausių Žemaitijos atlaidų ritualai per 300 metų beveik nepasikeitė. Po šv. Mišių šventoriuje mušami senoviniai būgnai – jų garsai žmonės kviečia burtis į procesiją. Žingsniuodami per kalvotą vietovę palei Cedrono upelį nusidriekusiu Kryžiaus Keliu piligrimai gieda tas pačias žemaitiškas Kalnų giesmes, pirmą kartą išspausdintas 1681 metais kunigo Jurgio Kasakauskio parengtoje lietuviškoje maldaknygėje.
 
Procesija stabteli prie 20 koplytėlių, kuriose pavaizduota Jėzaus Kristaus kančia nuo jo nuteisimo myriop iki laidojimo. Paskutinėse trijose stotyse per atlaidus ir pirmąkart Kryžiaus Kelio Kalnus einantys maldininkai, prisiminę Kristaus mirtį dėl žmonijos išganymo, begalinę Dievo meilę, gulasi kryžiumi ant žemės, o kiti iškelia rankas į dangų.
 
Nuo paskutinės koplytėlės grįždami atgal į miestelį piligrimai gieda Visų Šventųjų litaniją. Kryžiaus kelias baigiasi ten, kur prasidėjo – bazilikoje, prie didžiojo altoriaus. Čia giedamos baigiamosios Dievo Motinai skirtos giesmės, sukalbami poteriai Šv. Tėvo paskelbtomis intencijomis.
 
Procesijų vedliai atlaiduose pastebi vis daugiau jaunimo, o vyresnio amžiaus žmonėms dabar, matyt, patogiau namuose stebėti iš Žemaičių Kalvarijos transliuojamas šv. Mišias. Šventinėje mugėje šiemet pirkėjų pasigedo ir prekybininkai. Jų manymu, ne vieną maldininką nuo kelionės Kryžiaus Kelio Kalnais atbaidė liepą prasidėję alinantys karščiai.
 
Žemaičių Kalvarija (anksčiau vadinta Gardais) rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1253 metais. Miestelis įsikūręs prie Varduvos upės. Čia, pasak padavimų, buvo krikštijami žemaičiai. Todėl vienas kalnas, ant kurio stūkso koplyčia, pavadintas Jono Krikštytojo vardu.
 
Lietuvos valdovas Vytautas 1417 metais Gardų žemę padovanojo Žemaičių vyskupui. 1622 metais čia buvo įsteigta parapija. Po 15 metų Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius Garduose apgyvendino dominikonus – pastatė jiems namus, padovanojo žemes. Pastarieji įkūrė Kalvarijos Kalnus – Kristaus kančią simbolizuojantį kelią su koplyčiomis. Nuo to laiko Gardams prigijo Žemaičių Kalvarijos vardas, čia imta švęsti atlaidus.
 
Sovietmečiu valdžia draudė žmonėms viešai reikšti savo religinius įsitikinimus, kėsintasi išdraskyti ir Žemaičių Kalvariją. Tikinčiųjų pastangomis bažnyčia, senosios koplyčios liko nenugriautos. Pakeistas tik miestelio pavadinimas – 1967 metais jis buvo pavadintas Varduva. Tačiau Didžiųjų atlaidų tradicija nenutrūko – į juos plūsdavo žmonės.
 
Žemaičių Kalvarijos šventovė Šventojo Sosto globą jautė nuo pat įsikūrimo – Romos popiežius Urbonas VII dar 1644 metais Kryžiaus Kelio Kalno koplyčioms suteikė atlaidų privilegiją. Ypatingą žemaičių meilę Dievo Motinai 1988 metais įvertino popiežius Jonas Paulius II – Švč. Mergelės Marijos bažnyčiai jis suteikė Mažosios bazilikos statusą.
 
Jonas Paulius II nustatė ir Žemaičių Kalvarijos šventovės visuotinių atlaidų sąlygas bei tvarką, tik jo dėka prasidėjo stebuklingojo Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo karūnavimo popiežiaus regalijomis procesas. Šį darbą užbaigė Jono Pauliaus II įpėdinis – Šventasis Tėvas Benediktas XVI. Paveikslas buvo iškilmingai karūnuotas 2006 metų spalio 8 d.
 
Žemaičių Kalvarijos atlaidai tęsis iki liepos 12 dienos. Šiandien – maldų už policiją, savivaldybių vadovus ir darbuotojus diena. Šeštadienį bazilikoje vyks pamaldos už verslininkus ir pramonininkus, sekmadienį – už priklausomybių varginamus ir su jomis kovojančius žmones.
 
Paskutiniąją Didžiųjų atlaidų dieną, kuri bus skirta Žemaičių Kalvarijai ir visoms Telšių vyskupijoms parapijoms, šv. Mišių nebus.
 
A. Stanevičiaus nuotr.
 

Nuotraukose:

 
1. Eidami Kryžiaus Keliu žemaičiai gieda prieš daugiau kaip 300 metų sukurtas senovines Kalnų giesmes
2, 3, 4. Paskutinėse trijose stotyse per atlaidus ir pirmąkart Kryžiaus Kelio Kalnus einantys maldininkai, prisiminę Kristaus mirtį dėl žmonijos išganymo, begalinę Dievo meilę, gulasi kryžiumi ant žemės, o kiti iškelia rankas į dangų

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra