Žemaičiai išgelbėjo Lietuvą

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

1260 m. liepos 13 d. Durbės mūšis kryžiuočiams virto košmaru. Metraštininkų teigimu, jie buvo taip išsigandę, kad trys keturi pagonys sugebėdavo nugalabyti šimtą krikščionių. Žuvo apie pusantro šimto Ordino riterių, daugybė karių, Ordino kariuomenės vadai Burhardtas von Hornhausenas, Heinrichas Botelis, Švedijos karalaitis Karolis.

Spėjama, kad žemaičiams kautynėse vadovavo Vykinto sūnus Treniota. Taip pat manoma, kad oficialiai dovanodamas Ordinui jam nepriklausančias Žemaičių žemes, Mindaugas slapta rėmė jos gyventojus. Tokią politiką galima vadinti „Kai du pešasi…“. Trečiasis, laimėtojas, turėjo būti Mindaugas arba, kitaip sakant, Mindaugo Lietuva.
Ordino ir Žemaičių supriešinimo politika, regis, atitinka Mindaugo valdymo metodus. Tuo labiau kad Mindaugas dar neturėjo būti pamiršęs 1251-1252 metų nesantaikos su Didžiuoju Žemaičių Kunigaikščiu Vykintu ir sužeidimo prie Tverų bei savo bėgimo.
Anot Volynės metraščio, Mindaugo krikštas 1251 m. liepos 17 d. buvęs formalus. Dabartiniais terminais sakant, – diplomatinis žingsnis savo tikslams pasiekti. Tad kitas žingsnis ir galėjo būti aršiausių priešininkų kiršinimas ir jų silpninimas. Jei taip, Durbės mūšis buvo vienas iš didžiausių Mindaugo diplomatijos laimėjimų, pasiektas žemaičių krauju, su galbūt kai kuriomis jo nenumatytomis pasekmėmis: Didžiuoju Prūsų sukilimu, žemaičių ir kuršių broliavimusi.
Bet pagrindinis Durbės mūšio laimėjimas, dėl kurio sutaria visi istorikai, yra tai, kad jame buvo palaidotos Ordino viltys užkariauti Žemaitiją ir tęsti ekspansiją į Rytus – Lietuvą. Nes iki Durbės mūšio kryžiuočių kilpa Lietuvą veržė vis smarkiau. Livonijos ordinas iš šiaurėje esančios Dobelės pilies, Kryžiuočių ordinas iš ant Nemuno kranto pastatytos Georenburgo pilies taikėsi sujungti savo valdas.
Nors dar tik vienas kitas istorikas drįsta užsiminti apie alternatyviąja istoriją („kas būtų, jeigu būtų“), tačiau naudojant jos metodus galima įsivaizduoti, kad jei ne žemaičių pergalės ankstesniuose ir Durbės mūšyje, Lietuva šiandien nebūtų tokia, kokia yra. Kokia būtų – kiekvieno argumentų ir fantazijos vaisius.
O kol kas yra faktas, kad po Durbės mūšio žlugo Ordino viltys turėti Žemaitiją, o krikščionybės ugnimi ir kalaviju nešėjams atsigauti reikėjo daugiau kaip dešimtmečio. Šį atokvėpį Lietuva išnaudojo savo valstybei stiprinti, o sukaupusi jėgų, ji jau galėjo atlaikyti stipriausios tuo metu pasaulyje rinktinės Europos kariuomenės puolimus ir likti nenugalėta.
Gal tuo metu ir gimė posakis apie tai, jog žemaičiai išgelbėjo Lietuvą. Jis gyvas iki šiol ir mena Durbės mūšio lauke pralietą kraują.
Primena jis ir Mindaugo diplomatijos posūkius. Pergalės Durbės mūšyje, po jo buvusių prūsų, kuršių sukilimų prieš vokiečius padrąsintas, žemaičio Treniotos paprotintas, 1261 metais Mindaugas atsisakė krikščionybės, išvijo iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės beveik visus krikščionis, atsisakė 1259 metų Žemaitijos dovanojimo ordinui sutarties. Grįžimas prie protėvių tikėjimo dar labiau suvienijo baltus ir juos stiprino.
Nors dar tik vienas kitas istorikas drįsta užsiminti apie alternatyviąja istoriją – „kas būtų, jeigu būtų“, – tačiau naudojant jos metodus galima įsivaizduoti, kad jei ne žemaičių pergalės ankstesniuose ir Durbės mūšyje, Lietuva šiandien nebūtų tokia, kokia yra.

Žemaičių vienybės diena

* Liepos 10-12 dienomis ant piliakalnio prie Tverų-Varnių kelio vyks Žemaičių vienybės diena Durbės mūšiui atminti.

* Liepos 10 d., penktadienį, 12-18 val. – dalyvių suvažiavimas. 18-22 val. – šventinės išvakarės, palapinių statymas, pasibuvimas prie laužo. Vakare šventę aplankys vietinis Varnių regioninio parko folkloro ansamblis „Druja“, kuris kartu su Tverų miestelio folkloro kolektyvu klausytojus supažindins su autentiškomis šio krašto apylinkių dainomis bei šokiais.

* Liepos 11 d., šeštadienį, 12 val. – šventės atidarymas. 13-18 val. – Durbės mūšio inscenizacija, susipažinimas su senoviniais kovos būdais, ginkluote, kariuomene. 18-01 val. – linksmybės prie laužo.

* Liepos 12 d., sekmadienį, 12-18 val. – senoviniai kovos menai, istorijos inscenizacija: teatralizuotas Napoleono armijos žygis per Lietuvą; Antro pasaulinio karo inscenizacija.

* Šventės dalyviai: senovės kovų klubai – „Tervetes Ziemgali“, „Excalibur“, „Livonijos ordinas“, Klaipėdos karybos istorijos klubas, karybos istorijos klubas „Grenadierius“ (LT), „Viduramžių šauliai“; šiuolaikiškų kovų menai – „Muay Thai“; senoviniai šokiai – „Mysteria Mundi“; muzika – Andrius Kulikauskas, Nerite Pokvytytė, Varnių regioninio parko folkloro ansamblis „Druja“, Tverų miestelio folkloro kolektyvas.

* Pramogos: šaudymas iš lanko, senovinių karo kirvių mėtymas, senovinių ginklų gamyba,bridimas per kūlgrindą.

* Amatų miestelis: senovinių ginklų gamyba, kalvystės menas, keramika, puodininkystė, juvelyrinių dirbinių gamyba, odos apdirbimas.

www.ve.lt

Nuotraukoje: Durbės mūšis bus inscenizuotas per Žemaičių vienybės dieną

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra