Žalioji savaitė. Keturios dienos – keturioms šalims

Autorius: Data: 2011-05-26, 11:31 Spausdinti

Europos Parlamento narė Radvilė MORKŪNAITĖ

Žalioji savaitė bėgte prabėgo, o Briuselyje jau pradėjome komitetų savaitę.

Na, o žalioji – kaip visada išsiskyrė savo intensyvumu: per 4 dienas, be vizitų Lietuvoje, teko aplankyti dar tris valstybes. Vos apsilankiusi Raseiniuose, kitądien jau keliavau į Varšuvą, kur laukė artėjančiam Lenkijos pirmininkavimui ES skirtas susitikimas tarp Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narių bei Lenkijos Sveikatos ir Aplinkos ministrų. Kalbant apie ateinančio pirmininkavimo ES pusmečio prioritetus sveikatos srityje – akcentuota e-sveikata, dėmesys vaikų ligoms, ypač turintiems kalbėjimo, klausos bei regos sutrikimų – tai bene pirmas kartas, kai vienu iš prioritetų tapo labiausiai pažeidžiamos visuomenės dalies, turinčios specialių poreikių, interesai. Taip pat nemažai dėmesio diskusijose skirta ir sveikai mitybai bei sveikai gyvensenai. Paminėtas Lenkijos pavyzdys dėl sveikatinimo programos, kurioje nemenka dalis dėmesio tenka dietoms ir kovai su nutukimu. Programa skirta ne tik moksleiviams, bet ir brandiems žmonėms. Taip tikimasi sumažinti ne tik antsvorio problemas, bet ir sergamumą kardiovaskuliarinėmis ligomis. Užsiminta ir apie tai, kad savo pirmininkavimo laikotarpiu, Lenkija sieks inicijuoti ir kurti ES lygiu duomenų bazę, kurioje valstybės narės turėtų galimybę keistis sveikatinimui aktualia informacija.

Patys lenkai stebėjosi Lietuvos pažanga rūkymo prevencijos srityje, atkreipdami dėmesį, kad mūsų šalyje – pakankamai mažas procentas rūko ir dėl to turime nemažai galimybių išvengti su šiuo kenksmingu įpročiu susijusių grėsmių sveikatai.

Susitikime su Aplinkos ministru išgirdome prioritetus klimato kaitos, bioįvairovės apsaugos srityje. Taip pat aptarėme intensyviai vykstančias diskusijas dėl skalūninių dujų, jų išgavimo technologijų ir pan. Klausiau lenkų Aplinkos ministro, kokios nuomonės jie laikosi dėl pasienio atominių elektrinių, teiravausi, kokios pozicijos ketinama laikytis pirmininkavimo laikotarpiu. Ministras pabrėžė, jog kol kas apie šias elektrines pateikiama informacija stokoja aiškumo. Tad susitikime po pasikeitimo nuomonėmis, akcentuota, kad būtina reikalauti, jog statant atominę elektrinę (AE) kaimyninėse šalyse prie ES išorinės sienos būtų laikomasi (jei čia cituoji pagal pasisakymą, tai tada atsakymas gana neaiškus – nes AE ES pasienyje gali reikšti ir Visagino AE – ji irgi yra pasienyje) aukščiausių aplinkosaugos ir saugos standartų ir kad Europa galėtų pasinaudoti savo sutelktomis jėgomis siekti, kad tokia nuostata būtų išties įgyvendinama. Taip pat aptarta Baltijos jūros būklė, aplinkosaugos grėsmės bei būtinoji situacijos stebėsena.

Ketvirtadienis, 2011 m. gegužės 19 d., prabėgo Gruzijos sostinėje. Tbilisyje vyko Demokratijų Bendrijos, kuriai šiuo metu pirmininkauja Lietuva, Parlamentinio forumo renginys. Su kolegomis iš Europos Sąjungos valstybių, P. Kaukazo, Rusijos, JAV, Vidurio Azijos ir Šiaurės Afrikos diskutavome apie procesus Europoje ir jos kaimynystėje (reiktu su Radvile patikslinti kas dalyvavo bet daugmaž turėtų būti taip). Didelė konferencijos dalis buvo skirta situacijai Pietų Kaukaze ir konkrečiai Gruzijoje analizuoti. Nestabilumas regione stabo ekonominį vystymąsi, užsienio investicijas, žmonės skursta ir išgyvena „po-revoliucinį nuovargį“, dalis visuomenės nusivylė, jog Rožių revoliucija neatnešė greitų ekonominės pažangos rezultatų. Turime palaikyti Gruziją (ir kitas Rytų Europos valstybes, turinčias eurointegracinių siekių) jos europinių reformų kelyje – jį praėjome patys, tad žinome, kad tai sunkios, bet labai reikalingos priemonės. Tuo pačiu ne tik žodžiais bet ir darbais nuosekliai remsime Gruzijos stojimo į ES siekį, nors tai Europoje ir nepopuliaru. Gruzija yra Europos valstybė, tad jei laikysis ES išpažįstamų vertybių ir atitiks visoms ES narystės siekiančioms valstybėms keliamus kriterijus, turi teisę prašyti būti priimta į ES valstybių tarpą. Gruzijos vidaus politikoje vienas įtakingiausių veiksnių išlieka Rusija – tą pripažino bene visi kalbėjusieji. Įsiminė buvusio Putino ekonominio patarėjo Ilarionovo pranešimas apie Rusijos situaciją: apie valstybę, kurią per mafijinę struktūrą kontroliuoja FSB grupuotė ir apie jos pilietinę visuomenę, kuriai būtina padėti iš šalies.

Renginyje dalyvavo ir Europos Parlamento pirmininkas Buzekas, kuris pabrėžė, kad ekonomika ir gerbūvis susijęs su demokratija, ir kad mums reikia vieningomis pastangomis tai stiprinti. Tačiau reformų iniciatyva turi kilti pačiose šalyse, nelaukiant ką viena ar kita ES institucija ar šalis narė pasakys, ES šalys narės tegali tik patarti, bet ne paliepti („We have to propose, not impose“).

Po renginio įvyko mano susitikimas su Gruzijos Parlamento pirmininku Bakradze. Šiame susitikime aptarėme ES vizų dialogų su kaimyninėmis šalimis eigos galimas pasekmes Gruzijai. Kovo mėnesį įsigaliojo palengvinta Gruzijos piliečių kelionių į ES tvarka, tad sekantis ES žingsnis, kurio siekia Gruzija, yra vizų dialogo, kuris vestų prie vizų Gruzijos piliečiams atsisakymo, pradžia. Tačiau kol Gruzija laukia Europos Komisijos rekomendacijos pradėti vizų dialogą, Rusija sparčiai žingsniuoja bevizio su ES režimo link. Šie du procesai nėra tokie jau nesusiję tarpusavyje, prisimenant, kad okupuotose Gruzijos teritorijose (P. Osetijoje ir Abchazijoje) absoliuti dauguma gyventojų naudojasi Rusijos Federacijos pasais – gali susidaryti situacija, kai Gruzijos separatistinių regionų gyventojai įgis teisę be vizos patekti ir keliauti ES anksčiau, nei eurointegracijos keliu nuosekliai einančios Gruzijos pasų savininkai. Kyla klausimas, kaip derybose su Rusija dėl bevizio režimo ES atsižvelgs į pasportizacijos problemą ir išlaikys savo pozicijos dėl Gruzijos teritorinio vientisumo ir integralumo nuoseklumą. Esu kreipusis į Komisiją prašydama pakomentuoti, kaip bus atsižvelgiama į pasportizacijos problemą derybose su Rusija dėl bevizio režimo. Taip pat Parlamento pirmininko teiravausi kokia ES ir Gruzijos derybų dėl Gilaus ir visaapimančio laisvos prekybos susitarimo eiga, kokių priemonių Gruzijos vyriausybė imasi, kad palengvintų pabėgėlių gyvenimo sąlygas, kaip užtikrinamos jų pilietinės laisvės ir teisės, prieiga prie socialinių paslaugų.

Penktadienis, gegužės 20-oji, prabėgo Narvoje, kur vykstant Baltijos jaunimo forumui, su jaunuoliais iš Švedijos, Danijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Suomijos diskutavome apie jaunimo dalyvavimą Europos Parlamento rinkimuose – tiek kandidatuojant, tiek balsuojant, apie socialinius tinklus, socialinę žiniasklaidą bei šių priemonių įtaką visuomeniniams bei pilietiniams procesams.

http://morkunaite.wordpress.com/

EP: Radvilė Morkūnaitė , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra