Žalgiris regėjos vis kitaip

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Tarptautinėje parodoje „Kaip tai atsitiko didžiajame mūšyje. Žalgirio atodangos“ galime stebėti, kaip per amžius keitėsi kautynių ir jų herojų įvaizdis dokumentuose, istorikų darbuose bei mene.
 
2010 m. lapkričio 10-ąją sostinės Radvilų rūmuose atidaryta paroda – vienas iš paskutinių 600 metų Žalgirio mūšio sukakties metų akcentų. Iš pat pradžių dėmesį traukia svarbiausias eksponatas – beveik 50 kvadratinių metrų monumentali drobė „Žalgirio mūšis“: tokio dydžio paveikslo mūsų krašte dar nėra buvę. Drobė, kuri Vilniuje bus eksponuojama iki gruodžio 5-osios, sukurta Lenkijos dailininkų Tadeuszo Popielio ir Zygmunto Rozwadowskio, šiuo metu priklauso Lvovo (Ukraina) istorijos muziejui. Ji nutapyta 1910 metais, minint 500-ąsias Žalgirio mūšio metines. Kitaip nei garsiajame Jano Matejkos paveiksle, čia nesiekta išryškinti istorinių asmenybių, o bandyta atkurti bendrą mūšio įspūdį.
 
Prieš šimtmetį Krokuvoje buvo atidengtas ir skulptoriaus Antano Vivulskio Žalgirio paminklas, deja, 1939 metais jis sunaikintas vokiečių. Parodoje rodomas gipsinis paminklo modelis. Ir dar – gal dėl stebuklo, gal dėl „Dievo piršto“ vienintelis išlikęs originalus jo fragmentas – bronzinė Didžiojo kunigaikščio Vytauto galva, prigulusi ant baltos ekspozicijos pakylos.
 
Skirtingi jubiliejai
 
„Įdomi detalė: jubiliejiniai renginiai prieš šimtmetį vyko tada, kai nei Lenkijos, nei Lietuvos valstybė neegzistavo“, – pasakojo vienas parodos sumanytojų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas. Anot jo, į Krokuvoje tuomet vykusias iškilmes lietuviai nevyko, nors ir buvo kviečiami – atsisakyta dėl politinių sumetimų.
 
Dabartiniai jubiliejaus renginiai sumanyti bendradarbiaujant lenkų ir lietuvių muziejininkams, į juos sugužėjo aibė svečių iš abiejų valstybių.
 
Radvilų rūmuose įrengtose šešiose teminėse salėse „Žalgiris“, „Jogaila“, „Šventieji“, „Vytautas“, „Jubiliejai“ ir „Šiandien“ – daugiau nei 200 eksponatų iš Lietuvos, taip pat bemaž 80 iš Lenkijos atgabentų muziejinių vertybių.
 
Čia ir liudijimai apie Žalgirio epochos karybą su žymiojo mūšio schemomis, XV-XVIII amžių ikonografija, abiejų Žalgirio herojų – Vytauto ir Jogailos – portretai bei skulptūriniai atvaizdai.
 
Rūmų palubėse plevėsuoja rekonstruotos kryžiuočių vėliavos – pergalės trofėjai. Kaip jos atrodo, dar XV amžiuje Krokuvoje, padedamas dailininko, užfiksavo lenkų istorikas Janas Dlugoszas. Vėliau jos buvo restauruotos. Svarbiausi mūšio trofėjai – tokie kaip Kryžiuočių ordino didžiojo magistro Ulricho fon Jungingeno vėliava ar Pomeranijos vyskupo vėliava. Po Žalgirio kautynių ji pirmoji buvo išsiųsta į Krokuvą kaip pergalės ženklas.
 
Priešingos versijos
 
Anot V. Dolinsko, vertėtų pamatyti, kaip atrodo švedų kilmės mokslininko prof. Sveno Eriko Ekdahlio atrastasis 1411-1413 metų laiškas. Jame aiškiai liudijama, kad Vytauto vadovaujami lietuviai iš mūšio ne pabėgo, o kariuomenės atsitraukimas buvo sąmoningas manevras. Ir tai ne vienintelis parodos momentas, atskleidžiantis amžiais trukusį lenkų ir lietuvių rungtyniavimą. Štai „Jogailos“ salėje surinktos knygos, apie Žalgirį pasakojančios sekant J. Dlugoszu, menkinusiu Vytauto vaidmenį, vaizdavusiu jį kaip gėdingą bėglį. „Mūsų įrengtos Vytauto salės eksponatais pateikėme priešingą įvykių versiją“, – komentavo V. Dolinskas.
 
Norintiesiems geriau pajusti to meto dvasią moksleiviams ir jų tėvams siūlomos įvairios edukacinės programos, apskritai lankytojai po parodą, kuri veiks iki kitų metų vasario, raginami klajoti kartu su gidu.
 
Petro Malūko nuotr.
 
www.lzinios.lt
 
Nuotraukoje: Beveik 50 kvadratinių metrų drobė „Žalgirio mūšis“: tokio dydžio paveikslo mūsų krašte dar nėra buvę

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra