Žalgirio mūšio pergalės 607 –ųjų metinių minėjimas Žalgirio Pergalės parke

Autorius: Voruta Data: 2017-07-20 , 11:13 Spausdinti

Prof. Aleksandras VITKUS, Gintautas TAMULAITIS, www.voruta.lt

„Kaip ir kasmet, tęsdami tradicijas ir minėdami vieną žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pergalių, Lietuvos kariuomenės atstovai dalyvavo Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje, buvusioje mūšio vietoje. Kovose dalyvavo per tūkstantį riterių, o su pagalbininkais ir stovyklų gyventojais inscenizacijoje buvo apie 4500 dalyvių“, – tokia žinią mums praneša dienraštis „Kauno diena“ (http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/zalgirio-musio-lauke-vel-zvangejo-ginklai-820426#/galerija/image1).

            Visi tie, kurie neturi galimybės nuvykti į Lenkiją, mūsų manymu norėtų pasidžiaugti tautiečiai šią pergale ir Lietuvoje, savame krašte, pamatyti gal ir Žalgirio mūšio inscenizaciją, tačiau šie renginiai čia vyksta padrikai. Pasigendama šios šventės organizavimo rėmimo iš vyriausybės, Krašto apsaugos, Kultūros ministerijų.

1410-aisiais liepos 15 dieną Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pajėgos vadovaujamos Lenkijos karaliaus Jogailos ir mūšio lauke jungtinei kariuomenei vadovavusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kariauna sutriuškino Kryžiuočių ordiną, vadovaujamą magistro Ulricho fon Jungingeno, didžiojo maršalo Frydricho fon Valenrodo, didžiojo vado Kuno fon Lichtenšteino ir aprūpinimo pajėgų maršalo Albrechto fon Švarcenbergo pajėgas. Nuo to laiko Vytauto Didžiojo vardas amžiams įstrigo ir išliko kiekvieno lietuvio atmintyje.

Lietuva unikali šalis – šiemet spauda nesugebėjo pakankamai nušviesti Žalgirio mūšio pergalės, Lietuva iki šiol nesugeba pastatyti kino filmo apie šį Žalgirio mūšį, nors scenarijus jau seniai parašytas, vengiame savo šalyje atlikti Žalgirio mūšio inscenizacijos. Šventę rengiame kitur, kitoje valstybėje ir tai remiame finansiškai, ką sukūrė kiti, nors pergalės skonis yra Lietuvos pusėje.

Nežiūrint tai, kad mūsų ilgametis „aktorius“ – Vytautas Didysis Donatas Mazurkevičius – išvyko į Lenkiją, Lietuvoje taip pat buvo paminėtas Žalgirio mūšio laimėjimas, įvykęs prieš 607 –ius metus. Ši pergalė buvo pažymėta prie Vytauto paminklo Kaune. Vyko žaismingas Žalgirio mūšio paminėjimas Vytauto Didžiojo karo muziejuje bei minėjimas – šventė Žalgirio pergalės parke prie Cinkiškių.

Žalgirio Pergalės Parkas, Gaižuvėlės k., Babtų seniūnijoje Kauno rajone (ties Cinkiškiais, prie autostrados Vilnius – Klaipėda) kuriamas nuo 1991 metų. „Prieš 26 metus šioje vietoje buvo Vilnius-Kaunas-Klaipėda tiesiamos automagistralės suverstas smėlis, žvyras, asfaltas, technika, laikomas kuras ir tepalai. Šiandien jau galime matyti bent parko kontūrus. Ir ne bet kokio parko, o Žalgirio pergalės parko. Ir tai padaryta vien tik parko kūrėjų entuziastų, visuomeniniais pagrindais dirbančių Lietuvos žmonių iš Kauno, Kauno rajono bei kitų miestų“. – savo šventinėje kalboje pabrėžė Žalgirio pergalės parko pirmininkas Gintautas Tamulaitis.

2017 m. liepos 15 d. jau nuo ryto dalyviai bei žiūrovai rinkosi į Žalgirio pergalės parką. Šiemet vietoj visuotinės šventės buvo apsiribota tik paminėjimu šios svarbios pergalės. Minėjimą organizavo Žalgirio pergalės parko klubas ir Babtų kultūros centras. Renginio globėjas – Kauno rajono svaivaldybė.

Į parką atvyko ir vienas iš parko kūrėjų, Seimo narys Vytautas Kamblevičius, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Leonas Milčius, prof. Arimantas Dumčius, skulptorius Algimantas Sakalauskas, Lietuvos kariuomenės karių asociacijos Kauno skyriaus vadas kpt. Vytautas Žymančius, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo rinktinės šauliai, Babtų bendruomenė ir kiti svečiai. Tačiau apgailestaujame, kad šiemet pasigedome Kauno rajono savivaldybės atstovų.

Minėjimo pradžia prasidėjo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Alytaus Didžiosios Birutės kunigaikštienės ulono bataliono fleitininko Algirdo Tamulaičio grojimu „Oi neverk motušėle“. Aikštėje pasirodė atgabenta iš Kauno miesto sodelio nuo Nežinomo kareivio kapo ugnis nešama šaulio Mindaugo Iskevičiaus, kurią perdavė Žalgirio pergalės parko pirmininkui Gintautui Tamulaičiui. Ugnis buvo perduodama įžiebti aukurą pirmajam parko valdybos nariui, Seimo nariui Vytautui Kamblevičiui. Parke aukuras uždegamas tam, kad būtų sudvasinta ir sujungta Žalgirio mūšio pergalė su kitomis Lietuvos Nepriklausomybės kovomis.

Renginio vedėja įžangine kalba priminė svarbiausius Žalgirio mūšio istorinius aspektus, kuo ši pergalė svarbi mums XXI amžiaus Lietuvai, jos piliečiams. Ant būsimo pagrindinio paminklo pamatų plevėsavo pluoštas vėliavų, o šauliai stojo į garbės sargybą prie Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos stogastulpių. Babtų jaunieji šauliai nunešė padėti gėlės ir uždegė žvakutes prie Žalgirio mūšyje dalyvavusių pulkų vadų 13 stogastulpių.

Visiems šventės dalyviams sugiedojus V. Kudirkos tautinę giesmę, pasisakė atvykę svečiai.

Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Leonas Milčius uždavė klausimą: „Kas būtų buvę iš Žemaitijos, jei ne tie didžiavyriai?“ ir čia pat priduria, kad iš jų reikia semtis jėgos, meilės savo Tėvynei Lietuvai. Ir perskaitė Žalgiriui skirtą eilėraštį:

Amžius pro amžius praeina,

O skamba ir skamba

Lyg šimtas varpų,

Ant kalno aukštai užkelti,

Kaip ąžuolo šaknys

Į širdį įstrigęs vardas

Be kurio Lietuvoj  – Lietuvos nerandi.

Seimo narys Vytautas Kamblevičius pasidžiaugė, kad beveik prieš 30 metų penki vyrai pradėjo kurti parką, o šiandien iš jų į minėjimą atvyko tik dviese – jis ir Algimantas Danauskas. „Smagu, kad mūsų svajonė tapo tikrovė. Ir dabar dar parkas nėra pabaigtas, tačiau tikiu tais žmonėmis, kurie tęsia pradėtus darbus, aukoja savo laiką, tiki Lietuva, kurie yra patriotai, kurie yra su mumis ir tauta supras ir padės pabaigti kurti šį parką. Ypač dabar, reikalinga pagalba, kai artėja Lietuvos 100-metis“.

Prieš pradėdamas savo iškilmingą kalbą parko pirmininkas Gintautas Tamulaitis pakvietė tylos minute pagerbti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą.

Pasidžiaugęs kuriamu parku, atskleidė paslaptį, kad su Kauno rajono savivaldybe, vicemeru, parko kuratoriumi Jonu Gursku rado bendrą suvokimą, kad reikia statyti ilgai lauktą jau pagrindinį paminklą. Jis pabrėžė: „Mus dažnai klausia: – Ar mes turime parko viziją?. Drąsiai atsakome : – Taip, turime. Jau rudenį numatoma Kauno rajono savivaldybei pateikti mūsų parko viziją su pagrindiniu paminklu. Parko vizijos raštui nupiešti vėl sugrįžo į parką mūsų pagrindinis architektas Stasys Kalinka. Turime ir Kauno rajono savivaldybės palaikymą. Pirmiausia, aišku, rajono merą Valerijų Makūną, toliau Antanas Nesteckį, Joną Gurską. Esame su visais susitikę, visi pritaria – reikia parko vizijos ir tuomet pradėsime sekantį parko kūrimo etapą“. Baigdamas kalbą palinkėjo parkui ir visiems sėkmės.

Šaulys prof. Arimantas Dumčius kartu su šauliu Juliu Proškumi aktyviems Žalgirio parko kūrėjams-rėmėjams įteikė savo išleistą knygutę „Jie kūrė nepriklausomą Lietuvos valstybę.“

Šventės dalyvius linksmino net keturi meno kolektyvai, tai Romainių vokalinis ansamblis „Rūta“, Babtų kultūros centro folkloro ansamblis „Vėrupė“ ir Babtų kultūros centro Vandžiogalos laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Vėrupė“, o koncertą baigė Domeikavos liaudies kapela „Jovaras“.

Po polkos, valso ir vėl polkos šokimo, visi dalyviai buvo vaišinami šauliška koše, kurią išvirė Lietuvos šaulių sąjungos Kauno Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai.

Reikia pasidžiaugti, kad minėjimas virto šventė ir visi pageidavo, kad ne tik kitais metais vyktų toks renginys, bet, kad dar po trejų metų, švenčiant 610 – ąsias Žalgirio pergalės metus, Žalgirio mūšio inscenizacija vyktų šiame parke, nes čia ir erdvė, ir kalnas ir miškas, kurie būtini Žalgirio mūšio inscenizacijai, natūraliai egzistuoja.

Kaunas Aleksandras Vitkus, Gintautas Tamulaitis, Žalgirio mūšis