Pagrindinis puslapis Lietuva Rytų Lietuva XXI – ojo amžiaus Lietuva. Norime mokytis lietuvių kalba. Ar galima?

XXI – ojo amžiaus Lietuva. Norime mokytis lietuvių kalba. Ar galima?

Buivydiškių pagrindinės mokyklos Čekoniškių pradinio ugdymo skyrius. A.Virvičienės nuotr.

Aušra VIRVIČIENĖ, Vilniaus rajonas, www.voruta.lt

Vilniaus rajonas, Buivydiškės. Prieš 21-erius metus buvusi Vilniaus apskrities administracija Buivydiškių dvare, kuris minimas dar XVI a.,  įsteigė pagrindinę mokyklą. Nors dvaro rūmai metus skaičiuoja šimtmečiais ir jiems būtinas rimtas remontas, net ir 21-ajame amžiuje vis dar geba teikti pastogę ribotam skaičiui mokinių.

Buivydiškių pagrindinės mokyklos direktore Vilma Aponaitė dirba jau devynerius metus. “Mes labai plečiamės, labai laukiame naujos mokyklos, nes šioje  nebetelpam,”- vedžiodama po mokyklą pasakoja direktorė. “2011 metais įkurtas Sudervės skyrius irgi nesutalpina visų norinčiųjų mokytis. Ypatingai reikia plėstis darželio grupėms, nes dabar eilėje į Sudervės ir Čekoniškių skyrius laukia 130 ikimokyklinukų, kurių mes negalime priimti, tiesiog fiziškai nėra jų kur padėti.”

Buivydiškių pagrindinė mokykla. A.Virvičienės nuotr.

Buivydiškių pagrindinė mokykla su skyriais Sudervėje, Karvyje ir Čekoniškėse priklauso Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriui. Sudervė prijungta vėliausiai, prieš šešerius metus. “Iš pradžių Sudervėje buvo Vilniaus rajono mokyklėlė, kurioje mokėsi, berods, šeši pradinukai, dabar tame pastate mes turime darželį – mokyklą, kurį lanko 124 vaikai. Čia ugdomi vaikučiai nuo dvejų metų iki 4 klasės”,- sako direktorė Vilma Aponaitė.

Buivydiškių pagrindinės mokyklos direktorė Vilma Aponaitė. A.Virvičienės nuotr.

Buivydiškių pagrindinėje mokykloje vaikai ugdomi lietuvių kalba. Tačiau ją lanko  ir kitų tautybių vaikai ar vaikai iš mišrių šeimų, ne vien lietuviai. Šeimų, norinčių ugdyti savo atžalas lietuvių kalba, skaičius vis didėja. Pasak Vilmos Aponaitės, šiuo metu mokykloje mokosi 49 moksleiviai, jų būtų keturis kartus daugiau, tačiau nėra kur visų sutalpinti. Iš viso, skaičiuojant ir skyrius, vaikų yra 195.

Tuo tarpu Sudervėje yra dar daugiau tėvelių, norinčių, kad jų vaikučiai būtų ugdomi valstybine kalba. Aplink Sudervę yra didžiuliai sodų masyvai, Grikienių, Brinkiškių, Rastinėnų kaimai, kuriuose nuolat gyventi įsikuria vis daugiau jaunų šeimų, todėl ikimokyklinio ugdymo lietuvių kalba įstaigos plėtros poreikis didėja kasmet.

Vietoje seno angaro – nauja progimnazija

Už Buivydiškių pagrindinės mokyklos, pakalnėje, jau daug metų stovi tuščias angaras, kuriame sovietmečiu buvo laikoma įvairiausia žemės ūkio technika. Tais laikais dvaras priklausė Buivydiškių žemės ūkio technikumui.

Planuojama, kad 2018-19 metais senojo angaro vietoje iškils Buivydiškių progimnazija. A.Virvičienės nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas viliasi, kad jau 2018-19 metais senojo angaro vietoje iškils progimnazija. Tikimasi, kad naujajame pastate galės mokytis beveik dviem šimtais daugiau moksleivių, nei dabar. Jame turėtų įsikurti pradinė ir pagrindinė mokyklos iki aštuntos klasės. “Šiuo metu pastatas jau yra baigiamas projektuoti. yra skirta 100 000 eurų. Kitąmet planuojama dar didesnė suma. Iš viso ministerija ruošiasi įsteigti tris progimnazijas: Buivydiškių, Vaidotų ir Bukiškių”- sako ŠMM Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas.

Dabartiniai moksleiviai, pabaigę pagrindinę Buivydiškių mokyklą, tolimesniems mokslams renkasi aplinkines mokyklas. Tie, kurie siekia baigti aukštąją mokyklą, stengiasi įstoti į gimnazijas. Nemažai moksleivių renkasi profesinį kelią.

Ugdyti vaikus valstybine kalba? Neįtikėtina, bet galimybių nėra…

Buivydiškių pagrindinė mokykla turi ir Čekoniškių pradinio ugdymo skyrių. “Ten galėjome įkurti déjà, tik vieną ikimokyklinę grupę, kurioje ugdome vaikus nuo 2 iki 5-erių metų. Patalpos ten yra itin mažos, 50-yje kvadratinių metrų įrengtas ir vaikų persirengimo kambarys, ir mažytė virtuvėlė, ir sanitariniai mazgai, ir grupės patalpos. Daugiausiai galime priimti tik 16-a vaikučių. Vietos nesuvokiamai trūksta, o poreikis – neišpasakytai didelis. Ką galime pasiūlyti vaikučių tėveliams? Iš tiesų tai nieko. Sudervės skyriuje vietų irgi nėra… Situacija tokia – pateikia tėveliai prašymą ugdyti vaiką Čekoniškių skyriuje. Vietų nėra. Tas vaikas užauga, ir tie patys tėveliai jau ateina rašyti prašymą priimti vaiką į priešmokyklinę grupę. Tokia grupė apskritai neegzistuoja. Blogiausia, kad tas vaikas taip ir nebus niekur ugdomas, nes galimybių nėra… Mes galėtume steigti daugiau grupių, tačiau neturime patalpų”, – apie apgailėtiną švietimo situaciją valstybine kalba Vilniaus rajone pasakoja Buivydiškių pagrindinės mokyklos direktorė Vilma Aponaitė.

Buivydiškių pagrindinės mokyklos Čekoniškių pradinio ugdymo skyrius. A.Virvičienės nuotr.

Atvykus į Čekoniškes, į pradinio ugdymo skyrių, nustebina didžiulis pastatas, kuriame ir įsikūrusi minima įstaiga. Direktorė paaiškina, kad patalpos, kuriose veikia skyrius, iš tiesų yra nedidelis priestatas, pastatytas prie mokyklos lenkų dėstomąja kalba. Kodėl neatsirado ir vis dar neatsiranda daugiau vietos lietuvių kalba ugdomai grupei, sunku pasakyti. Lenkų mokyklos vadovo teigimu, visos patalpos yra užimtos ir vietos priglausti lietuvių ikimokyklinio ugdymo grupes, nėra.

Situacija, pasak Buivydiškių pagrindinės mokyklos direktorės Vilmos Aponaitės, yra tokia: tą pačią dieną, jei tik būtų vietos, į pradinius ugdymo skyrius mokomąja lietuvių kalba tėvelių būtų atvesta per 130 ir daugiau vaikų. Čia ir dabar.

Sudervėje – eilės į lietuvių švietimo įstaigą

Matydami ir suprasdami apgailėtiną ikimokyklinio ugdymo lietuvių kalba Sudervėje padėtį, dar 2011 – aisiais ŠMM Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas ir Buivydiškių pagrindinės mokyklos direktorė Vilma Aponaitė pradėjo dairytis tinkamų patalpų tokiai įstaigai įkurti. Surado pastatą, kuriame vienu metu glaudėsi mokyklėlė su 5 vaikais, ambulatorija ir sporto salė su treniruokliais ir štangomis, kurias bemėtydami sporto entuziastai pramušė skyles antrojo aukšto grindyse. Pastatas – avarinis. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija tas patalpas įsigijo.  “Pastatą suremontavome ir  2012 metų pradžioje atidarėme pirmąją grupę. Išsyk sulaukėme milžiniško norinčiųjų savo vaikus ugdyti lietuvių kalba, tėvelių skaičiaus”, – nesenus laikus prisimena Buivydiškių pagrindinės mokyklos direktorė Vilma Aponaitė. “Nieko nelaukdami, po kelių mėnesių atidarėme antrąją grupę, tada mokyklą. Mokykla buvo mažytė, klasėse – po kelis vaikučius. Dabar visose klasėse yra daugiau nei 10 vaikų, o vien trečiokų yra net 19!”

Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės pradinio ugdymo skyrius

Pati pradžia nebuvo tokia lengva. Naująją ugdymo įstaigą, kurioje vaikai bus mokomi valstybine lietuvių kalba, reikėjo, vaizdžiai tariant, reklamuoti. “Ir pas gyventojus lankėmės, ir informacinius lankstinukus dalijome, metėme juos į pašto dėžutes, kabinome skelbimus. Bet su skelbimais viešose vietoje buvo prasčiau – skelbimą pakabini, kitą dieną jis jau nuplėštas…Ne visiems patiko, kad Sudervėje pradėjo veikti lietuviška ugdymo įstaiga. Tačiau sunkumai buvo įveikti ir mes kasmet sulaukiame vis daugiau prašymų priimti vaikus. Apmaudu tai, kad vietų nebeturime, o prašymų daugėja.”

Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės skyriaus vedėja Vida Jacevičienė ir ŠMM Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas. A.Virvičienės nuotr.

Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės skyriaus vedėja Vida Jacevičienė mielai papasakoja apie ugdymo įstaigą, į kurią nebegali sutilpti visi norintys. “Mes turime ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo grupes. Turime tris pilnai užpildytas ikimokyklinio ugdymo grupes, kurias lanko 53 vaikučiai,  priešmokyklinę – vieną grupę – lanko 19-a vaikų. Mokykloje yra 1-4 klasės,  jose mokosi 52 moksleiviai. Mes nebetelpame,” –  patvirtina vedėja. “Eilėje laukia labai daug žmonių. Būna nepaprastai gaila tėvelių, kuomet jie su nedidele viltimi klausia – o bent jau į mokyklinę grupę mūsų vaikai pateks? Apie darželį net nesvajoja. O aš ką, sakau – tikėkimės. Yra šiek tiek vietos priestatui – gal pavyks jį pastatyti…bet kada tai bus.”

Vilnijos krašte švietimo įstaigų, kuriose mažieji mūsų valstybės piliečiai būtų ugdomi lietuvių kalba, trūksta kaip oro ir vandens

Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas patvirtina, kad apie Sudervės ikimokyklinio ugdymo įstaigos plėtrą jau yra kalbama, nes problema – akivaizdi. “Mes turime nepaprastai reikalingą ir jau perpildytą Sudervės darželį ir mokyklą. Šiandien eilėje laukia 130 vaikų. Vasarą šis skaičius dar labiau išaugs. Tai – realūs ir iškalbingi duomenys, geresni nei statistika. Jie tik patvirtina, kad Vilnijos krašte švietimo įstaigų, kuriose mažieji mūsų valstybės piliečiai būtų ugdomi lietuvių kalba, trūksta kaip oro ir vandens. O variantas, kad apytuštėse lenkų ugdomąja mokyklose galėtų įsikurti lietuviškos ugdymo įstaigos, būtų protingas, bet, manyčiau, nerealus. Tokių bandymų ir prašymų iš ŠMM Regioninių mokyklų skyriaus pusės buvo ne vienas ir ne du. Jokio kompromiso, jokio dialogo…Mano nuomone, ikimokyklinio ugdymo įstaigos Pietryčių Lietuvoje, kuriose vaikai būtų ugdomi valstybine lietuvių kalba yra dabarties, o ne ateities reikalas.”

Pamoka pradinukams Sudervės pradinio ugdymo skyriuje. A.Virvičienės nuotr. 

Paklaustas apie tokių švietimo įstaigų plėtrą, Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas, itin nuodugniai ir gerai žinantis situaciją Pietryčių Lietuvoje, sako, kad reikalai įkuriant naujas, gerėja. Kaip jau minėjome, bus steigiamos naujos Vaidotų, Bukiškių ir Buivydiškių progimnazijos. Gal pasiseks išplėsti Sudervės mokymo įstaigą. Lyg neužgyjanti žaizda – Rastinėnų – Bubų gyvenvietė, kurioje visiškai nėra jokios ugdymo įstaigos, kur vaikučiai būtų ugdomi lietuvių kalba. Užtat yra Vilniaus r. Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pagrindinio ugdymo skyrius, kurio milžiniškose patalpose mokosi 19-a vaikučių. Apie tai, kad tose patalpose galėtų prisiglausti ir lietuviška ugdymo įstaiga, diskusijų nėra. Todėl švietimo įstaigų plėtra lietuvių mokomąja kalba Pietryčių Lietuvoje turėtų būti vienu iš svarbiausių valstybės prioritetinių uždavinių.

Naujienos iš interneto