XX a. pabaigoje Karaliaučiaus lietuviai skaitė, o dabar?

Autorius: Data: 2016-04-17, 09:08 Spausdinti

Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

“Donelaičio žemė”

                      Karaliaučiaus krašto mylėtojų laikraštyje (taip skelbia paantraštė) “Donelaičio žemė” (redaktorius Steponas Lukoševičius) apstu rašinių iš Karaliaučiaus krašto istorijos, kultūros. Iki 2000 m. vasario yra išėję 82 numeriai. Anot leidinio redaktoriaus Stepono Lukoševičiaus, “ateityje, kaip iki šiol, “Donelaičio žemėje” bus rašoma apie krašto senovę ir jos seniausius gyventojus – prūsus bei jų likimą, apie vakarinių lietuvių – lietuvininkų priešinimąsi ginant gimtąją kalbą ir kultūrą, šio krašto – lietuvių raštijos ir knygos “Žemės žmonių” – neįkainojamą indėlį į lietuvių kultūrą, /…/ spausdinsime atsiųstus rašinius apie nūdienos lietuvių gyvenimą krašte, jų ryšius su Lietuva, /…/ kalendorines ir valstybines šventes, /…/ nušviesime Lietuvos ir Kaliningrado srities valstybinių institucijų bendradarbiavimą”.

Sklaidydamas 2000 metų kovo numerį, įsitikini, kad pažadai skaitytojui tęsiami. Rašoma, kad vyriausiasis Lietuvos derybininkas su Europos Sąjunga užsienio reikalų viceministras Vygandas Ušackas, Kaliningrade susitikęs su aukštais srities ir Rusijos Federacijos atstovais, kalbėjosi apie pasienio, verslo, ekologijos, muitinių darbą, investicijų problemas. Pasak laikraščio, ir kaliningradiečiams, ir Lietuvai rūpi šio regiono ateitis.

“Donelaičio žemės” korespondentai Vytautas Gaulia, Vanda Vasiliauskienė, Danutė Narušaitė praneša, kad Vasario 16-ąją paminėjo Įsruties (Černiachovsko) lietuvių draugija “Nadruva” drauge su marijampoliečiais, Tilžėje (Sovetske) – “Birutės” draugija kartu su šilutiškiais, tauragiškiais bei Sankt Peterburgo kultūros kolegijos moksleiviais.

Kitame straipsnyje apgailestaujama, kad Vokietijos firma “Marko Polo” išleistame kelionių vadove “Konigsberg. Ostpreussen Nord”, Kristijoną Donelaitį vadina vokiečiu: “Jis kaip vokietis mokėsi lietuviškai ir vertė poeziją į kaimyninės (suprask, lietuvių – aut.) liaudies kalbą”. Napalys Kitkauskas straipsnyje “Gėlės ant K.Donelaičio kapo” išsako susirūpinimą dėl Tolminkiemyje įrengto K.Donelaičio muziejaus. Verkiant reikia perdengti stogą, atnaujinti muziejaus ekspoziciją. Bet kieno lėšomis tai bus atliekama?

Ankstesniuose laikraščio numeriuose fragmentiškai buvo rašyta apie Prūsiją. Šįkart spausdinamas šių žemių – Sembos, Notangos, Pagudės, Pamedės, Varmės, Sasnos, Kulmo, Bartos, Galindos, Liubavo – žemėlapis.

Apžvelgdama Karaliaučiaus krašto spaudą, “Donelaičio žemė” stabteli ties Aveniro Ovsianovo straipsniu “Atskleista forto praeitis”, pasakojančiu apie Antrojo pasaulinio karo metais sunaikinto Prūsijos muziejaus, turėjusio 200 tūkst. eksponatų, likimą: eksponatai išmėtyti Rastenburge (dab. Kenstin, Lenkija), Ordino pilies požemiuose Kionigsberge, trečiajame forteprie Kaliningrado. Guodžia tai, kad Kaliningrado miesto taryba ir gubernatorius L.Gorbenka žada skirti lėšų eksponatams – o jų surasta per 16 tūkst. – restauruoti.

“Naujasis varpas”

                      “Naujasis varpas” (redaktorius Sigitas Šamborskis) aprašo Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės, atskirų jos draugijų gyvenimą, žvilgsniu nukrypsta ir į Lietuvą. Pateikiama nemažai informacijos apie krašto kultūrinį gyvenimą, lietuviškų ugdymo įstaigų darbą. Sužinome, kad lietuvišką dainą šiame krašte puoselėja net devyni lietuviški meno kolektyvai: ansambliai “Žiedas”, “Šešupė”, “Beržynas”, “Nadruva”, “Raganyta”, Karaliaučiaus ir Tilžės chorai. “Naujajame varpe” teikiama informacija apie tremtinių grįžimą į Lietuvą, socialinę paramą, įžymius krašto žmones

“Naujoji aušra”

                      Nuo 1998 m. ėjo  Tilžės (Sovetsko) lietuviams skirtas laikraštis “Naujoji aušra” (redaktorės Danutė Norušaitė, Vanda Vasiliauskienė). Jis  supažindino skaitytoją su įžymiais Mažosios Lietuvos žmonėmis. O jų būta tikrai daug!

Viename numeryje pasakojama apie Vilhelmą Storostą-Vydūną, visas jėgas atidavusį Mažosios Lietuvos istorijai, kultūrai, kalbai. Pabrėžiama, kad Vydūnas buvo ne tik mokslininkas, bet ir organizatorius. Kurdamas lietuvių giedotojų draugiją Tilžėje, jis tikėjęs, jog ši “padės giesmėmis, dainomis ir dramatiškais vaidinimais meilę į lietuvių kalbą ir tautą žadinti ir tuomi lietuvių kilmę ir garbę iškelti”. Laikraštis primena, kad Vydūno, mirusio 1953 m. vasario 22 d. Detmolde, palaikai tik 1991 m. perlaidoti Bitėnuose, kaip ir 1898-1909 m. Bitėnuose veikusios lietuviškos spaustuvės savininko, bendravusio su knygnešiais, Martyno Jankaus palaikai. Du iškilūs vyrai  pagaliau atgulė amžinai ilsėtis Bitėnų kapinaitėse.

Šiame laikraštyje rasta  vietos ne tik Jonui Bretkūnui, Danieliui Kleinui, bet ir Enziui Jagomastui bei kitiems čia gyveusiems lietuvininkams, išgarsinusiems tautos istoriją pasaulyje.

Laikraščio laukė Tilžėje įsisteigusių lietuviškų ugdymo įstaigų lankytojai: jiems pateikiama įdomių logogramų, galvosūkių, spausdinamas vienas kitas jų rašinėlis. Apstu ir eiliuotos kūrybos. Brandžiausius eilėraščius spausdino Kaliningrado miesto L.Rėzos lietuvių kultūros draugijos narė, lituanistinės mokyklos mokytoja poetė Rūta Daujotytė-Leonova, jaunieji ketureilių kūrėjai.

                      Gražiu lietuvišku vardu „Gintaras“ (redaktoriai Alvydas Muliuolis ir Eugenijus Čajauskas) pavadintas laikraštis ėjo vos 4 metus. Jo steigėjas  – Regioninė Kaliningrado srities lietuvių tautinės kultūros autonomija.

                      2004 metais nutilo “Naujasis varpas”, dar po septynerių -  “Naujoji aušra”, ir tik “Donelaičio žemė” dar praneša apie Karaliaučiaus  krašte gyvenančius lietuvius.

Nuomonės, diskusijos, komentarai ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra