XVIII Poezijos pavasaris Pilaitėje: pakeliui su Pauliumi Širviu

Autorius: Data: 2020-08-20 , 10:27 Spausdinti

XVIII Poezijos pavasaris Pilaitėje: pakeliui su Pauliumi Širviu

Pauliaus Širvio eiles skaito diktorius Juozas Šalkauskas. O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, Vilnius, www.voruta.lt

XVIII poezijos pavasario šventė Pilaitėje „Vilnelė pašaukė mane praplaukti vilnimi“ vyko rugpjūčio 8 dieną. Tačiau poezijos paukštė jau 18-ąjį kartą buvo pakviesta nutūpti ne tradicinėje vietoje Pilaitėje, miškelyje prie svetingų Živilės ir Vytauto Dabriškų namų, bet prie Pilaitės vėjo malūno. Ir ne per tikrąjį pavasarį, o paskutinį vasaros mėnesį: rugpjūčio 8 dieną. Įprastai ji nuo 1965-ųjų plačiai sparnus Lietuvoje išskleisdavo antroje gegužės pusėje. 

Taigi ir malūnas, ir buvusi prieškarinė Dabriškų sodyba turi savo ypatingas istorijas. Anksčiau tai buvo Irinos Pimonovos-Jagmin (1898?–1997), paskutiniųjų senosios Pilaitės dvaro šeimininkų anūkės, po Antrojo pasaulinio emigravusios į JAV, vasarvietė. Ji buvo pedagogė, giminės lėšomis įsteigtos mokyklos sentikiams Vilniuje globėja, rašė eiles, kurias pasirašydavo kaip Irena Pasakorė (rusiškai: Ирина Сказательница), JAV pasirodė jos eilėraščių knyga.

 

Poezijos pavasario Pilaitėje dalyviai. O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Poezijos skaitymų popietę vedė Pilaitės liaudies teatro režisierė ir vadovė, redaktorė, visuomenininkė Dalia Tarailienė. Pačioje pradžioje kalbėjo Pilaitės bendruomenės pirmininkė Janina Gadliauskienė, tradiciškai atvėrusi vartus atskrendančiai poezijos pavasario paukštei… Buvo pakviesta žodį tarti Seimo narė Virginija Vingrienė.

Šis poezijos pavasaris yra skirtas Pauliaus Širvio šimtosioms gimimo metinėms. D. Tarailienės žodžiais, „Pabaigos neturintis Širvys. Mylimas ir koneveikiamas, laukiamas ir velnioniškai vienas. Tas, su dalgiu ant peties, šienavęs žodį ir jausmą, paguodą artimui ir savo skausmą. Sužalota siela kylantis iš griūvančio gyvenimo griuvėsių su ilgesiu ir šviesia meile…“

Apie Pilaitės poetus, vis atrandančius skambių posmų naujam Pilaitės giesmininkų almanachui „Vilnelė pašaukė mane praplaukti vilnimi…“, bet apie tai geriausiai buvo pakviesta papasakoti nenuilstančioji Pilaitės metraštininkė, šio leidinio sudarytoja Angelė Šarlauskienė.

Poetė Saulė Salvija Babrauskaitė. O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Buvo prisiminti šiais metais ir dar ankstėliau Anapilin išėję Lietuvos poetai: Sigitas Geda, D. Tarailienės žodžiais, po pasaulio medžiu atliekantis paskutines pagonių apeigas su septynių vasarų giesmėmis; Gintautas Iešmantas – kuklus, pareigingas, nekalbus, tiesus, patriotas, 1990 metų kovo 11-ąją tvirta ranka parašęs TAIP Lietuvos nepriklausomybei; Voldemaras Kukulas – su augimo nerimu ėjęs į eilėraščio namus, per visus aštuonis gėlos vakarus saulėlydžio giesmę giedojęs; Vacys Reimeris, kai žemė su puokšte gėlių, o širdis, prapuolusi dienų atoluose, ir jūron lyjantis lietus, tai 1000 ir vienas lašas; Eglė Juodvalkė – lietuvių aktorė Čikagos scenoje, savo balsu drąsinusi Lietuvą Laisvosios Europos radijo bangomis ir klaususi, pas ką žiedas žydi; Marytė Kontrimaitė – mylėjusi ir puoselėjusi lietuvių kalbą, bet jos nuostabumo šešėlyje atradusi ir archajiškos armėnų kalbos grožį; Mykolas Sluckis – laiptais į dangų užkopė ir gerus namus, kur išdaigos ir likimai, kur net saulė sudužo, o mėnulio šypsenos papuošė merginų sekmadienį; Marcelijus Martinaitis – žadėjęs pareiti su paukščiais amžinais tiltais, tikėjęs lietuviškomis utopijomis, o iš tiesų, pasiklausęs Kukučio baladžių, drąsiai iškėlė Sąjūdžio vėliavą; Arvydas Ilginis – iš savo gilaus jausmo padovanojęs Pilaitei Pajautos gatvę; Karolina Biekšaitė – 2020 m. mirusi Pilaitės geroji dvasia, kuri dabar iš tiesų mus stebi iš dangaus aukštybių; liaudies poetė, tautodailininkė, politinė kalinė, savo širdies giesmes sudėjusi į jausmingus posmus; Laimonas Noreika, savo jautriu, įtaigiu balsu atskleidė ne vieno poeto dvasinę sielos pusę; Danielius Sadauskas,  ne kartą jo balsas lenktyniavo su Pilaitės miško paukšteliais giesmininkais; Viktoras Ašmenskas, pakėlęs sparnus pakilo į dangišką aukštį; Aleksas Dabulskis, prieš kelias dienas iškeliavo su rugpjūčio žvaigždėm…

Diktorius Juozas Šalkauskas vaizdžiai perskaitė Pauliaus Širvio eilių, o literatūrologas Stasys Lipskis pasidalijo savo įžvalgomis apie Pauliaus Širvio kūrybą, pristatęs ir savo 2006 m. išleistą knygą „Spindėjo beržas tolumoj – sakmė apie Paulių Širvį“.

Poezijos šventėje Pilaitėje gyvai dalyvavo ir poeziją skaitė poetė iš Pilaitės Rūta Suchodolskytė- Neniškienė su sūneliu Povilu, Rasa Stulpinienė, taip pat Jonas Viesulas iš Grigiškių, taip pat Saulė Salvija Babrauskaitė, Irena Maciulevič su savo sūnumi Česlovu, buvusi pilaitiškė fotožurnalistė Genovaitė Grušienė, Ona Gaidamavičiūtė.

Fotografijoje – literatūrologas Stasys Lipskis. O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Angelė Šarlauskienė visiems poetams padovanojo ir skaitmeninius poezijos pavasario almanacho „Vilnelė pašaukė mane praplaukti vilmini“ variantus – kompaktinius diskus su dailininkės Zitos Vilutytės iliustracijomis.

Per poezijos šventę koncertavo patys artimiausi Pilaitės kaimynai – Buivydiškių folkloro ansamblis „Verdenė“, pasidalinusi įdainuotais Širvio posmais bei liaudies dainomis.

Dainuoja „Verdenė“. O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Belieka tikėtis, kad viruso negandos pasitrauks iš mūsų padangės ir kitais metais vėl visi pilaitiškiai, mylintys poeziją, galės susitikti žaliuojančiam Pilaitės miške, paklausyti čiulbančios Poezijos paukštės.

Gaidamavičiūtė Ona Kultūra Renginiai , , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra