XVI a. Lietuvos reformatų teologas ir mąstytojas Andrius Volanas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Šiais metais sukanka 400 metų, kai mirė (1610 metais sausio 6 d.) Bijutiškėse, Gardino sritis, žymiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ev. reformatų teologas, rašytojas, polemistas, Mikalojaus Radvilos Rudojo, karalių Stepono Batoro ir Zigmanto Vazos sekretorius Andrius Volanas.
 
Andriaus Volano (lot. Andreas Volanus, lenk. Andrzej Wolan) tiksli gimimo data nėra žinoma, manoma, kad gimė apie 1531 metus Lwòweko miestelyje Vakarinėje Lenkijoje, Poznanės vaivadijoje. Jo protėviai buvo kilę iš Silezijos: tėvas vokietis – nekilmingas miestietis, motina – lenkaitė iš bajorų Kvileckių. Giminaitis iš motinos pusės Jeronimas Kvileckis, paskirtas karalienės Bonos turtų tvarkytoju, pasikvietė jį dirbti Lietuvoje ir rekomendavo kunigaikščiui Mikalojui Radvilai Rudajam kaip sekretorių.
 
Šiek tiek painokas Volano kilmės klausimas. Pagal Lietuvos Statutą, bajoraitė, ištekėjusi už plebėjo, netekdavo bajorystės. Visgi LDK kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Rudojo rūpesčiu 1569 m. vasario 6 d. aktu A. Volanui buvo paliudyta bajorystė, ir jis galėjo naudotis Kvileckių giminės Lapino herbu. Viena jo žmona buvo Sofija Oborskaitė, Radvilos pavaldinio, 1555-1557 m. Biržų pilies vietininko dukra.
 
A. Volanas buvo gerai išsilavinęs: 1544-1546 metais studijavo artes liberales Frankfurto prie Oderio universitete ir, su M. Radvilos Rudojo sutikimu, 1550-1553 m. Karaliaučiaus universitete. Nuo 1553 m. jis nuolat gyveno LDK, iš pradžių dirbo kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Rudojo dvare, Stepono Batoro valdymo laiku tapo karališkuoju sekretoriumi, vėliau – ir Lietuvos vyriausiojo tribunolo deputatu. M. Radvila Rudasis 1569 m. jį siuntė vietoj savęs atstovauti Liublino seime. Su diplomatinėmis misijomis lankėsi Bendzine (1588), Rygoje (1589) ir Livonijoje (1599).
 
A. Volanas – viena iš šviesiausių XVI a. antrosios pusės asmenybių, parašęs apie keturiasdešimt publicistikos, teologijos veikalų, kuriuose reiškė pažangias pažiūras į valstybę, smerkė bajorijos savivalę, siekė geresnių ir palankesnių sąlygų, teisių miestiečiams. Visą gyvenimą darė tai, kas naudinga LDK valstybei: rūpinosi jos vidaus reikalais, gynė Lietuvos valstybingumą. Rašė išimtinai lotynų kalba. Buvo patekęs į Draudžiamų knygų sąrašą, vienas iš dviejų lietuvių, patekusių į Index librorum prohi bitorum.
 
A. Volano plunksnai priklauso daug reformatų tikėjimą gynusių nuo arijonų ar jėzuitų raštų. 1565 m. kartu su Mikalojumi Pacu parašė Teisingas tikėjimo išpažinimas (Orthodoxa fidei confessio), kuriame išsamiai aiškino šv. Trejybės dogmos interpretavimo istoriją, Bažnyčios tėvų argumentaciją, Bažnyčios susirinkimų priimtus simbolius, formuluotes, J. Kalvino ir Ph. Melanktono požiūrį. Tai pagrindinis Lietuvos reformatų Bažnyčios veiklos pradžios tekstas, jame aiškiai nustatytas LDK reformatų Bažnyčios požiūris į šv. Trejybę.
 
A. Volanas buvo garsiausias savo laikotarpio polemistas reformatas. Per savo gyvenimą plunksna susirėmė beveik su visais žymiausias Lietuvoje dirbusiais katalikais-jėzuitais – Vilniaus Kolegijos pamokslininku Petru Skarga, pirmuoju kontroversinės teologijos profesoriumi Vilniuje Emanueliu Vega bei jo mokiniu Andriumi Jurgevičiumi, su juo polemizavusiais Antonio Possevinu, Pranciškumi Turriani ir kt. Taip pat teko atremti ir žymiausių unitorių Simono Budno, Fausto Sozzinio bei Jono Licinijaus Namislovijaus argumentus.
 
Poleminėje literatūroje nuolat rėmėsi Šventuoju Raštu, kurį gerai išmanė. Parašė veikalą Meditacija apie dieviškojo apaštalo Pauliaus laišką efeziečiams. (Meditatio in epistolam divi Pauli apostoli ad Ephesios…), išspausdintą J. Morkūno 1592 m. Vilniuje.
 
Labiausiai A. Volaną išgarsino 1572 metų veikalas Apie politinę arba pilietinę laisvę (De libertate politica sive civili), kuriame dėsto ateities gyvenimo vystymosi perspektyvas ir tyrimų modelius bei kalba apie būtinas reformas. Joje jis keičia tuo laiku populiarų požiūrį į visuomenės hierarchiškumą ir luominį susisluoksniavimą. Ingė Lukšaitė rašo: „Į visuomenę A. Volanas žiūrėjo kaip į individų bendriją, o ne luomų konstrukciją. Jis pripažino realiai esant žmonių skirstimąsi į luomus, tačiau… keitė luomo sąvokos turinį, teigė, jog priklausomybė luomui atsiranda ne tik gimstant, t.y. paveldėjimo keliu. Ji yra ir individo veiklos, profesijos nustatoma, individai buriasi į luomus pagal visuomenei atliekamą darbą.“ Garsiajame veikale A. Volanas pabrėžė žmogaus laisvę, akcentavo, kad visi individai iš prigimties yra laisvi ir lygūs. O valstybės užduotis tą laisvę ginti. Tai turi būti daroma visų pirma per įstatymus, kurie galioja visiems vienodai – vienodos bausmės visų luomų asmenims, įvykdžiusiems sunkų nusikaltimą, kas tuo metu buvo neįprasta.
 
Labai vertinga ir svarbi po metų, 1573 metais, išspausdinta Kalba, pasakyta Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Senatui (Oratio ad Senatum Regni Poloniae Magnique Ducatus Lituaniae).
 
Taip pat spėjama, jog jis yra anoniminio traktato Pasikalbėjimas lenko su lietuviu, kuris gina LDK valstybės savarankiškumą, vienas iš autorių.
 
Parašė laidotuvių kalbą, mirus Mikalojui Radvilai Rudajam (išspausdinta 1588 m. J. Radvano „Radviliadoje“), laiškų Kijevo vyskupui Mikalojui Pacui (1565), Rygos miesto magistratui (1599). Dalis jo laiškų ir kalbų likę rankraščiuose.
 
A. Volano parašytiems veikalams išleisti lėšų skyrė didikai reformatai: Jonas Hlebavičius, Jonas Abramavičius, Mikalojus Manvydas Dorohostaiskis, Andrius Rimša, Jonas Šemeta, Jonas Šveikauskas, Mikalojus Naruševičius, kunigaikščiai Radvilos.
 
A. Volanas buvo pripažintas oratorius, jo išlikusios gausios kalbos įdomios kaip tekstai retoriniu požiūriu, o Lietuvos pilietinio sąmoningumo samprata humanistinė ir moderni. Jis gyveno audringu karalių tarpuvaldžio, politinių įvykių bei administracinių permainų laikotarpiu – teismų reformų, Liublino unijos, Lietuvos Statuto priėmimo metu. Savo kūriniuose A. Volanas išryškėjo kaip visuomenės pertvarkos šalininkas. Lietuvą jis laikė savo valstybe, jautėsi LDK piliečiu, jam rūpėjo valstybingumo išlaikymas, pilietinės visuomenės sukūrimas. Jis nužymėjo gaires, koks turėtų būti LDK pilietis, pateikė kriterijus, kaip reformuoti visuomenės sandarą, sukūrė brandaus piliečio ir tvirtos valstybės viziją. A. Volano modernios mintys suformuluotos Europos universitetų, kuriuose studijavo, dvasioje, padiktuotos Lietuvos DK politinio, teisinio bei visuomeninio gyvenimo realijų, rūpesčio dėl Lietuvos piliečių likimo.
 
Kai Lietuva grimzdo į įvykių liūną, jis dirbo Tėvynei, todėl yra žinomas iki šių dienų, nors gal ne tiek, kiek derėtų.
 
A. Volano veikaluose išsakytos mintys, iškelti moraliniai principai galėtų būti ir šių dienų politikų etikos matas. Valdžios vyrams privalu būti doro gyvenimo pavyzdžiu kitiems, aukotis dėl tėvynės ir piliečių reikalų, gyvenime vadovautis išmintimi, teisingumo bei gėrio supratimu, kuris yra Dievo įbrėžtas į žmogaus dvasią.
 
Šaltiniai:
 
1. Ingė Lukšaitė „Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje“
2. Raimonda Ragauskienė „LDK Kancleris Mikalojus Radvila Rudasis“
 
www.ref.lt

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra