Vyties Kryžiaus ordinai, saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje

Autorius: Voruta Data: 2013-06-28 , 10:03 Spausdinti

1927 m. balandžio 1 d. Lietuvos Seimas priėmė Vyties Kryžiaus ordino įstatymą, o statutą 1927 m. rugpjūčio 31 d. patvirtino Lietuvos prezidentas A. Smetona. Naujasis Vyties Kryžiaus ordinas buvo trijų laipsnių, tik aukščiausiuoju tapo I laipsnio ordinas. III ir II laipsnių kryžiai buvo gaminami iš sidabro, o I laipsnis tapo didesnis ir padengtas juodu emaliu. Be to, prie I laipsnio buvo pridėtas platus kaspinas (nešioti per petį) ir 9 cm skersmens sidabrinė devyniakampė žvaigždė. Statutas numatė, kad tas pats ordinas gali būti nešiojamas ir ant kaklo (tada be perpetės kaspino).

Vyties Kryžiaus ordinai buvo dviejų rūšių: pirmoji – su kardais ir įrašu reverse: „Už narsumą“ ir antroji – be kardų ir įrašu: „Už nuopelnus“.

Sidabriniai kryžiai buvo gaminami Kaune, Lietuvos karo invalidams šelpti komiteto (be įspaudų) bei J. Gerštiko dirbtuvėse (su firmos bei prabos įspaudais). Šiuo ordinu galima buvo 1919 metų pavyzdžio Vyties kryžius. Vyties Kryžiaus ordinas, kaip ir Vyties kryžius, buvo karinis apdovanojimas.

Vyties Kryžiaus I laipsnio ordinu buvo apdovanoti tik 8 žmonės ir penki užsienyje (A. Astiko informacija iš jo knygos apie Lietuvos faleristiką. P. 17).

Pirmasis apdovanotas Vyties Kryžiaus I laipsnio ordinu buvo generolas Silvestras Žukauskas minint 40 metų karininko tarnybos jubiliejų (1927 m.) (apdovanojimas saugomas Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje). Antrasis – Respublikos prezidentas Antanas Smetona (1927 m.), kuris apdovanotas iš karto visų trijų laipsnių ordinais: už nuopelnus nepriklausomybės metais kuriant kariuomenę, už kovas prieš bolševikus ir bermontininkus. A. Smetonos apdovanojimas taip pat saugomas M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Trečiasis Lietuvoje buvo apdovanotas politinis veikėjas, ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras (1928 m.), jam įteiktas ordinas be kardų minint kariuomenės įkūrimo dieną (kartu ir ordino šventę) už darbus diplomatijoje ir karo srityje. Penki užsieniečiai buvo šie: Italijos karalius Viktoras Emanuelis III, Italijos ministras pirmininkas Benito Musolinis, Čekoslovakijos prezidentas Tomašas Masarikas, Vokietijos prezidentas feldmaršalas Paulius Hinderburgas ir Belgijos karalius Albertas I.

Antruoju laipsniu be kardų buvo apdovanoti lietuvos kariuomenės veteranai generolai – Vladas Nagius-Nagevičius ir Petras Šniukšta.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomi trys 1927 m. laidos apdovanojimai. Tai Vyties Kryžiaus II laipsnio ordinas su kardais (kaspinėlis su dviem metalinėmis ąžuolo šakelėmis). Ordino N 28 apatinėje kryžmoje įspausta IG (J. Gerštikas) ir praba 0800*. Ženklas įsigytas 1993 m. kartu su A. Astiko kolekcija.

Kartu su šia kolekcija pateko ir Vyties Kryžiaus III laipsnio ordinas be kardų (kaspinėlis su viena trisiene balto metalo žvaigždute). Ordino N 71 reverso apačioje įspausti gamintojo ir prabos ženkleliai. Variantas be užrašo „Už nuopelnus“.

Antras Vyties Kryžiaus III laipsnio ordinas be kardų buvo įsigytas 1973 m. iš Kazimiero Penšylos. Ordinas be numerio. Reverso apačioje įspausti gamintojo ir prabos ženkleliai. Variantas be įprasto užrašo „Už nuopelnus“. Ženklas labai gerai išsaugotas, įdėtas į Šveicarijoje HUGUENIN PRESES & CO pagamintą dėžutę.

Nacionaliniame muziejuje saugomas ir Vyriausiojo štabo karo mokslo valdybos išleistas leidinys „Vyties Kryžiaus ordino įstatymas ir statusas“ (Kaunas, 1928 m.), įsigytas su A. Astiko kolekcija.

Vincas RUZAS, Vilnius

„Voruta“ Nr. 9 (291) 1997 m. kovo 1-7 d.

Sena Voruta