Autorius: Voruta Data: 2018-08-12 , 10:53 Spausdinti

Povilas JEGOROVAS,  Lietuvos esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkas, www.voruta.lt

Prieš savaitę Portugalijos sostinėje Lisabonoje baigėsi 103-iasis pasaulinis esperantininkų kongresas. Ten liepos 28 – rugpjūčio 4 dienomis buvo susirinkę daugiau kaip 1600 esperantininkų iš 75 pasaulio šalių. Tarp jų ir 35 Lietuvos esperantininkai. Pagrindinė kongreso tema buvo „Kultūros, kalbos, globalizacija: Kur dabar?“ Kongrese labai garsiai nuskambėjo ir Lietuvos vardas.

     Pirmąją kongreso darbo dieną – liepos 28 d. –  posėdžiavęs Pasaulinės esperantininkų sąjungos (Universala Esperanto-Asocio – UEA) aukščiausias šios svarbiausios ir didžiausios tarptautinės esperantininkų organizacijos organas komitetas išrinko Europos komisijos narį Vytenį ANDRIUKAITĮ  šios organizacijos Garbės globėjų komiteto nariu. Apie tai UEA prezidentas dr. Mark FETTES (Kanada) oficialiai pranešė liepos 29 d. iškilmingame kongreso atidaryme ir perskaitė Vytenio ANDRIUKAIČIO biografiją.

     Deja, nors ir buvo planavęs, Vytenis ANDRIUKAITIS dėl asmeninių priežasčių negalėjo dalyvauti šioje ceremonijoje.

     UEA Garbės globėjų komitetą sudaro žymūs pasaulinės reikšmės mokslininkai, politikos, visuomenės, kultūros ir meno veikėjai, pasiekę reikšmingų aukštumų savo profesinėje veikloje ir tuo pačiu esantys esperantininkai ir yra reikšmingai prisidėję prie šio humanistinio judėjimo plėtros.

     Šiuo metu yra tik dešimt tokių globėjų iš viso pasaulio (Vokietijos, Pietų Korėjos, Italijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Vengrijos ir Lietuvos atstovai). Lietuvos atstovas į tokias garbingas pareigas renkamas pirmą kartą istorijoje.

     Vytenis ANDRIUKAITIS tarptautinę esperanto kalbą išmoko savarankiškai 1976 metais dirbdamas Ignalinos ligoninėje chirurgu naktinių budėjimų metu. Tai buvo jo protestas prieš rusų kalbos prievartinį brukimą į visas gyvenimo sritis tuometinėje sovietinėje Lietuvoje. Eilę metų jis dalyvavo Vilniaus esperantininkų klubo veikloje. Įsitraukęs į aktyvią politinę veiklą (iš pradžių pogrindyje) jis turėjo šiek tiek atsitraukti nuo aktyvios esperantininkų veiklos, tačiau jos niekada neužmiršo ir neapleido. Reikia pažymėti ir tokį faktą, jog jis dar tarybiniais laikais užsikrėtė socialdemokratinėmis idėjomis glaudžiai bendraudamas su kitu gydytoju ir socialdemokratu Viktoru KUTORGA, kuris taip pat buvo aktyvus esperantininkas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Vyteniui ANDRIUKAIČIUI tapus Lietuvos Respublikos Seimo nariu jis ne kartą susidūrė su esperantininkų veikla ir visada rėmė šį demokratinį ir kalbų lygiateisiškumą propaguojantį judėjimą.

     1996 metais Lietuvos esperantininkų sąjungos kvietimu Lietuvoje besilankant Pasaulinės esperantininkų sąjungos (Universala Esperanto-Asocio) tuometiniam prezidentui prof. dr. Lee CHONG-YEONG (Pietų Korėja)  Vytenis ANDRIUKAITIS kartu su kitais dviem kolegomis Seimo nariais esperantininkais Antanu RAČU ir Mečislovu TREINIU jį priėmė Lietuvos Respublikos Seime.

     1998 metais 34-ųjų Baltijos esperantininkų dienų metu Veisiejuose Vytenis ANDRIUKAITIS kaip Lietuvos Respublikos Seimo narys dalyvavo paminklo Liudvikui ZAMENHOFUI atidengimo ceremonijoje.

     Vytenis ANDRIUKAITIS iš esmės prisidėjo organizuojant 90-ąjį pasaulinį esperantininkų kongresą Vilniuje 2005 metais.

     Vytenis  ANDRIUKAITIS, tapęs Europos komisijos nariu, atsakingu už sveikatą ir maisto saugą, užmezgė kontaktus su Europos esperantininkų sąjunga bei su Pasauline esperantininkų sąjunga ir labai rezultatyviai dalyvavo keliuose šių organizacijų renginiuose.

    2016 metais jis dalyvavo kalbų politikos konferencijoje tema „Kalbinės komunikacijos perspektyvos Europos Sąjungoje“,   kuri vyko  Nitroje (Slovakija) ir pasakė pagrindinę kalbą esperanto kalba,  šią kalbą pavadindamas humanizmo ir demokratijos simboliu. 2017 metais jis dalyvavo bendrame Europos esperantininkų sąjungos ir Vokietijos esperantininkų sąjungos kongrese  Freiburge (Vokietija)  ir taip pat padarė pagrindinį pranešimą esperanto kalba Liudviko ZAMENHOFO mirties 100-ųjų metinių proga. Kalba vadinasi „Zamenhofas kaip žmogaus teisių pradininkas“.  Ši kalba patraukė ir Europos politinių naujienų portalo „Politico“ dėmesį, kuris paskelbė šią kalbą savaitės kalba. Abiejose kalbose Vytenis ANDRIUKAITIS  pabrėžia Esperanto kalbos vaidmenį taikos išsaugojime ir žmogaus teisių problematikoje. Unikalu yra ir tai, kad abiejų šių Vytenio ANDRIUKAIČIO  kalbų tekstai esperanto kalba pirmą kartą yra patalpinti oficialioje Europos komisijos svetainėje. Šie tekstai yra išversti į anglų, prancūzų ir vokiečių kalbas ir taip pat paskelbti šioje svetainėje.

     Vytenis ANDRIUKAITIS taip pat yra paskelbtas Europos esperantininkų sąjungos Garbės nariu ir jam yra įteiktas atitinkamas medalis.

Pasaulis esperanto kalba, Lietuvos esperantininkų sąjunga, Povilas Jegorovas, Universala Esperanto-Asocio – UEA, Vytenis Andriukaitis