Vytautui didžiausia vertybė buvo Lietuvos valstybė

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Kalba atidengiant LDK Vytauto Didžiojo paminklą Kernavėje 2003-10-26.

Paminklai statomi garbingoms ir iškilioms asmenybėms, nusipelniusioms tautai, valstybei ir kultūrai. Šiandien atidengdami Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklą mes pagerbiame valdovą, kuris kūrė ir stiprino mūsų senąją Lietuvos valstybę prieš pusšešto šimto metų. Būdami laisvos Lietuvos valstybės piliečiais, mes ieškome paralelių tarp šio valdovo ir šių dienų Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos gyvenimo.

Vytautas gyveno apie 80 metų labai įtemptu XIV a. pabaigos ir XV a. pradžios laikotarpiu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir kunigaikštienės Birutės sūnui priklausė politiko, Lietuvos valstybės vadovo kelias. Šitą kelią jis praėjo su nepaprastu aktyvumu ir tikslingumu, keldamas nuostabą amžininkams ir dabarties istorikams. XIV a. pabaigos ir XV a. pradžios Lietuvos valstybės istorijos kelias buvo be galo sunkus ir painus, iškilo grėsmė Lietuvos savarankiškumui. Vytautas nesirinko lengvų šalikelių, bet ėjo pačiu to kelio viduriu, klupdamas ir vėl pakildamas.

Žmogaus gyvenimas per trumpas, kad būtų galima pakeisti šimtmečiais einančias tautos ar valstybės gyvenimo linijas. Tačiau Vytautui tai teko daryti, nesigailinti savęs ir savo priešininkų. Jam didžiausia vertybė buvo Lietuvos valstybė. Jai buvo skirtos pagrindinės jo politinės ir kultūros veiklos kryptys. Jas būtų galima taip sugrupuoti:

1. Pirmiausia jis siekė išsaugoti pavojuje atsidūrusį Lietuvos savarankiškumą, stiprino naujos bajorų kartos pilietinį sąmoningumą;

2. Jis antrą kartą apkrikštijo Aukštaitiją ir Žemaitiją ir amžiams pasuko Lietuvą į Vakarų kultūrą. Tai buvo reikšminga tuomet ir ypač svarbu ir 1918 m., ir 1990 m.;

3. Savo politiniu ir kariniu autoritetu Vytautas stiprino savo valstybės saugumą, Žalgirio mūšyje padarė galą Vokiečių ordino agresijai, konkuravo su Maskva dėl rytinių žemių, kovėsi su totoriais;

4. Kaip ir mes šiandien galvojo apie Prūsų Lietuvą, savo tėvoniją.

Visos jo veiklos kryptys skamba kaip šių dienų Lietuvos jau turima arba siekiama politinė ar pilietinė kasdienybė. Ir todėl pusšešto šimto metų atstumas išnyksta ir Vytautas yra toks savas ir suprantamas, kaip ir nuo Kernavės kalnų matoma Neries tėkmė. Jis Didysis savo veikla, plačiais valstybiniais užmojais. Jis pelnė Europos universalių institucijų pripažinimą ir priartėjo prie Lietuvos karaliaus vainiko. Jo jis neužsidėjo tik dėl pietų kaimyninės valstybės klastos ir vagystės.

Vytauto kritikai kabinėjasi ten, kur jam nesisekė, kur buvo be galo sunku ir painu paprastam žmogui, o dar sunkiau jam, stovinčiam Lietuvos priešakyje. Tie kritikai, deja, negali pasigirti dabarties laikais valstybės naudai atlikę bent mažą žingsnelį, nelaukdami ar negavę atlyginimo.

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, kalbant šių dienų terminais, buvo ir užsienio reikalų ministru, ir kariuomenės vadu, ir krašto apsaugos, ir kultūros, ir ūkio ministru. Jis visa tai atliko pasitikėdamas savo gebėjimais, intuicija, su savo ištikimų šalininkų pagalba. Ką jis nuveikė – tai labai daug. Bet deja jis visoms Lietuvos kartoms negalėjo padaryti. Paliko ir mums kiekvienam po žingsnelį iš visų jo veiklos krypčių, piliečių darbo tęsinys. Jo didžiausia vertybe laikyta laisva Lietuvos valstybė turi būti ir kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio vertybe. Toks kasdieninis siekis turėtų jungti mus su Vytauto ir jo atminimu, kuris įamžintas šiame paminkle.

Kas LDK Vytauto paminklas atsistojo Kernavėje, nėra atsitiktinumas. Kernavė buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio miestas, matyt, mėgiama Vytauto vieta. Iš Kernavės jis 1390, 1409 ir 1429 metais yra rašęs laiškus.

Reikia dėkoti prel. Č. Krivaičiui už paminklo subsidijavimą ir prof. Antanui Kmieliauskui – paminklo autoriui.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra