Vytauto Landsbergio fondo įkūrimo 25-mečiui. Vytauto Landsbergio fondo parama Pietryčių Lietuvos mokykloms

Autorius: Data: 2016-11-22, 16:26 Spausdinti

Vytauto Landsbergio fondo įkūrimo 25-mečiui. Vytauto Landsbergio fondo parama Pietryčių Lietuvos mokykloms

www.voruta.lt

Nuo pat Lietuvos valstybės atkūrimo 1990 m. lietuvių visuomenė yra ypač susirūpinusi Pietryčių Lietuvos mokyklomis. Siekiama, kad Lietuvos piliečių, gyvenančių Rytų Lietuvoje, pradedant Ignalinos ir baigiant Varėnos r., pasienyje su dabartinėje Baltarusijoje esančiomis Lietuvos etninėmis žemėmis, vaikai galėtų mokytis valstybine kalba. Pirmąsias mokyklas 1991–1992 m. Vilniaus ir Šalčininkų r. steigė Vilniaus apskrities viršininko administracija. Ją panaikinus, buvusias Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsteigtas lietuviškas mokyklas perėmė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, o 1997 m. atidarytos Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos steigėja jau buvo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

Apie pagalbą Pietryčių Lietuvos mokykloms „Voruta“ kalbasi su lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininku Algimantu MASAIČIU.

Gal papasakotumėte apie lietuvių švietimo draugiją „Rytas“? Kada ji įsikūrė ir kuo užsiėmė?

Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ įsikūrė 1913 m. sausio 31 d., pirmasis jos posėdis įvyko Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios klebonijoje. Tikslas buvo panašus kaip ir anksčiau įsikūrusių „Saulės“ draugijos Kaune ir „Žiburio“ draugijos Seinuose, veikusių 1906–1940 m. Vakarų ir Pietų Lietuvoje. Ji siekė steigti lietuviškas mokyklas, rengti vadovėlius ir lietuvių kalba mokyti, šviesti Pietryčių Lietuvos gyventojus. „Ryto“ draugija veikė 25-erius metus, iki 1938 m. vasario 28 d. Nors 1939 m. gegužės 20 d. buvo atšauktas jos veiklos uždraudimas, veikti nepradėjo, o Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, veikla galutinai nutrūko.

 S. Rapolionio premija J. Lesiui

Tačiau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę draugija buvo taip pat atkurta?

Atsikūrusios „Ryto“ draugijos steigiamasis suvažiavimas įvyko 2004 m. balandžio 3 d. buvusiuose „Ryto“ draugijos namuose (Antakalnio g. 6, Vilnius), draugija šį pastatą 1931 m. nusipirko iš Vileišių. Dabar jame veikia Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Atsikūrus nebereikėjo kaip anksčiau statyti mokyklų, ruošti mokytojų, leisti vadovėlių, tačiau materialinė ir moralinė pagalba Pietryčių Lietuvos mokykloms tebereikalinga. Tad ir dabar padedame lietuviškoms mokykloms Pietryčių Lietuvoje, konkrečiai –Šalčininkų, Vilniaus r. mokykloms. Kad galėtume padėti, reikia ir finansinių resursų, o jų turime prasimanyti patys, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė draugijų veiklos nefinansuoja.

Kiek žinome, lietuvių švietimo draugija „Rytas“ artimai bendradarbiauja su Vytauto Landsbergio fondu? Kokią paramą teikia šis fondas?

Materialinė pagalba Pietryčių Lietuvos mokykloms ne tik pirmaisiais nepriklausomybės metais, bet ir dabar tebėra reikalinga. Čia į pagalbą „Ryto“ draugijai atėjo Vytauto Landsbergio fondas. Jis vienas iš labiausiai Pietryčių Lietuvos gyventojų švietimu besidominčių fondų. Fondas drauge su „Ryto“ draugija gali labai daug padėti mokykloms, stiprindami jų mokymo bazę, finansuodami kasmet vykstančius, tradicinius renginius, organizuodami rašinių ir meninės raiškos konkursus ne tik Pietryčių, bet visoje Lietuvoje. Kasmet leidžiami ir mokykloms padovanojami švenčių, renginių filmukai, mokiniams ir mokytojams organizuojamos ekskursijos po Lietuvą ir netgi į Briuselį, Paryžių. Pirmuosius kompiuterius Pietryčių Lietuvos mokyklos gavo taip pat iš Vytauto Landsbergio fondo.

Eitminiškių gimnazija

Aplink Vilnių, Vilniaus r., vadinamame Vilniaus žiede, gyvena daug jaunų šeimų, auginančių vaikus, tad čia labai trūksta ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupių. Šioms šeimoms į pagalbą ateina Vytauto Landsbergio fondas.

Galėčiau paminėti, kad Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijai Vytauto Landsbergio fondas įrengė vaikų žaidimų kambarį, kuriame žiemą, kai autobusai važiuoja ne visai tvarkingai pagal mokyklos tvarkaraštį, laukdami autobuso vaikai gali pailsėti, pažaisti. O štai prie mokyklos įrengė vertingą, gražią, sudėtingą žaidimų aikštelę. Šiems projektams buvo skirta gana daug lėšų.

Vytauto Landsbergio fondo dėka auga Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės pradinio ugdymo skyrius. Čia įrengė patalpas ikimokyklinio ugdymo grupei, nupirko baldus ir patalynę.

Tokią pačią ikimokyklinio ugdymo grupę įruošė Juodšilių „Šilo“ gimnazijos Vaidotų skyriuje.

Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazija, kurios muziejus turi daug eksponatų iš Pietryčių Lietuvos, buvo renovuota, tačiau reikėjo baldų. Taigi Vytauto Landsbergio fondas gimnazijos muziejui nupirko puikius baldus ir daug mokymo priemonių. Kiek žinau, praėjusiais metais taip pat dar parėmė, padovanodamas naujų mokymo priemonių.

Galima paminėti ir vieną iš vėliausiai išaugusių gimnazijų – Vilniaus r. Eitminiškių gimnazijai buvo pastatytas naujas pastatas, tačiau trūko įrangos, reikėjo stiprinti mokymo bazę. Vytauto Landsbergio fondas labai gražiai talkino, visiškai įruošė chemijos kabinetą, nupirko daugybę brangių, gražių įrankių technologijos kabinetui. Šioje gimnazijoje dirba puikus meistras, o įrankių trūko, tad dabar mokiniai turi geras sąlygas mokytojo padedami atlikti visokius darbelius.

Vilniaus r. Lavoriškių gimnazija taip pat nauja, jai fondas nupirko daug vertingų vaizdinių priemonių chemijos ir kitiems kabinetams.

Didžiausias laimėjimas šiais metais yra Vaidotuose. Dvidešimt metų ši mokykla veikė kaip gretimos gimnazijos skyriukas mokymui nepritaikytoje patalpėlėje – labai mažuose, ankštuose kambariukuose buvo susigrūdusios keturios klasės. Šiai mokyklai padėjo Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla, visas keturias lietuviškos mokyklos klases priėmusi į savo gražų atskirą pastato korpusą. Vytauto Landsbergio ir Tautos fondai dar nupirko staliukus ir kėdutes, lentas, spinteles mokinių drabužiams, kitą reikalingą smulkų inventorių ir visiškai aprūpino visas keturias klases.

Kasmet vyksta tradicija tapę Pietryčių Lietuvos lietuviškų mokyklų renginiai. Nuo 2007 m. gegužę Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje įteikiama Stanislovo Rapolionio premija, o nuo 2011 m. šis renginys finansuojamas Vytauto Landsbergio fondo. Stanislovas Rapolionis mirė gegužės 13 d., jo gimimo data nežinoma, tad, siekdami paminėti šią iškilią asmenybę, kasmet gegužę surengiame didelę šventę.

Nuo 2008 m. vyksta konkursai Pietryčių Lietuvos Metų Mokytojo nominacijai gauti, o nuo 2010 m. konkursą remia Vytauto Landsbergio fondas. Ši nominacija ir premija kaskart įteikiama vienam mokytojui po Tarptautinės mokytojų dienos, spalio mėnesį. Nominaciją stengiamės kuo įdomiau įteikti – paprastai išvažiuojame į kokią nors įdomią vietą, štai neseniai grįžome iš Punsko, buvome ir Seinuose. Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas mus supažindino su švietimo sistema jų mokykloje, Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus direktorė Irena Marcinkevičienė aprodė licėjaus patalpas, pristatė mokymo programas. Pamatėme, kad šios mokyklos dirba sunkų, bet išties svarbų darbą.

Nuo 2009 m. kasmet paskutinį gegužės penktadienį į menų šventę „Vilniaus jovarai“ Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje susirenka Vilniaus r. lietuviškų mokyklų mokiniai. Juokdamiesi šią šventę netgi pavadiname Vilniaus rajono lietuviškų mokyklų mokinių atlaidais, nes paprastai joje dalyvauja devyniolika arba dvidešimt viena mokykla. Per šventę mokiniai žaidžia aikštelėse, koncertuoja – viskas vyksta gamtoje. Tai tarsi poilsis baigiantis mokslo metams. Visi šie renginiai vyksta finansuojami Vytauto Landsbergio fondo.

Tris kartus vyko rašinių ir meninės raiškos konkursai. Pirmasis konkursas buvo paskelbtas 2006 m., jo tema – „Kokią Lietuvą kurs mano karta?“, jame dalyvavo visos Rytų Lietuvos mokyklos. Buvo išleista ir konkurso rašinių knyga, o nugalėtojai apdovanoti. 2011 m. įvyko antras konkursas, pavadintas „Mūsų kraštas ir mes“. Jam pasibaigus vėl buvo išleista mokinių rašinių knyga. Kiek žinau, abiejų konkursų nugalėtojams buvo padovanotos kelionės į Paryžių ir Briuselį. Manau, kad įdomiausias buvo trečias meninės raiškos konkursas, kurio tema – „Kuo graži tėvynė Lietuva?“. Šio konkurso dalyvių pasirodymų peržiūra vyko trijose zonose. 2012 m. vasario 20 d. į Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnaziją atvyko konkurse dalyvaujančių mokyklų mokiniai ir buvo išrinkti geriausi. Antrai dalyvių zonai priklausančių mokyklų mokiniai po savaitės (2012 m. vasario 27 d.) susirinko Švenčionių r. Pabradės „Ryto“ gimnazijoje. Geriausi trečios zonos mokyklų pasirodymai išrinkti Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje. Nugalėtojai iš visų zonų 2012 m. kovo 18 d. susirinko Lietuvos Respublikos Seimo Konferencijų salėje, kur vyko baigiamasis konkurso etapas – didžiulis koncertas ir apdovanojimas. Atvyko daug mokinių, mokytojų ir svečių, salė buvo pilnutėlė. Konkurso metu vykę renginiai ir pasirodymai buvo filmuojami, o sukurti filmai padovanoti visoms Pietryčių Lietuvos mokykloms.

Reikia paminėti Vytauto Landsbergio fondo išleistą keturių dalių dokumentinį filmą (šiais metais pasirodė ketvirtoji dalis) „Lūžis prie Baltijos“. Tai nuostabi ir mokyk­loms labai reikalinga mokymo priemonė, tinkama ir istorijos pamokoms, ir auklėjamajam darbui. Šio filmo įrašai padovanoti visoms Pietryčių Lietuvos mokykloms ir mokyklos filmą išties naudoja per pamokas, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios ir kitas šventes.

Vienas pirmųjų itin svarbių darbų atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę buvo mokyklų kompiuterizacija. Vytauto Landsbergio fondas beveik visoms Pietryčių Lietuvos mokykloms skyrė dideles sumas kompiuteriams įsigyti.

Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl vis dėlto Vytauto Landsbergio fondas turi tiek padėti Pietryčių Lietuvos mokykloms?

Pietryčių Lietuvos mokykloms trūksta lėšų, kartais net įtariame, kad Vilniaus rajone daugiau lėšų tenka mokykloms, kuriose mokomasi lenkų kalba, yra buvę atvejų, kai netgi po 5–10 proc. lėšų išimama iš lietuviškoms mokykloms skirtų krepšelių. Taigi be Vytauto Landsbergio fondo pagalbos būtų sunku išsiversti, įrengiant naujus kabinetus, mokyklas aprūpinant mokymo priemonėmis, o ypač kuriant naujas priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupes. Tai svarbi pagalba ne tik mokykloms, bet ir jaunoms Pietryčių Lietuvos šeimoms – daugiau vaikučių pakliūva į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes, o jų mamos gali dirbti.

Dėkojame už malonų pokalbį ir linkime sėkmingų darbų, naujų laimėjimų.

Kalbėjosi Irma STADALNYKAITĖ,

Juozas VERCINKEVIČIUS

Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

Rytų Lietuva , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra