Vytauto Didžiojo sugrįžimas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Trakų rajono savivaldybės taryba 2010 m. spalio 28 d. priėmė istorinį sprendimą: Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui praėjus vos ne šešiems šimtmečiams po išėjimo Anapilin leista sugrįžti į Trakus ir atsistoti bronzos pavidalu kur nors prie sienos ar po medžiu ežero pakrantėje, pačioje garbingiausioje miestelėnams, svečiams ir turistams, istorijos ir kraštovaizdžio paveldą administruojantiems valdininkams ir visiems geros valios žmonėms vietoje.
 
Administracijos direktorius griežtai sergėdamas teisės aktuose nustatytą tvarką parengs LDK Vytauto paminklui pastatyti reikalingą techninę dokumentaciją. Šiam sprendimui įgyvendinti direktorius įsakymu patvirtins „darbo grupę Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklo pastatymo vietai parinkti ir techninės dokumentacijos parengimui“, o miesto ir rajono gyventojus ketinama išsamiai informuoti „dėl galimybės išreikšti nuomonę ir pateikti pasiūlymus dėl vietos paminklo pastatymui“ (sprendimo projektą pristatantis aiškinamasis raštas).
 
Deja, nei iš paminklo statymo (statymas ir pastatymas – skirtingi dalykai, anot vienos rajono tarybos narės) iniciatorių vardu kalbėjusio prof. Algio Vyšniūno, nei iš siūliusio priimti tik „politinio pritarimo“ aktą mero Vinco Kapočiaus taip ir nepavyko suprasti (išgirsti), kokio lygmens dokumentas reikalingas ir kokio projekto rengimas numatomas (anot gerbiamo mero – „savivaldybės išlaidų pakaks iki 10 tūkstančių“). Parengtame Trakų miesto bendrajame plane (projekto rengėja A. Kažienė, vadovaujama prof. A. Vyšniūno), anot Architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės, tokios svarbos sprendiniams, kaip paminklams statyti, juos „priimantiems“ skverams ar parkams vietos net neieškoma. Apie savivaldybės suplanuotą parengti „Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo“ specialųjį planą Trakų rajono savivaldybės svetainės „lentynose“ (www.trakai.lt) jokios informacijos nerasta (neskelbiama?). Gal jame irgi bus „puoselėjama“ visiškai ne tai, kuo šiandien – Žalgirio mūšio paminėjimo 600-ųjų, LDK Kęstučio mirties 630-ųjų (2012 m.), LDK Vytauto mirties 580-ųjų metinių laikmečiu gyvena ir Lietuvos valstybės, ir Trakų visuomenė, pati rajono savivaldybės taryba?
 
Prof. A. Vyšniūnas, pristatydamas nacionalinės premijos laureato Gedimino Karaliaus sukurtą Vytauto Didžiojo paminklą (paminklą sukurti ir jį pagaminti – visiškai skirtingi dalykai, taigi Trakų miestas gauna dovaną: 4 metrų aukščio figūros gipsinį modelį), kuriam esą pritarę daugelis meno aplinkos žmonių (ekspertų komisija, Dalininkų sąjunga, kitos organizacijos), praplėtė savivaldybės tarybos narių akiratį ir apie Vytauto Didžiojo sąjungą.
 
Tai nėra Vytautų vardo klubas, sugalvojęs iš lauko akmenų sudėlioti Vytauto Didžiojo paminklą Senuosiuose Trakuose ir pradėjęs tuos akmenis ten tempti. Aš, paminklo idėjos žavesio apimtas, irgi vežiojausi tokį pusiau titnago akmenuką, tik nedrįsau jo išmesti prie tada vasarą kiečiais ir balandom apaugusios akmenų krūvelės, netgi be jokio užrašo, kad tai ir yra (bus) būsimas paminklas.
 
Ūkio, turizmo, aplinkosaugos ir investicijų komiteto (pirmininkas Vytautas Petkevičius) posėdyje, palinkėdamas sudaromai komisijai sėkmės ir kompetencijos, siūliau lygia greta su vietos parinkimu LDK Vytauto paminklui apsispręsti ir dėl galimos vietos LDK Kęstučio paminklui, šiam įžymiam XIV a. valstybės politikui, submonarchui ir karvedžiui, Trakų Pusiasalio pilies statybos sumanytojui įamžinti. Priimamas sprendimas taip pataisytas nebuvo.
 
Prieš gerus du dešimtmečius (1989 m.), Nepriklausomos valstybės atkūrimo priešaušryje Lietuvos persitvarkymo jėgoms negailestingai spaudžiant nomenklatūrininkus, pamenu, dalyvavau tuometinės darbo žmonių deputatų tarybos sudarytoje vietos paminklams statyti Trakuose parinkimo komisijoje. Iš tos komisijos veiklos į atmintį įstrigo tik gerai žinomo architekto, neseniai išėjusio Anapilin Romualdo Jurgilo siūlymas, kurį po to dar ne kartą prisimindavome ir su Trakų sąjūdininku šviesios atminties Romualdu Lanku: LDK Kęstučio paminklui galimai tinkama vieta skverelyje šalia Švč. Dievo Motinos Gimimo cerkvės, garbingą jubiliejų švenčiančios Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios ir medinių Sodų gatvės pastatų fone. Nesvarbu, Jis stovintis ar jojantis žirgu, gal pasitinkant savo sūnų Vytautą ar jo Motiną kunigaikštienę Birutę, atkeliaujančius iš senosios pilies, kad palydėti juos į naujai LDK Kęstučio pastatytą Pusiasalio pilį.
 
Vytauto Didžiojo atminties sugrįžimas į Trakus – neabejotinos reikšmės ženklas miestiečiams, mūsų svečiams ir turistams, besidomintiems krašto istorija bei kultūra, kurortinės teritorijos titulą puoselėjančiam miestui, vieninteliam Europoje istorinio nacionalinio parko statusą įgijusiam senamiesčiui. Tik tokio sprendimo įgyvendinimas (paminklo pastatymas) niekaip negali ir neturi apsiriboti gal dešimties tūkstančių litų „atsipirkimo“ išlaidomis ir „techninės dokumentacijos“ (gal eskizo?) parengimu. Tai milžiniško triūso, didelių sąnaudų ne kokiai nors akmenų krūvai, o paminklo gamybai, jo pastatymui, parko ar skvero sutvarkymui, turizmo traukos skatinimui pareikalausiantis, bet labai prasmingas ir atsakingas darbas. Linkiu jame mums visiems sėkmės ir ištvermės!
 
Nuotraukoje: Nepriklausomybės akto signataras R. Rudzys

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra