Vytauto Didžiojo gimtinės – Senųjų Trakų bažnyčios vitražų projektai nesulaukia rėmėjų

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Algis ŠUMSKAS, Juozas VERCINKEVIČIUS, Trakai

Pirmoji paroda – Vokietijoje
Vilniuje Jaunųjų menininkų senamiesčio dirbtuvėse įvyko trakiškės, Vilniaus dailės akademijos vitražo specialybės magistrantės Ievos Paltanavičiūtės tapybos ir grafikos paroda.
“Visada svajojau eksponuoti savo darbus šiose dirbtuvėse. Juolab kad čia savo darbus pristato daug jaunų menininkų, ir kiekvienas apsilankymas sukelia ne tik naujų inspiracijų, bet ir gražių atradimų”, – sakė I. Paltanavičiūtė.
Tai jau ne pirmoji jaunosios menininkės paroda, tačiau niekaip nepavyksta ją surengti gimtuosiuose Trakuose, nors darbų užtektų kelioms parodoms.
Kad ir kaip būtų keista, tačiau pirmąkart savo darbus I. Paltanavičiūtė eksponavo Bernburge, Vokietijoje. Prieš kelionę į Vokietiją mokinių delegacijos vadovas paprašė, kad moksleiviai pasiimtų ir savo piešinių. Užsienyje buvo ne tik pastebėtas pradedančiosios menininkės talentas, bet ir pasiūlyta studijuoti architektūrą. Pasiūlymas buvo daugiau negu netikėtas, juolab kad nuo mažumės I.Paltanavičiūtė domėjosi keramika, tapyba, kitomis meno rūšimis. Be to, baimintasi kalbos barjero, stokota ir pradinių architektūros žinių, todėl taip ir nebuvo pasinaudota galbūt tikrai perspektyviu pasiūlymu . 
Pradžių pradžia

I.Paltanavičiūtė 1977 metais gimė Trakuose, čia 1994 metais baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją.
Pasidomėjus apie kūrybos šaknis, ištakas, I.Paltanavičiūtė samprotavo: “Nuo vaikystės buvau vienišė. Gal todėl mėgdavau ką nors lipdyti iš molio, piešti ar šiaip ką nors prasimanyti”.
Savo kūrybos šaknų jaunoji menininkė su gimnazija nesieja. Pirmąjį postūmį davė vitražininkės šeimos draugas – šviesios atminties trakiškis Gintautas Galdikas, kurio tapybos darbai ją tiesiog stulbino ir žavėjo.
Pradžiamokslio menininkė sėmėsi Kauno aukštesniojoje meno mokykloje, kurioje lankė kursus, mokėsi ir privačiai. Tai buvo pasirengimas rimtoms profesinėms studijoms. Tobulinimasis privačiai ne tik pagilino žinias, palaikė psichologiškai, bet ir lėmė apsisprendimą. Prieš tai nemažai domėjusis keramika, I. Paltanavičiūtė pagaliau pasirinko stikliaus specialybę, kuri buvo “arčiau prie dūšios”.
Temą lėmė atsitiktinumas
Studijos Kauno aukštesniojoje meno mokykloje imponavo tuo, jog ten buvo išbandyta viskas, ką galima daryti su stiklu. Mokykla rengia dailiojo stiklo graviravimo meistrus.
I.Paltanavičiūtė labai norėjo studijas tęsti Čekijoje, kur labai garsios ir senos dailiojo stiklo, jo graviravimo tradicijos, bet neturėjo ryšių.
Todėl pasirinkusi vitražininko specialybę, įstojo į Vilniaus Dailės akademiją. Renkantis diplominio darbo temą, išankstinės nuostatos nebuvo. Lėmė atsitiktinumas – per Žalgirio kautynių metinių šventę Senuosiuose Trakuose mergina užsuko į bažnyčią ir labai nustebo, kad bažnyčios langai be vitražų. Tai ir buvo akstinas pasirinkti darbo temą.
Idėja suintrigavo ir diplominio darbo vadovą Algirdą Dovydėną, kuris galų gale nusprendė, kad geresnio varianto ir negalėtų būti. Diplominio darbo ruošimas truko apie pusę metų. Iš pradžių vitražininkė darbą apsigynė Dailės akademijoje, vėliau buvo pakviesta po šv. Mišių jį pristatyti Senųjų Trakų bažnyčioje.
Vienintelis magistrantės padarytas vitražas yra Kauno karmelitų bažnyčios krikštykloje.
Projektų realizavimu nesidomėjo
Vytauto Didžiojo gimtinės – Senųjų Trakų bažnyčios aštuoniems langams I.Paltanavičiūtė padarė vitražų projektus skirtingais siužetais, kurie buvo parinkti pagal  Šventąjį Raštą bei istorines sąsajas.
Keturi langai skirti Švč. Mergelei Marijai, du – Jėzui Kristui. Vienas langas skirtas Šv. Benediktui. Aštuntojo vitražo projektas susijęs su gimusiu Senuosius Trakuose Vytautu Didžiuoju, pasikvietusiu čia vienuolius benediktinus.
Laikydamasi vitražininkų tradicijų, I.Paltanavičiūtė vienos bažnyčios pusės langų vitražus pabrėžė melsvu, kitoje – gelsvu atspalviu.
Diplominio darbo vadovas A. Dovydėnas siūlė dar patobulinti vitražus, galbūt juos bent šiek tiek modifikuoti. Tačiau vitražininkė mano, kad kažin ar verta ką nors keisti, juolab kad vieni su kitais siužetai estetiškai susiję, sudaro kompoziciją, papildo vieni kitus ir santūriai siejasi į visumą.
Bažnyčioje yra dar penki langai, kurie šiek tiek atitverti pertvaromis ir užtamsinti. Šiuo metu I. Paltanavičiūtė rengia ir šių langų vitražų projektus.
Pasiteiravus apie projekto likimą, I.Paltanavičiūtė sakė, jog savo priedermę ji jau atliko, o realizavimas – jau ne jos kompetencija. Šiuo metu projektas saugomas Vilniaus Dailės akademijoje.
Rengiasi kelti sparnus
“Projektus dariau didžiai užsidegdama, nuolat jausdama dėstytojų paramą. Tačiau labai gaila, kad nėra galimybių, o pirmiausia – lėšų, kad vitražai būtų pagaminti ir papuoštų Vytauto Didžiojo gimtinės bažnyčią. Vieno vitražo pagaminimas kainuotų apie 6 tūkstančius litų.”
“Jeigu neišvyksiu į užsienį, magistratūrą turėčiau baigti kitąmet. Tačiau gali atsitikti ir taip, kad išvažiuoti į užsienį  tęsti studijų galiu ir nebaigusi magistratūros. Tai būtų įvykę ir šiemet rugsėjo mėnesį, bet nespėjau parengti dokumentų. Todėl kelionė atidėta pusmečiui.
Anksčiau tiek dėl objektyvių, tiek ir dėl subjektyvių priežasčių tęsti studijų užsienyje taip ir neišvažiavau, o gal ir per daug optimistiškai vertinau savo galimybes atsiskleisti čia, Lietuvoje. Kitos progos, matyt, jau nepraleisiu”, – svarstė I. Paltanavičiūtė.

 

Voruta, 2003 m. gruodžio 20 d., Nr. 24 (546), p. 10.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra