Vytautas Rubavičius. Sudie, Petrai, didis Lietuvai vyre
Autorius: Voruta Data: 2019-01-22 , 11:19 Spausdinti

1990 m. rugsėjo 12 d., Petras Cidzikas neša kryžių Maskvoje. Zenono Nekrošiaus nuotr.
Vytas RUBAVIČIUS www.tiesos.lt
Žinia nebuvo visiškai netikėta. Penktadienį priešpiet bekalbant telefonu silpnu balsu prasitarė pavargęs kalbėti. Todėl jau nebeišgirdau įprasto šviesaus palinkėjimo – „šarmo“. Vėliau jau nebeatsiliepė nei šeštadienį, nei sekmadienį. Kelintą kartą šį rudenį ir žiemą teko pabuvoti ligoninėje, skundžiantis nuovargiu. Sumažėjo jėgų, tad nukritęs savo namelyje vėlei atsidūrė palatoje. Nusilpo širdis – pernelyg ilgai ir nuožmiai buvo kovota, šiame pasaulyje nesitikint jokio atpildo. Kas Lietuvai laisvinantis iš sovietinės okupacijos negirdėjo apie Petro Cidziko akcijas, kas iš vilniečių nebuvo matęs Katedros aikštėje stovinčio jo vagonėlio, gyvojo laisvės įvaizdžio. Buvo iškentęs sovietinių kalėjimų ir „žymiosios“ Černiachovsko psichiatrinės ligoninės-kalėjimo pragarus, visur ir visada ėjo su Dievo vardu. Bado akcijos buvo visiems regima visiško atsidavimo kova už Lietuvos laisvę. Su bendraminčiais nešdami Kryžių apėjo Karaliaučiaus sritį, numynė iki Kremliaus ir Kryžiumi šventino jį, sklaidydami šėtonišką užkratą ir silpnindami jo galią – Lietuvai bus lengviau. Eidavau į Katedros aikštę pastovėti prie namelio ir pasisemti jėgų bei dvasinės šviesos. Anuo metu nebuvome pažįstami, tad man jis buvo gyvas simbolis, jau savaime teikiantis galios ir ramybės, taip pat ir paskatinantis pervertinti daugelį „kūrybinės laisvės“ apžavų.
Susidurdavome mišiose ar viešuose renginiuose, tad kartais užtrukdavome paplepėti apie dabartinį gyvenimą. Nežinau, kodėl mane užkalbino, tačiau kreipėsi vardu – Vytautai. Vėliau supratau, kad buvo skaitęs mano straipsnių, tad visada klausdavo tiesiai žiūrėdamas į akis. Atsakymų ar šiaip minčių klausydavo taip pat nenuleisdamas akių. Pažinojo daugelį politikų, dalyvavo daugelyje svarbių laisvinimosi vyksmų, tad nustebindavo ir netikėtomis įžvalgomis, ir visai kitokiomis politinių vyksmų detalėmis, kurios galėjo išlikti tik sąžiningo dalyvio atmintyje. O atmintį turėjo gerą. Prieš kelerius ėmė išsamiau pasakoti apie savo „keliones“ po kalėjimus, santykius su rezistentais ir ypač – apie nesiliaujančią kovą už dvasinę Lietuvos karalystę. Buvo įsitikinęs, kad toji Lietuva ir laiduojanti mūsų valstybės išlikimą. Nesvarbu, kokias dar negandas, labiausiai savųjų politikų ir gobšuolių keliamas, dar jai teks iškęsti. Ar tik ne apie tokias negandas buvo įspėjęs ir didysis Vincas Kudirka. Pačios Karalystės dvasiai palaikyti būtinos tam tikros apeigos, tad su keliais bendraminčiais keliaudavo po Lietuvą ieškodamas ir aptikdamas šventų vietų, statydavo jose pašventintų kryžių ir aukurų, atlikinėdavo apeigas. Tų vietų pažymėta visose lietuvių gyventose ir gyvenamose žemėse, tad dvasinės Lietuvos Karalystės plotas nesutampa su geografinėmis valstybės sienomis. Visada džiūgaudavo į kur nors surengtas apeigas prisikvietęs kunigų ir žmonių. Kas gali atlyginti už tokią Lietuvos tvirtinimo veiklą? Tik Aukščiausiasis. Juo ir pasitikėjo. Ir eidamas Kryžiaus kelius, ir statydamas kryžius bei aukurus. Jautė šventąsias galios vietas, taip pat ir dangaus malone pateptuosius. Vis padejuodavo, kad mažai belikę išlaikiusių patepimo išbandymą, tačiau tuoj pat pasidžiaugdavo ženklais, liudijančiais pačiai Lietuvai suteiktą dangaus malonę.
Nebuvo palepintas išsilaisvinusios Lietuvos valdžių. Kaip pats juokaudavo, buvo ir išliko „politinis chuliganas“. Viską sakydavo tiesiai. Turėjo smagų humoro jausmą, kuris neapleisdavo net sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Bent taip jau atrodė, klausantis jo pasakojimų apie tardymus, santykius su kitais kaliniais. Net atsiminimai apie įkalinimą psichiatrinėje, kurios, kaip ne vienas yra prisipažinęs, bijojo visi disidentai, buvo nuspalvinami humoro gaidomis. Iš ten ir pažintis su generolu Piotru Grigorenko. Lietuvoje buvo likęs gal vienintelis su tos ligoninės patirtimi. Atsiminimais jau niekas nebepasirūpins. Raginamas jiems atsidėti, vis nukėlinėjo ateitin, nes svarbiau buvo sumanymai Lietuvai stiprinti ir apvalyti. Tad vienatvė neapšildomame namelyje prie Vilniaus. Pušynas, jokios gerovės, vienintelis elektriniu šildytuvu apšildomas kambarėlis antrame aukšte, namų aukuras apeigoms už Lietuvą. Ir žymusis bado akcijų vagonėlis, kurio kol kas neprireikė jokiam nacionaliniam muziejui. O tas vagonėlis daug ką galėtų ir mums, ir kitoms kartoms papasakoti apie Lietuvos laisvinimąsi, dvasinę Lietuvos karalystę ir Dievo apvaizda pasitikinčio lietuvio tvirtybę.
Komentarai
Naujienos
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Lietuva
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Prezidentas dalyvavo Mokslo ir žinių dienos renginiuose ir susitiko su Vilniaus Pranciškaus Skorinos – vienintelės Lietuvoje baltarusių gimnazijos – bendruomene
~ Aktualioji publicistika, Naujienos
2020-09-01, 13:37
-
Visiems laikams į Lietuvos istoriją įrašytas esperantininkas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas
~ Aktualioji publicistika, Komunikacijos, Naujienos
2020-09-01, 10:03
-
Internetinės žiniasklaidos atstovai ragina Seimą nepritarti Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms
~ Aktualioji publicistika, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2020-01-27, 16:25
-
Pasodinta ąžuolų giraitė Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimui
~ Aktualioji publicistika, Naujienos
2019-11-13, 10:48
-
„Alternatyva Vokietijai“ paneigė LRT paskleistą dezinformaciją
~ Aktualioji publicistika
2019-05-09, 11:10