Autorius: Voruta Data: 2020-12-17 , 07:30 Spausdinti

Vytautas A.Gocentas. Asmeninė nuotr.

Vytautas A. Gocentas, www.voruta.lt

Taip, mielos ir brangieji, metai ateina ir nueina. 2020 metų paskutinis ketvirtis dovanojo naujų vilčių – su atėjimu, Adventu, o Kūčių ir Kalėdų žinia pasilieka visiems naujiems 2021 Viešpaties metams.

Buvo daug gražių atmintinų dienų

Spalio 16-oji yra minėtina diena – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. Vyskupas Mindaugas Sabutis ir Vilniaus parapijiečiai suklupo maldai ir atminimo giesmei. Pasiliko dėkingumo graudulys, taikos minčių viltis…

Lapkričio 13-oji buvo ir laimės, ir apmąstymų kupina – Plikių liuteronų klebonas kun. Liudvikas Fetingis džiaugėsi 80-uoju gimtadieniu. Sveikino, linkėjo ir laimino kunigai, vyskupas ir parapijiečiai, svečiai – sėkmingo tolimesnio darbo Viešpaties vynuogyne. Kunigui jau teko pasidarbuoti ir elektriku, ir chorvedžiu bei triūbų orkestro vadovu, kopti į bažnyčios bokštą ir lipti ant stogo – atnaujinimo reikėjo daugelyje darbo barų. Atrodo, kad kunigas visą gyvenimo ir tikėjimo džiaugsmą sudėjo į naują giesmių ir maldų rinkinį, kuris dabar ir giesmių balsus arba natas vėl turi…

Lapkričio 30-oji yra ir pasilieka Mažosios ir Didžiosios Lietuvos jungimosi diena – glaustis prie Motinos Lietuvos ir gyventi Jos apsaugoje, džiaugtis Jos artume, išlaikyti savo tradicija ir papročius, tikėjimo būdą. Tokie testamentiniai priesakai pasilieka visiems ir kiekvienam krašto žmogui ar piliečiui.

Istorija išmintinga ir nuolatos moko mus

Miela ir malonu atminti, džiaugtis sulaukus jubiliejaus. Ar kas pamena, kad 1945 m. vasarą, prieš 75-ius metus Potsdame buvo pažadėta Taikos konferencija Königsberg/Karaliaučiaus reikalu. Jau tiek metų šis kraštas laikinai administruojamas ir nesimato tam pabaigos. Žinia, 1992 m. vasarą buvo uždarytas VLIKas (Vyriausiasis Lietuvos Išvadavimo Komitetas), bet taip ir liko pusė Dzūkijos ir didi dalis Mažosios Lietuvos už laikinų Europos sienų. Žinia, Helsinkio susitarimą dėl pokario sienų neliečiamumo jau atmetė Berlyno ir Vokietijos susijungimas, Jugoslavijos ir SSRS iširimas…

Ar Lietuvos Respublikos atitinkami valdžios dariniai tik stebį esamą padėti, ar turi numatymus ką ir kaip toliau daryti? Laukimo, mirtinos tylos padėtis nėra tokia vaisinga ar daug žadanti. Europa kelia ne tik vienijimosi, atsinaujinimo, bet ir sugrįžimo į buvusius kraštus mintis. Tai naujos santarvės kūrimo metas, naujų ryšių ir susitarimų metas. Ar tam ruošėmės, ar turime numatymų? Atrodo, kad ne vienas ir ne du galimi ėjimai ar sprendiniai.

Artėja Karaliaučiaus universiteto profesoriaus ir filosofo Imanuelio Kanto jubiliejus, Klaipėdos uosto atgavimo ir jūrinės Lietuvos statuso atsiradimo 100-metis (1923–2023), kitos sukaktys. Taigi, istorija yra ir pasilieka.

Linkėjimai ir darbai

Šis metas ne tik sveikatos išmėginimus atneša žmonėms, naujus iššūkius piliečiams ar jų išrinktiesiems. Reikia drąsiai eiti ir pasitikėti – visi ir kiekvienas yra atsakingas, turi daug prisiimto darbo ir pareigų. Turime gražius dar vienus Viešpaties metus, turime neatidėliotinų darbų.

Sausio 1 d. Klaipėdoje minimas lietuvių grožinės raštijos pradininko, Tolminkiemio sodininko, meisterio,  liuteronų kunigo Kristijono Donelaičio gimtadienis, o Vilniuje – Lietuvos vėliavos diena.

Ši tradicija mano šeimoje taip pat jau turi savo vietą ir prasmę – eidami ar grįždami iš Arkikatedros aikštės Vilniuje, sustojame ties Donelaičio paminklu Vilniaus universiteto arkoje, pasidžiaugiame tiek buvusiu, tiek atnaujintu paminklu, prisimename kas ir kada pastatė, rūpinosi jo atsiradimu.

Manau, kad 2021 m. sausio 1 d. 12:00 val. šį gimtadienį reikia minėti Vilniuje ir visuomenei dalyvaujant – tiek universiteto, tiek miesto. Po to, žinoma, galima sutartinai keliauti ir į Arkikatedros aikštę – čia šventė vyksta kiek vėliau po pietų. Abu paminėjimai, žinoma, gali ir turi tikti visiems Lietuvos piliečiams, akademinėms ir visuomenės bendruomenėms kitose vietovėse.

Tepadeda mums Dievas. Tuos žodžius turėkime kaip naujos dienos, metų vilties šviesulį.

Klaipėda Lietuva Mažoji Lietuva Naujienos Karaliaučius, Klaipėda, Lietuvininkai, Liudvikas Fetingis, Mažoji Lietuva, Potsdamo konferencija, Prūsija, Vytautas A. Gocentas