Vyskupo M. Valančiaus kūrinių skaitymo „atlaidai“ Dieveniškėse ir Nasrėnuose

Autorius: Data: 2012-05-25, 15:35 Spausdinti

Pokalbis su skulptoriumi Gediminu Radzevičiumi

Kaip kilo mintis įamžinti vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimą Vilnijos krašte?

Šią mintį puoselėjau nuo sovietmečio laikų. Dar 1980 m. esu tam reikalui sukūręs projektą, kurį įgyvendinti pasisekė 2006 m. Kaip žinia, Motiejus Valančius gimė 1801 m. Nasrėnų kaime Žemaitijoje. Baigė šešių klasių domininkonų mokyklą Žemaičių Kalvarijoje. Nuo 1822 metų studijavo Varnių seminarijoje, o nuo 1824 m. iki 1828 metų – Vilniaus vyriausioje kunigų seminarijoje, kurią baigė teologijos kandidato laipsniu. 1828 m. rugsėjo 1 d. buvo įšventintas į kunigus Vilniaus katedroje. Pirmoji pastoracinė darbo vieta buvo toli nuo gimtinės – Moziriaus gimnazijoje (dabartinė Baltarusija).

Keliavo jis ten neskubėdamas, sustodamas parapijose, dar menančiose lietuviškai kalbėjusius senolius. Ten jis praleido pusšeštų metų, išgyvendamas 1831 m. sukilimo įvykius. Darbas kitoje kultūrinėje bei kalbinėje aplinkoje nuteikė būsimą vyskupą meditatyviniams apmąstymams, įsigilinimą į teologines problemas. Visa tai neabejotinai parengė jo dvasią tolimesnei veiklai tautos labui sunkiame istorinių išbandymų kelyje. Po Moziriaus M. Valančiui teko dirbti Kražių mokykloje, o 1840 m. jis buvo pakviestas profesoriauti Vilniaus Dvasinėje akademijoje, kuri vėliau buvo perkelta į Peterburgą. Kadangi, Dieveniškės randasi tarp Vilniaus ir Mozirio, todėl 2006 m. minint M. Valančiaus 2005-ąsias gimimo metines, su grupe M. Valančiaus asmenybės gerbėjų, Dieveniškių bažnyčios šventoriuje, pritarus bažnyčios klebonui Domui Valančiauskui, pastatėme M. Valančiui skirtą, mano sukurtą 6 m. aukščio ąžuolinį koplytstulpį.

O kaip kilo mintis suruošti vyskupo M. Valančiaus kūrinių skaitymą Dieveniškėse?

Dar prieš koplytstulpio pastatymą keliaudamas per Žemaitiją aš užsukau į M. Valančiaus gimtinėje esantį muziejų Nasrėnuose. Ten kaip tik vyko tradicinis M. Valančiaus kūrinių meninio skaitymo konkursas tarp moksleivių. Buvau sužavėtas, o ypač aktoriaus Petro Bielskio sukurtu gyvu M. Valančiaus personažu. Statydamas koplytstulpį, pasiūliau bažnyčios klebonui D. Valančiauskui (M. Valančiaus giminaičiui) įrengti ir suoliukus ratu aplink koplytstulpį tam, kad kada nors ateityje galėtume surengti M. Valančiaus kūrinių skaitymus. Be abejo, surengti tokį renginį reikia ne vieno žmogaus pastangų bei nemažai lėšų, todėl sumanymo įgyvendinimą tekdavo atidėti geresniems laikams…

O kaip čia atsitiko, kad per krizę, kai visi rūpinasi kaip tik išgyventi, ėmėtės tokio sumanymo įgyvendinimo?

Tai būtent per krizę reikėjo pabandyti atskleisti dvasinių dalykų viršenybę prieš kasdienį materialumą. Juk žinia, kad krizės kyla ne dėl finansinių aplinkybių, o dėl kultūros, dvasingumo, žmoniškumo stokos. Ekonominės krizės – tai tik pasekmė išvardintų dalykų nebuvimo. Norėjau pažiūrėti, ar dar yra žmonių, kurie nepalūš dvasiškai, kurie dar suvokia, kad tauta, nepuoselėdama savo kultūros, jos ištakų, neįamžindama praeityje Lietuvai nusipelniusių žmonių atminimo, jų nuveiktų darbų, neturės ir ateities.

Bet Jūs juk skulptorius, kaip įsitraukėte į, sakyčiau, tolimą skulptūrai organizacinį darbą?

Į gyvenimą žiūriu kaip į neišsenkantį kūrybinį procesą, todėl kartais įsitraukiu į tikrai tolimus nuo skulptūros darbus… Sąlyginai šnekant, tapau šio sumanymo scenarijaus autoriumi ir režisieriumi. Tas renginys – tarytum koks gyvo gyvenimiško spektaklio pastatymas, kuriame visi dalyvauja savanoriškai, atlygiu gaudami visokeriopą dvasinį pasitenkinimą. Iš šalies žiūrint, nieko čia sudėtingo, jei tik yra noras ir visuomenės pritarimas. 2012 m. gegužės 3 d. Dieveniškių bažnyčios šventoriuje surengėme M. Valančiaus kūrinių skaitovų šventę, kurioje dalyvavo daugiau nei 100 žmonių iš Šalčininkų rajono mokyklų. Įteikėme padėkos raštus, keramikinius skulptoriaus R. Strazdo suvenyrus, pasivaišinome Šaulių Vilniaus skyriaus patiekta kareiviška koše ir arbata. Gegužės 12-ąją nuvykome su 30-ies Šalčininkų rajono mokinių ir mokytojų delegacija į Nasrėnus, prisijungdami prie ten jau 19 metų vykstančio skaitovų konkurso, kuriuo rūpinasi nenuilstantis M. Valančiaus muziejaus direktorius Algirdas Čėsna, verslininkas Valdemaras Vaičekauskas, Klaipėdos „Rotary“ klubas ir kiti rėmėjai. Pasiklausę žemaitiškai skaitančių vaikų, paskaitėme patys, pabendravome prie Šaulių Klaipėdos skyriaus paruošto stalo su kareiviška koše ir kitomis organizatorių vaišėmis. Po to aplankėme Orvidų sodybą ir su daina grįžome namo. Na, o po to, gegužės 19 d., 54-ių žemaičių delegacija atvyko pas mus į Dieveniškes. Renginį pradėjome dalyvaudami pirmojo atkurtos Lietuvos žuvusio pasieniečio Gintaro Žagunio 21-ųjų metinių paminėjime Dieveniškių bažnyčioje ir jo žūties vietoje Krakūnuose. Paskiau grįžome į Dieveniškių bažnyčios šventorių prie M. Valančiaus koplytstulpio, kur Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinės mokyklos moksleiviai, vadovaujami Vitalijos Valančiūtės ir ansamblio vadovo Antano Žvinklio, surengė puikų koncertą su žemaitiškais skaitymais, dainomis ir šokiais. Visus sužavėjo žinomo aktoriaus ir bardo Giedriaus Arbačiausko dainavimas – jis tarytum sujungė bažnyčios šventoriuje esančius žmones su mėlynu saulės nutviekstu Dieveniškių krašto dangumi. Renginį vedęs Vilniaus karininkų ramovės viršininkas Gaudentas Aukštikalnis negailėjo visiems dalyvaujantiems pagyrimų. Po koncerto, pasistiprinę Šaulių Vilniaus skyriaus paruošta kareiviška koše ir kitomis gėrybėmis, žemaičių delegacija aplankė pasienyje esančią Norviliškių pilį, Paškonių Valstybinio regioninio parko buities muziejų ir pilni įspūdžių, klegėdami išvyko namo.

Tai taip viskas ir paprasta? Juk reikėjo lėšų ir autobusams, ir maistui, ir dovanėlėms? Kas be Jūsų prisidėjo prie to renginio įgyvendinimo?

Be abejo, vienas lauke ne karys. Reikėjo nemažai pastangų, energijos, kad surasčiau rėmėjų. Bet atsirado žmonių, kurie mielai sutiko prisidėti prie to projekto įgyvendinimo. Tai: Dieveniškių bažnyčios klebonas Domas Valančiauskas, Vilnijos draugija su Kazimieru Garšva ir Nijole Balčiūniene priešakyje, „Cingų“ fondas, atstovaujamas Jono Vasiliausko, verslininkas Algirdas Budreckas, Vilniaus „Rotary“ klubo nariai Juozas Raišelis ir Vytautas Vaitiekūnas, energetikai Vaclovas Poderis ir Sigitas Galkauskas, kunigai Gintautas Černius, Valentinas Šiuša, Vytautas Rapalis, Stanislovas Puidokas, mokslininkas Daumantas Matulis, europarlamentarai Algirdas Saudargas ir Justas Paleckis, vyskupo M. Valančiaus blaivybės sąjūdis, Vilniaus žemaičių kultūros draugija ir jos etnografinis ansamblis „Tiklė“, Šaulių sąjungos Vilniaus ir Klaipėdos skyriai, Vilniaus įgulos karininkų ramovė, Tėvynės sąjunga – Krikščionių demokratų partija, Vilniaus ir Šalčininkų mokyklų moksleiviai ir mokytojai, ir, be abejo, „Lietos“ labdaros fondas.

Kokios perspektyvos rengiant šį projektą, ar planuojate rengti jį ir ateityje?

Vyskupo M. Valančiaus indėlis į mūsų kultūrą ir dvasinį gyvenimą yra neišsemiamas ir neišmatuojamas, todėl jo atminimo įamžinimas yra mūsų visų reikalas ir garbės klausimas. Šis renginys suteikė galimybę Vilnijos ir Žemaitijos moksleiviams artimiau susipažinti, tikiu, kad užsimezgę ryšiai išliks. Šiemet buvo tik žvalgytuvės. Pasitarę su renginio organizatoriais, nusprendėme tęsti jį ir toliau, tik su kai kuriais papildymais ir darnesniu susiderinimu. Iš praktikos pamatėme, kad Vilnijos ir žemaičių atstovams neužtenka vienos dienos pabuvimo svečiuose, tuo labiau, kad transportas kainuoja nemažus pinigus. Be to, dėsime pastangas, kad prie šio projekto prisidėtų ir valdžios struktūros, nes šiemet šis renginys įvyko tik Lietuvos dabarčiai ir ateičiai neabejingų piliečių dėka. To renginio atsiradimą aš traktuoju kaip tikrą pilietiškumo akciją ir ženklą, kad Lietuvoje dar yra neabejingų žmonių, ir, kad nežiūrint visų mus užgulusių sunkumų, reikia nuleisti rankų ir neprarasti vilties. Šis projektas tik maža dalelė to, ką mes turime, privalome daryti šiandien ir visados, kad neišnyktume iš pasaulio tautų žemėlapio.

Toks banalus klausimas: kokia Jums iš to nauda?

Galima sakyti, kad aš labai labai praturtėjau… Pirmiausia, patyriau didžiulį dvasinį pasitenkinimą, praturtėjau bendravimu, naujomis pažintimis ir neįkainojama patirtimi, kaip tęsti tokius darbus toliau.

Kalbėjosi Edita Komarova

Nuotraukose:

1, 2. Bendra dalyvių nuotrauka Dieveniškėse

3. Pasisveikinimas Dieveniškėse

4. Renginio žiūrovai Dieveniškėse

5. Dalyvių koncertas Nasrėnuose

6. Meninis M. Valančiaus kūrinių skaitymas Nasrėnuose

7. Skulptoriaus G. Radzevičiaus sveikinimas Nasrėnuose

8. Nasrėnuose, prie M. Valančiaus klėtelės

9. Nasrėnų muziejaus direktorius A. Čėsna

Rytų Lietuva , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra