Vyskupo Liongino Virbalo SJ ingresas Panevėžyje

Autorius: Data: 2013-08-29, 13:16 Spausdinti

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius

1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI bule „Lithuanorum gentes“ paskelbė Lietuvos Bažnytinės provincijos įkūrimą. Žemaičių vyskupija buvo padalinta į tris dalis – vyskupijas: Panevėžio, Telšių vyskupiją su Klaipėdos prelatūra ir Kauno arkivyskupiją su metropolitu. Sukurta Kaišiadorių vyskupija (ji buvo Vilniaus vyskupijos dalis) Lietuvos vyriausybei pageidaujant sudaryta taip, kad jos ribos rodytų, jog Vilniaus vyskupijos klausimas dar neišspręstas. Panaikinta 1818–1926 m. gyvavusi Seinų vyskupija. Iš Seinų vyskupijos dekanatų, buvusių Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo sudaryta Vilkaviškio vyskupija.

Panevėžio vyskupijos vyskupai ir valdytojai

Naujos Panevėžio vyskupijos vyskupu paskirtas vyskupas Kazimieras Paltarokas (1875 10 22–1902 03 22–1926 04 05–1958 01 03) pareigas ėjo iki savo mirties. Būtina priminti, kad 1947 m. birželio 12 d., suėmus Vilniaus arkivyskupą Mečislovą Reinį (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08), vysk. K. Paltarokas 1947–1955 m. buvo vieninteliu vyskupu sovietų okupuotoje Lietuvoje, tad 1949 m. jis tapo ir dalies Vilniaus arkivyskupijos, priklausiusios Lietuvos SSR, valdytoju – kapituliniu vikaru.

1958 m. sausio 3 d. mirus vysk. K. Paltarokui, Vilniaus ir Panevėžio vyskupijų apaštališkuoju administratoriumi tapo vysk. Julijonas Steponavičius (1911 10 18–1936 06 21–1955 05 22–1991 06 18). Šv. Tėvo buvo pakeltas tituliniu Abtarado vyskupu ir paskirtas Panevėžio vyskupo K. Paltaroko pagalbininku, 1955 rugsėjo 11 d. vyskupo K. Paltaroko konsekruotas Panevėžio katedroje, o 1957 m. Apaštalų Sostas vysk. J. Steponavičiui suteikė Panevėžio ir Vilniaus apaštališkojo administratoriaus galias su rezidentinio vyskupo teisėmis. Tačiau šias pareigas ėjo tik pora metų. Nesutikęs su sovietinės valdžios nurodymais, 1961 m. sausio 24 d. jis buvo suimtas ir ištremtas už jo valdytos vyskupijos ribų ir apgyvendintas Žagarėje.

Ilgą laiką vyskupija buvo be vyskupo – valdė kapitulinis vikaras. Šventasis Sostas Panevėžio vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi paskyrė Panevėžio katedros kleboną kan. Paulių Šidlauską (1890 10 15–1916 05 22–1972 05 22), tačiau okupacinė valdžia neleido jam eiti pareigų ir ištrėmė už vyskupijos ribų į Varėną. Tada valdytoju buvo išrinktas Kupiškio vicedekanas, Antašavos klebonas kan. Vladas Kupstas (1904 05 08–1924 06 11–1970 11 24), tačiau ir jam okupacinė valdžia neleido eiti pareigų.

1963 m. kovo 13 d. Panevėžio katedros kapitula vyskupijos valdytoju išrinko kapitulinį vikarą ad normam can 432 & 1 kan. Povilą Bakšį (1901 10 21–1930 06 14–1973 07 02), jau 1962 m. tapusį Kaišiadorių vyskupijos valdytoju. Kurijos buveine tapo Kaišiadorių vyskupijos patalpos.

1973 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžio vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi paskirtas dr. vysk. Romualdas Krikščiūnas (1930 07 18–1954 09 12–1969 12 21–2010 11 02).

1983 m. dėl ligos atleidus Apaštalinį administratorių vyskupą R. Krikščiūną, Panevėžio vyskupiją 1983–1989 m. valdė išrinktas valdytojas, Krekenavos klebonas prel. Kazimieras Dulksnys (1910 02 09–1935 06 15–2001 12 09).

Nuo 1989 m. Panevėžio vyskupijos apaštalinis administratorius – vyskupas Juozas Preikšas (1984 m. gruodžio 2 d. konsekruotas vyskupu), po kelių mėnesių paskirtas Panevėžio vyskupijos ordinariniu vyskupu. Panevėžio vyskupas J. Preikšas vyskupijai vadovavo 1898–2002 metais.

Šventasis Tėvas Jonas Paulius II 24-ais savo pontifikato metais, 2002 m. sausio 5 d. bule paskyrė tris naujus vyskupijų ordinarus: Vilniaus arkivyskupo augziliarą ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinį sekretorių dr. vyskupą Joną Borutą SJ – Telšių vyskupu, tuometinį Kauno arkivyskupo augziliarą vyskupą Rimantą Norvilą – Vilkaviškio vyskupu ir tuometinį Telšių vyskupo augziliarą vyskupą Joną Kaunecką – Panevėžio vyskupu.

2002 m. vasario 17 d. įvyko vyskupo Jono Kaunecko ingresas į Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedrą. Vyskupas J. Kauneckas Panevėžio vyskupijai vadovavo 2002–2013 m.

Nuo 2013 m. Panevėžio vyskupijai vadovauja naujas – jau šeštas Panevėžio vyskupijoje besidarbuojantis vyskupas ir ketvirtas vyskupas ordinaras – Lionginas Virbalas SJ.

2013 m. rugpjūčio 10 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje vyko Liongino Virbalo SJ vyskupo šventimų ir ingreso iškilmės, kuriose dalyvavo beveik 100 kunigų, daugiau kaip 20 vyskupų bei gausybė tikinčiųjų, atvažiavusių iš įvairiausių Lietuvos vietų.

Iškilmėms buvo išleista 40 psl. šventimų knygelė (maketas Silvijos Knezekytės ir Jūratės Karašauskienės; leidimą organizavo Jūratė Grabytė), kurią gavo kiekvienas, atvykęs į šventę. Paskutiniuose puslapiuose galima rasti svarbiausias vyskupo L. Virbalo gyvenimo bei veiklos datas su nuotrauka (p. 35–37) ir herbo aprašą (p. 38–39) su simbolių piešiniais.

Vyskupo Liongino Virbalo SJ herbas

Vyskupo herbo piešinį sukūrė Enzo Parrino.

Herbo simboliai primena tikėjimo kelionę ir jos tikslą – susivienijimą su Kristumi.

Šūkis „Susivieniję su juo“ (lotyniškai Simul cum illo) paimtas iš apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško tesalonikiečiams (1 Tes 5, 10). Tai – pirmoji Naujojo Testamento knyga. Joje apaštalas ragina tikinčiuosius laukti Viešpaties atėjimo su pasitikėjimu ir viltimi. Juk Dievas teikia mums išganymą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris numirė už mus. Todėl visada, bet kokiomis aplinkybėmis, kad ir ką darytume, esame kviečiami gyventi susivieniję su mūsų Išganytoju.

Herbo skydas padalytas į dvi dalis: viena pusė – raudona, kita – šviesiai mėlyna. Raudona spalva, daugelio heraldikos specialistų laikoma pirmąja tarp herbo spalvų, rodo Dievo meilės pirmumą tarp teologinių dorybių, o mėlyna – Marijai būdinga spalva – savo ruožtu simbolizuoja teisingumą.

Herbo centre ilga piligrimo lazda su kabančia sidabrine šv. Jokūbo kriaukle, ant kurios įrėžtas raudonas Santjago de Kompostelos kryžius, sukryžiuota su šv. Liongino ietimi, nuo kurios smaigalio krinta trys raudoni kraujo lašai. Tai ženklas, kad visi šiame pasaulyje esame piligrimai ir keliaujame link Viešpaties, padėdami vieni kitiems, esame keliaujanti Dievo tauta. Sidabrinė kriauklės spalva yra aliuzija į Mariją ir išreiškia viltį.

Šv. Liongino, kurio vardą turi vyskupas, ietis liudija, kad krikščionio gyvenimas yra kova prieš dvasines blogio jėgas (plg. Ef 6, 12). Nuo ieties lašantys trys kraujo lašai primena Kristaus šono žaizdą ir Jo Širdies meilę žmonėms (plg. Jn 19, 34), taip pat Švenčiausiąją Trejybę.

Herbo apačioje – atverti vartai: svetingumo ir broliškumo ženklas. Kristus sakė: „Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas“ (Jn 10, 9). Šie vartai kviečia žengti per Kristų ir kartu su Juo. Jie taip pat primena Lietuvos šventorių vartus, pro kuriuos ateiname į bažnyčią. Bažnyčia – tikinčiųjų bendruomenė – yra atvira visiems ir kviečia kartu eiti pas dangaus Tėvą. Vartų aukso spalva – dieviško karališkumo simbolis – reiškia ir tikėjimo dorybę.

Herbo viršuje – auksinė saulė su raudonomis raidėmis IHS. Iš vidurinės raidės kyla kryžius, o po ja – trys juodos Kristaus kančios vinys. Tai Jėzaus Draugijos, kuriai priklauso vyskupas, ženklas, taip pat popiežiaus Pranciškaus herbo elementas. Raidės IHS yra lotyniškos frazės Iesus hominum Salvator – Jėzus, žmonių Gelbėtojas, santrumpa. Jėzus yra visų viltis, susivieniję su Juo būsime išgelbėti.

Herbą įrėmina skrybėlė, vadinama „galero“, kaip viduramžiais piligrimų nešiota kepurė. Tokia skrybėlė ilgą laiką laikyta išskirtiniu katalikiškumo ženklu. Vyskupo rangą žymi žalia skrybėlės spalva ir 12 kutų.

Keletas vyskupo Liongino Virbalo SJ biografinių faktų

Vos pusę amžiaus peržengusio L. Virbalo SJ gyvenimo kelias sudėtingas ir įdomus: jis Aukštaitijos krašto sūnus. Gimė Biržuose 1961 m. liepos 6 d. Aleksandros ir Kazimiero Virbalų šeimoje, kurioje be jo, Liongino, dar augo seserys Regina ir Kristina.

Baigęs Biržų II vidurinę mokyklą – dabar Biržų „Aušros“ vidurinė mokykla – (mokėsi ir muzikos mokykloje), būsimasis vyskupas studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (1979–1981). Atlikęs karinę tarnybą Breste (1984–1986), sovietinei valdžiai trukdant įstoti į kunigų seminariją, dirbo zakristijonu Linkmenų Švč. Trejybės parapijoje (Ignalinos dekanatas) ir mokėsi pogrindinėje kunigų seminarijoje. Kelis mėnesius vargoninkavo Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijoje (1986 m.).

1986 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, o 1989 m. liepos 26 d. – į Jėzaus Draugiją. 1991 m. gegužės 30 d. buvo įšventintas į kunigus. Kun. L. Virbalas SJ studijas tęsė Romos Popiežiškojo Grigaliaus universiteto Dvasingumo teologijos institute (1992–1994), įgijo teologijos licenciatą. Bendradarbiavo Vatikano radijuje. Insbruko universiteto Katalikų teologijos fakultete lankė šventojo Rašto egzegezės paskaitas, dirbo jėzuitų naujokų vadovų padėjėju Austrijoje (1994–1995).

Grįžęs į Lietuvą, 1995–1997 m. vysk. L. Virbalas buvo Kauno jėzuitų namų vyresniuoju ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios rektoriumi. Kauno kunigų seminarijoje dėstė Įvadą į Šventąjį Raštą.

1997 m. išvykęs į Salamanką (Ispanija) atliko baigiamąją jėzuitų ugdymo programą.

Du kartus buvo skirtas Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios rektoriumi: 1998–2005 ir 2008–2010 m. nenutolo ir nuo pedagoginės veiklos: Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje dėstė Dvasingumo teologiją (1998–2005).

2003 m. L. Virbalas davė paskutiniuosius įžadus Jėzaus Draugijoje.

Būsimasis vyskupas L. Virbalas SJ buvo paskirtas Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinio sekretoriaus padėjėju (2005–2008), vėliau – koordinuoti „Liturginių valandų“ vertimą į lietuvių kalbą (2009).

Vysk. L. Virbalas SJ buvo Romos Katalikų Bažnyčios atstovas Lietuvos Biblijos draugijos valdyboje, „Bažnyčios žinių“ redakcinės komisijos, Vilniaus arkivyskupijos kunigų tarybos ir Visuotinės lietuvių enciklopedijos mokslinės redakcijos tarybos narys.

2010–2013 m. dirbo Popiežiškosios „Russicum“ Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės kolegijos Romoje rektoriumi.

2005 m. L. Virbalas apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Be gimtosios lietuvių kalbos moka italų, ispanų, rusų ir vokiečių kalbas. Yra išvertęs, parengęs ir parašęs keletą knygų, bendradarbiauja katalikiškoje žiniasklaidoje. Piligrimai vykstantys į Šventąją Žemę, naudojasi vyskupo L. Virbalo knyga „Šventoji Žemė: piligrimo vadovas“…

2013 m. birželio 6 d. Šventasis Tėvas Pranciškus kun. Lionginą Virbalą SJ paskyrė Panevėžio vyskupu, o rugpjūčio 10 d. – Šv. Lauryno diakono šventės dieną – kardinolui Audriui Juozui Bačkiui vadovaujant, arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui SJ ir vyskupui Jonui Kauneckui asistuojant, dalyvaujant Lietuvos bei užsienio vyskupams, kunigams ir Dievo tautai, susirinkusiai Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje – iškilmingų šv. Mišių metu įšventintas į vyskupus.

Iškilmingos šv. Mišios

Šventimų liturgiją komentavo Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos klebonas kun. dr. Gediminas Jankūnas. Šv. Mišiose giedojo Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros ir Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos chorai, vadovaujami Antano Šauklio.

Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupijos emeritas kardinolas A. J. Bačkis, kuriam asistavo Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas arkivyskupas S. Tamkevičius SJ ir Panevėžio vyskupas emeritas J. Kauneckas. Iškilmingoje vyskupo Liongino Virbalo SJ ingreso šventėje dalyvavo, kaip jau minėta, beveik 100 kunigų, daugiau nei 20 vyskupų ir perpildyta Katedra tikinčiųjų, atvažiavusių iš įvairiausių Lietuvos vietų.

Kalbėtas Nikėjos – Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas. Atnašas atnešė vyskupo Liongino Virbalo SJ seserys: Regina Virbalaitė ir Kristina Ulkienė.

Po kardinolo pasakytos homilijos prie altoriaus išrinktąjį vyskupą atlydėjo kunigai: Lietuvos jėzuitų provinciolas Gintaras Vitkus SJ ir Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Remigijus Kavaliauskas. Pastarasis kreipiasi į kardinolą, prašydamas įšventinti į vyskupus, parodė ir perskaitė Apaštalų Sosto pavedimą.

Išrinktasis visų akivaizdoje kardinolo buvo klausiamas, ar jis pasirengęs saugoti tikėjimą, atlikti vyskupo tarnystę. Teigiamai atsakius į visus klausimus, giedota „Visų Šventųjų litanija“, kurios metu, visiems klūpant, šventinamasis kniūpsčias gulėjo prieš altorių.

Po litanijos – rankų uždėjimas. Tai maldavimo, kad nužengtų ir savo darbą atliktų Šventoji Dvasia, ženklas. Panevėžio vyskupijos vyskupai Juozas Preikšas ir Jonas Kauneckas bei visi šv. Mišių dalyviai vyskupai, maldaudami Šventosios Dvasios ir pabrėždami priėmimą į vyskupus, uždėjo rankas ant klūpančio šventinamojo.

Šventinamojo galvą patepus šventąja Krizma (kvapusis pašventinimo ir dalyvavimo Kristaus kunigystėje balzamas), įteikdamas Evangelija kardinolas tarė: „Imk Evangeliją ir skelbk Dievo Žodį su visokeriopa kantrybe bei išmintimi“. Įteikdamas ištikimybės ženklą žiedą, kardinolas kalbėjo: „Pasipuošęs tvirtu tikėjimu akylai saugok Dievo sužadėtinę, šventąją Bažnyčią“. Ant galvos uždėjo mitrą, kad šviestų šventumo spindesys, kad būtų vertas priimti nevystantį garbės vainiką. Kaip ganytojo tarnystės ženklas kardinolas šventinamajam įteikė pastoralą – ganytojo tarnystės ženklą, rūpintis visa kaimene, kurioje Šventoji Dvasia paskyrė vyskupu vadovauti Dievo Bažnyčiai.

Vyskupams pasveikinus naująjį vyskupą ramybės pabučiavimu – naujasis vyskupas Lionginas Virbalas SJ – tapęs Vyskupų kolegijos nariu – atsisėdo į vyskupo sostą.

Iš kardinolo A. J. Bačkio pamokslo

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis kalbėjo, kad visa Lietuvos Bažnyčia, o ypač Panevėžio vyskupija džiaugsmingai sutinka savo ganytoją, kuris sugrįžta į gimtuosius namus praturtėjęs patirtimi Tėvynėje ir Romoje. Popiežius išrinko jį šiais Tikėjimo Metais liudyti tikėjimą ir mokyti jus liudyti šviesą bei gilinti tikėjimą. Tikėjimas kyla iš Dievo Malonės. Vyskupo tarnystė, sakė kardinolas, ypač reikalinga Dievo Malonės ir pagalbos. Vyskupas, kunigas ne sau – o Dievo tautai, jai tarnauti, ganyti ir ginti nuo vilkų. Kai kunigas taip tarnauja – Bažnyčia vieninga. Svarbiausi vyskupo tikslai: tikėjimas, malda, tėviškumas.

Viešpats pasirenka konkretų asmenį, kuris darbuojasi Jo Bažnyčioje. Tačiau tokiai tarnystei reikia, kad mirtų mūsų ambicijos, žmogiški apskaičiavimai ir mes, dvasininkai, neštume Kristaus Meilę. Tik tikėjimas ir visiškas pasitikėjimas įgalina darbuotis Dievui.

Malda – gyvas ryšys su Viešpačiu. Malda reikia atsigręžti į Dievą ir prašyti Jo Šviesos, kurios reikia visiems, ypač vyskupui, kad sutvarkytų visus nesklandumus, nes malda yra stiprybės šaltinis.

Viešpats dovanoja tėvystės malonę kunigams ir vyskupams. Tėvystės teikiamas gyvenimas – pilnutinis. Tikroji tėvystė susijusi su auka, todėl mūsų dienomis itin reikalinga dvasinė tėvystė. Kad subręstume, turime patirti tėvystės džiaugsmą: kunigų atveju tai dvasinė, sielovadinė tėvystė.

Vyskupijos valdyme yra daug įvairių reikalų į kuriuos įsijungia gausybė žmonių. Vyskupui turi rūpėti ne tik patys reikalai, bet ir žmonės – nuo to priklausys ir pati veikla.

Kardinolas kreipiasi į kunigus linkėdamas, kad jie lydėtų savo ganytoją, priimtų jo pamokymus, kad būtų glaudi vyskupija, kurioje visi darbuotųsi Dievo vardui. Prašo vyskupo emerito Jono Kaunecko, kad malda ir auka bei konkrečia tarnyste įsitrauktų į vyskupijos gyvenimą.

Kardinolas A. J. Bačkis kalbėjo, kad visų darbų šeimininkas – Dievas ir Jam viskas priklauso, todėl ragino pirmųjų krikščionių pavyzdžiu liudyti meilę ir atjautą visiems.

Pavedu Panevėžio vyskupiją, jos Ganytojus ir visus tikinčiuosius Dievo Motinos meilingai globai ir užtarimui.

Apaštalinio nuncijaus mons. Luigi Bonazzi sveikinimas

Apaštalinis nuncijus kalbėjo lietuviškai (dalį sveikinimo teksto skaitė s. Virginija Bandzevičiūtė SF, kuri straipsnio autorei leido pasinaudoti sveikinimo tekstu ir išspausdinti jį nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“).

Nuncijus sveikinimą pradėjo klausimu: „Mieli bičiuliai, visi susirinkusieji, ar jūs džiaugiatės?“ Bažnyčioje vieningai garsiai nugaudė – „Taip!“

Nuncijus tęsė: „Jūs atsakėte „taip“ ir jūsų veidai rodo, kad esate patenkinti.

Popiežiaus Pranciškaus vardu dėkoju jums, kad, kaip jis prašė Šventimų pradžioje perskaitytoje Bulėje, priėmėte savo naująjį vyskupą „su džiaugsmu“. Ačiū!

Dabar noriu su jumis paatvirauti.

Šiais Tikėjimo Metais čia, Panevėžio vyskupijoje, mačiau pasikartojant popiežiaus Benedikto XVI padovanotą mums šviesų ir didingą tikėjimo vaisių. Kaip prisimename, šių metų vasario mėnesį popiežius Benediktas XVI, paklusdamas Viešpaties balsui, atsisakė Romos vyskupo ir Visuotinės Bažnyčios Ganytojo tarnystės. Jo atsisakymas vedė į popiežiaus Pranciškaus išrinkimą. Taip, popiežius Pranciškus yra popiežiaus Benedikto tikėjimo dovana.

Taip pat ir jūsų mylimas vyskupas Jonas Kauneckas pajuto vidinį paraginimą prašyti Šventojo Tėvo, kad būtent per jo 75-tąjį gimtadienį būtų paskirtas naujasis Panevėžio vyskupas. Jis pakluso paraginimui, ir tai įvyko. Manau, kad tikrai galime sakyti, jog jūsų naujasis Ganytojas, vyskupas Lionginas Virbalas, taip pat yra monsinjoro Kaunecko tikėjimo vaisius ir dovana.

Kaip nuostabu šiais Tikėjimo Metais tiesiog ranka paliesti gyvenimo tikėjimo vaisius. Taip paklusti Viešpačiui arba, geriau sakant, mylėti tai, ko Viešpats prašo. Tai ne tik nieko iš mūsų neatima, bet mums duoda viską: tai pats gražiausias ir pats naudingiausias dalykas, kurio galime linkėti sau ir kitiems.

Ačiū, mielas vyskupe Kauneckai, už jūsų šviesų tikėjimo liudijimą ir už didelę meilę, parodytą šiai Panevėžio vyskupijai, kurios Ganytoju, tėvu ir bičiuliu išbuvote daugiau kaip vienuolika metų. Telaimina jus Dievas už visa, ką padarėte. Gilūs meilės, bičiulystės bei dėkingumo jausmai ir toliau mus visus tesieja su jumis.

O tau, mielas vyskupe Lionginai, ačiū už tavąjį „Taip“ vyskupiškam vadovavimui šiai diecezinei Bažnyčiai, kuri labai pasitiki Tavimi.

Daugelis tave jau pažįsta, kadangi čia tavo žemė, tėviškė, kur gimei ir kur subrendo tavo pašaukimas. Jie visada žvelgė į tave, sekė tavo žingsnius mylėdami ir didžiuodamiesi. Galiu tau pasakyti, kad sužinoję apie tavo paskyrimą, daugybė žmonių man išsakė savo asmeninį džiaugsmą, o pirmasis iš jų – vyskupas Kauneckas.

Esu tikras, kad tavo ganytojiškos meilės centre artimiausiais bendradarbiais bus kunigai, kuriais uoliai rūpinsies, jų dvasine, intelektualine ir materialine būkle, drąsindamas ir lydėdamas juos vienybės ir brolystės dvasioje, kad visa savo būtybe priklausytų Kristui ir per savo tarnystę būtų visų tarnavo, trumpai tariant, „ganytojai kvepiantys avimis“ (Popiežius Pranciškus, Aliejų Šventinimo Mišios, 2013 m. kovo 28 d.).

Sveikinu ir linkiu drąsos, mielas vyskupe Lionginai: išskleisk visą entuziazmą, kurį esi sukaupęs, kad įdirbtum „gerą“ šios vyskupijos bendruomenės žemę, padarydamas ją dar atviresnę ir gyvybingesnę. Dievo malonė su nekantrumu laukia, kada galės veikti tavyje ir per tave Panevėžio vyskupijos Bažnyčioje. Ir dėl to ji prašo, kad visiškai ja pasitikėtum.

Motiniškas Marijos, Bažnyčios Motinos, užtarimas telaimina ir testiprina tavo žingsnius ir tavo tarnystę, kad visi galėtų pamatyti, jog Tu myli šią vyskupiją: myli, kad ir kas beatsitiktų ir iki paskutinio atodūsio.

Mieli bičiuliai, baigiu vėl duodamas žodį popiežiui Pranciškui: jis prašo jūsų „būkite vienybėje su savo vyskupu ir melskitės už mane“. Prašau jūsų: taip ir darykite. Ačiū. Amen!“

Keletas vyskupo Liongino Virbalo SJ minčių

Naujasis Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ pirmiausia dėkojo popiežiui Pranciškui – už paskyrimą bei jį pasveikinusiam ir padrąsinusiam nuncijui mons. Luigi Bonazzi.

Vyskupas prisiminė, kad prieš 40 metų, pilnoje žmonių bažnyčioje per kunigų šventimus, jis kaip patarnautojas stovėjo kamputyje. Nedaug žingsnių, sakė vyskupas, skiria nuo patarnautojo vietos iki vyskupo – tačiau tai buvo ilgas ir sudėtingas gyvenimas, kuriame gėrio pradžia – šeima. Tai ką turiu geriausio – tėvelių Aleksandros ir Kazimiero meilės dėka, seserų Kristinos ir Reginos dėmesio ir rūpesčio dėka, – kalbėjo vysk. L. Virbalas.

Stengiuosi visus, kuriuos savo gyvenimo kely sutikau ir pažinojau – apglėbti širdy – maldoje. Dėkoju kardinolui Audriui Juozui Bačkiui, arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui SJ, vyskupui emeritui Jonui Kauneckui – bus nelengva tęsti jo darbus.

Naujasis vyskupas dėkojo visiems svečiams, kunigams. Priminė, kad vysk. Jonas Boruta SJ priėmė jį į Jėzaus Draugiją, džiaugėsi šventėje dalyvaujančiu kurso draugu vyskupu Rimantu Norvila, kitais Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos kurso draugais, broliais jėzuitais, šventėje besimeldžiančiais evangelikais reformatais ir stačiatikiais, kurie jam artimi nuo gyvenimo Biržuose laikų.

Vyskupas dėkojo visiems, kurie giedojo, puošė katedrą, patarnavo. Dėkojo Lietuvos televizijai, sudariusiai galimybę visoje Lietuvoje stebėti šv. Mišias.

Naujasis vyskupas padėką užbaigė kreipdamasis į Panevėžio vyskupijos kunigus: „Esame vienoje valtyje – Bažnyčioje, kurioje yra Kristus. Būnant Jo artumoje galime darbuotis, jei esame vieningi: jei skauda vienam – kiti negali būti abejingi. Ačiū!“

Naujasis vyskupas L. Virbalas palaimino susirinkusiuosius.

Katedros šventoriuje, Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijoje

Po šv. Mišių ilgai bendrauta Katedros šventoriuje, vėliau – prie Katedros esančioje Kazimiero Paltaroko gimnazijoje, kurioje nusidriekė ilga sveikintojų eilė.

Naujasis Panevėžio vyskupas L. Virbalas pageidavo, kad sveikintojai nepirktų nei gėlių, nei dovanų. Šiems daiktams skirtus pinigus prašė aukoti Panevėžio „Caritas“ organizacijai. Aukų dėžutė buvo pastatyta netoli salių su vaišėmis. Bendrystė tęsėsi ir prie vaišių stalų. Sveikinimo salėje ekrane buvo rodomi vaizdai iš vyskupo gyvenimo, veiklos, kelionių…

Pirmąsias šv. Mišias Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ jau kitą dieną – sekmadienį aukojo Panevėžio pataisos namų koplyčioje bausmę atliekančioms moterims.

Autorės archyvo nuotr.

Nuotraukose:

1. Prieš šv. Mišias Panevėžio Katedros šventoriuje prie Dievo Tarno kun. Alfonso Lipniūno kapo. Iš kairės: ses. Dalia Liutkevičiūtė PAMI, vyskupo Liongino Virbalo SJ sesuo Kristina Ulkienė, Šv. Mortos ir Marijos (iš Gvatemalos) seserys Noelia Castrillo Lopez, Riūh Gonzales Perla ir s. Virginija Bandzevičiūtė SF

2. Šv. Mišių Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje metu. Priekyje sėdi Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios (Graikų arba Rytų apeigų katalikų) klebonas t. Pavlo Jachimec OSBM. Už jo vyskupo Liongino Virbalo SJ seserys Kristina Ulkienė (dešinėje) ir Regina Virbalaitė (kairėje), kitoje eilėje iš dešinės: Zarasų rajono vicemerė Stasė Goštautienė, Lietuvos katalikių moterų sąjungos pirmininkės pavaduotoja Jolanta Žakaitienė ir pirmininkė Dalia Batutienė

3. Vyskupas Lionginas Virbalas SJ (viduryje) po ingreso šv. Mišių prie Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros su grupe Panevėžio vyskupijos kunigų. Vyskupo L. Virbalo dešinėje – vyskupas Jonas Kauneckas

4. Vyskupas L. Virbalas (viduryje) su Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos kurso draugais. Iš kairės: Juozas Čičirka, Remigijus Gaidys, Ričardas Rutkauskas, Saulius Paliūnas, vysk. Lionginas Virbalas, vysk. Rimantas Norvila, Rimvydas Marozas, Jonas Varaneckas, mons. Petras Šiurys (Šv. Kazimiero kolegijos Romoje rektorius), Dalius Tubys

5. Vyskupas L. Virbalas su šventėje dalyvavusiais jėzuitais. Vyskupo dešinėje – Lietuvos jėzuitų provinciolas kun. Gintaras Vitkus SJ

6. Panevėžio vyskupo Liongino Virbalo SJ herbas

Voruta. – 2013, rugpj. 31, nr. 18 (782), p. 1, 14.

Voruta. – 2013, rug. 14, nr. 19 (783), p. 14.

Katalikų (arki)vyskupai , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra