Vysk. R. Norvila. LJD tikslas – patirti krikščioniškos bendrystės džiaugsmą

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila tarp įvairių kitų įsipareigojimų jau beveik 8 metus vadovauja Lietuvos Vyskupų Konferencijos Jaunimo reikalų tarybai. Būtent ši institucija yra pagrindinė Lietuvos jaunimo dienų organizatorė, kartu su atskirų vyskupijų Jaunimo sielovados centrais.

Su „Bernardinai.lt“ skaitytojais vyskupas dalijasi savo pirmosiomis įžvalgomis apie tai, ką davė neseniai Panevėžyje pasibaigusias V Lietuvos jaunimo dienos.

Gerbiamas Vyskupe, Jūs esate vienas iš pagrindinių LJD organizatorių. Kaip vertinate šios šventės sėkmę? Ar pavyko pasiekti išsikeltus tikslus?

Šventę organizavo Lietuvos jaunimo sielovados taryba prie Vyskupų Konferencijos drauge su Panevėžio vyskupija. Buvo įdėta tikrai labai daug darbo, gausių įvairiopų pastangų – pasiruošimo procesas truko beveik porą metų. Manome, kad Jaunimo dienos iš esmės tikrai pavyko, netgi, sakyčiau, jog tai iki šiol ko gero labiausiai pavykęs tokio pobūdžio katalikiškas renginys Lietuvoje. Žinoma, viską išsamiau aptarsime praėjus šiek tiek laiko, kai susidarys pilnesnis vaizdas renginį įvertinus atskirose atsakomybių grupėse, surinkus dalyvių atsiliepimus.

Susitikimo sėkmę liudija ir jaunimo džiaugsmas, nuostabi bendrystė, tiek savanorių, tiek visų dalyvių dvasinis pakilimas.

Be abejo, didesniuose renginiuose, ypač organizuotuose savanorystės pagrindu, visad būna didesnių ar mažesnių techninių nesklandumų – kažkas kažko nespėja, nesupranta ar pamiršta, bet jie tikrai nesugriauna renginio esmės. Kadangi tai jaunimo renginys, mes ir nesiekėme kažkokio perfekcionizmo. Siekėme pirmiausia to, kad jis atitiktų tikinčio jaunimo poreikius ir leistų pasiekti norimus tikslus – bent kartą per kelis metus suburti tikintį jaunimą, leisti jiems patirti krikščioniškos bendrystės džiaugsmą tokiame dideliame būryje, padėti pamatyti, kad tokių bendraminčių yra daug, augti tikėjime, dalytis juo, paskatinti jį perduoti. Tai regis pavyko. Na, o jei kažkam ko nors pritrūko, kažkas nepatiko, nuolankiai prašome organizatorių per daug nepeikti, nes stengėmės, kaip galėjome.

Kas labiausiai nulėmė tokią Jaunimo dienų sėkmę?

Manau, kad pirmiausia – tai sukaupta patirtis. Juk šios Jaunimo dienos jau penktosios. Taip pat norėčiau pabrėžti ypač Panevėžio vyskupijos komandos indėlį: tiek asmeniškai vyskupo Jono Kaunecko, tiek ir visos Jaunimo centro suburtos darbo grupės.

Vertėtų pabrėžti ir išskirtinį Panevėžio savivaldybės dėmesį, sklandų bendradarbiavimą. Be abejo, ir per ankstesnius jaunimo susitikimus Klaipėdoje ir Šiauliuose rasdavome labai geranorišką poziciją, tačiau šiuo atveju Panevėžį derėtų ypač išskirti.

Svarbus ir platesnės komandos darbas – jų entuziazmas, man regis, šįkart buvo taip pat didesnis.

Daug padėjo ir tai, kad pasirengimas LJD jau nuo praėjusio rugsėjo vyko daugelyje Lietuvos parapijų, katalikiškų bendruomenių. Siekiame, kad Jaunimo dienos nebūtų vienadienis renginys, duodantis trumpalaikį rezultatą. Norėtume, kad ši ilgalaikė programa įtrauktų jaunus žmones į tikėjimo bendrystę savoje aplinkoje – tai vienas iš LJD tikslų. Labai svarbu, kad po šventės bendrystė tęstųsi savoje bendruomenėje, katalikiškoje organizacijoje ar parapijoje.

Atrodo, kad jaunimas tik ir laukia tokio paraginimo? Koks jūsų įspūdis apie dabartinį jaunimą?

Tenka šiek tiek keliauti, dalyvauti įvairiose konferencijose, sielovadiniuose susitikimuose ir kitose šalyse, tad matau, kad visose Vakarų kultūros šalyse yra panašus dėsningumas: yra nemaža dalis jaunimo, kuriems rūpi vertybiniai dalykai. Visada yra brandi jaunimo dalis, kuri ieško tikrų dalykų. Taip yra ir šiandienos Lietuvoje. Per Jaunimo dienas jie atranda tikėjimo džiaugsmą, bendruomenės patirtį, ir tai jiems svarbu.

Kai į pasiruošimą pačioms Jaunimo dienoms kviečiame per įvairias organizacijas, judėjimus, bendruomenes, parapijas, susirenka išties gausus būrys. Šį kartą turėjome riboti dalyvių skaičių, vien dėl to, kad didžiausioje Panevėžio salėje, „Cido“ arenoje, daugiau žmonių netilpo.

Tad jaunimo tikrai yra, ir jis teikia labai gražių vilčių. Yra sakoma, kad dauguma žmonių yra geri. Aš esu linkęs tam pritarti ir į jaunimą žvelgiu optimistiškai.

Ar Bažnyčia yra pasiruošusi priimti į savo tarpą šį jaunimą, pratęsti užsimezgusį dialogą?

Žinoma, tai – tik pradžia, bet procesas toliau vyksta. Pavyzdžiui, dar tik prieš 25 metus, sovietmečiu, praktiškai kiekviena katalikiška jaunimo veikla buvo draudžiama. Tiesa, nepaisant to, vis tiek ji šiek tiek vyko ir pogrindžio sąlygomis, bet nebuvo gausi. Dabar Bažnyčia nuolat bendrauja su jaunais žmonėmis, deda pastangas vesti vertybinį dialogą, auginti jų tikėjimą. Visa tai duoda kai ką apčiuopiamo.

Kokie rezultatai? Sunku vertinti, kai nėra prietaisų, kuriais galėtume išmatuoti žmogaus tikėjimo lygmenį, kai negalime kaip nors ištirti, kiek jaunas žmogus išugdęs bendrystę su Dievu. Bet yra nemažas skaičius vyresniųjų klasių moksleivių, kurie renkasi religijos pamokas mokykloje patys. Nemažai studentų įsitraukia į akademinę sielovadą, atskiras bažnytines bendruomenes ir grupes. Šitai taip pat rodo, kad yra daug jaunuolių, kurių širdyje glūdi vertybių siekimas, tikėjimo troškimas, kuriems asmeninis ryšys su Dievu yra vienas pamatinių klausimų.

Jūsų nuomone, ką šios Jaunimo dienos davė Lietuvos Bažnyčiai ir visai visuomenei?

Lietuvoje galėjome dar kartą įsitikinti, kiek daug mūsų aplinkoje gėrio. Kiek daug yra jaunų žmonių, kuriems gėris yra prioritetas, gyvenimo pasirinkimas, kuriems Dievas yra labai svarbus. Pamatėme ir stiprų jaunų žmonių siekį būti kartu su kitais, būti bendrystėje. Tas gėris pasirodė ir daugelio Jaunimo dienoms padėjusių, jas palaikiusių suaugusių žmonių. Visa tai teikia vilties Bažnyčiai, ją stiprina.

Kalbant apie visuomenę, svarbu pabrėžti, jog tikintys žmonės yra ir visuomenės dalis. Manau, kad jie yra tarsi mielės, evangelinis raugas, kuris augina gėrį, liudiją jį, skleidžia savo aplinkoje. Neabejotinai visuomenei tokie žmonės yra didelė vertybė. Jie yra raugas, kuris padeda visuomenei augti, pakelti galvą aukščiau kasdienybės, žvelgti ne vien į lito ar euro vertę, bet ir į daugybės kitų dalykų, kurie žmogaus gyvenime labai reikšmingi.

Kalbino Saulena Žiugždaitė

www.bernardinai.lt

 
Nuotraukoje: Vysk. R. Norvila

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra