Vyriausybės veiklos vertinimo analizė

Autorius: Data: 2011-04-01, 13:25 Spausdinti

Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus vyriausybės veiklos vertinimas 2008-2010 metais.

2011-03-31

Lietuvos Respublikos Seimas

TURINYS

1 dalis. Pagal konservatorių partijos rinkimų į LRS Seimą programą, parengtą 2008 metais  2

Šalies ekonomikos būklės bei reformų principų vertinimas rinkimų programoje  3

Rinkimų programoje numatyti socialiniai uždaviniai 4

2 dalis. Ekonominės teorijos ir tarptautinės gerosios praktikos ignoravimas rengiant ir įgyvendinant Vyriausybės sprendimus bei pasip8timas vertinant šalies bei užsienio ekspertų pasiūlymus  7

2008 metų gruodis – 2009 kovas. Ką teigia ekonomikos teorija apie tai, ką turi daryti vyriausybės artėjančios krizės akivaizdoje bei pačioje jos pradžioje. 7

2009 metų balandis – 2009 rugpjūtis. Ekonomikos teorija kalba ir apie tai , ką turi daryti vyriausybės ekonominei krizei siaučiant. 8

2009 rugsėjis – 2010 metų gruodis. Ekonomikos teorija apie tai, ką turi daryti vyriausybės ekonomikai jau nebesitraukiant, bet ir neaugant (esant ekonomikos stagnacijai) 12

Ekonomikos teorija apie tai, ką turi daryti vyriausybės ekonomikai įveikus krizę ir augant 14

3 dalis. Pagal LRV programą, LRS patvirtintą 2008 metų gruodžio mėn. 16

Ką LRV tikisi pasiekti 2011-2012 metais?  31

15-tos Vyriausybės programos įgyvendinimo kritika pagal atskiras valdymo sritis  42

Verslo skatinimas  42

Vidaus reikalai 46

Dėl vykdomos švietimo ir mokslo politikos  48

Sveikatos apsauga  52

Socialinė politika  53

Žemės ūkis ir kaimo reikalai 56

Energetika  58

Krašto apsauga  64

1 dalis. Pagal konservatorių partijos rinkimų į LRS Seimą programą, parengtą 2008 metais

Šalies ekonomikos būklės bei reformų principų vertinimas rinkimų programoje

2008 metų viduryje konservatoriai sutiko, kad „Iki šiol ūkis augo 8-10 proc., ir kad nors tokių aukštų augimo tempų išsaugojimas yra mažai tikėtinas, ekonomika turėtų augti iki pasieks maždaug 75 procentus ES lygio. „Baltijos valstybės artėja prie panašaus santykio su ES ekonomika“. Konservatoriai dar 2008 metų viduryje prognozavo, kad pasiekta ekonomikos kokybė užtikrina ekonomikos augimą dar kelerius metus,, bet šis augimas lėtės ir sustos po kokių 10 metų.: „yra didelė tikimybė, kad taip nieko nedarant, neįgyvendinant struktūrinių ekonomikos pertvarkos strategijų, po kelių ar keliolikos metų, kai Lietuva nebeturės pigios darbo jėgos ir dėl „tautos erozijos“ problemų ims vis labiau stokoti kvalifikuotos darbo jėgos, Lietuva neatlaikys globalios konkurencijos spaudimo ir Lietuvos ūkis nustos augti“. 

„Nieko nedarant… po kelių ar keliolikos metų… Lietuvos ūkis nustos augti“ yra žodžiai atspindintys rinkimų kompanijoje išreikštą supratimą, kokią Lietuvos ekonomika turėjome 2008 metais.

Suprantama, kad į rinkimus einama ne vardan nieko nedarymo. Programoje teikti ekonomikos stipriųjų ir silpnųjų pusių vertinimai, cituota tarptautinė praktika bei Lietuvos ekspertų darbai, pasisakyta už tai, kad mokslininkų sukurtos strategijos taptų ūkinės politikos kūnu po „platesnių viešų diskusijų ir ginčų“ bei įsipareigojama remiantis pirmiausia Airijos ir Danijos sėkminga patirtimi „konsultavimosi ir konsenso paieškos instrumentus…. nedelsiant kurti“. Programos rengėjai aiškiai suprato, „kad ekonominio nuosmukio sąlygomis radikalus valstybės išlaidų apribojimas…..gali sukelti visą ekonomiką dar labiau gniuždantį efektą.

Konservatoriai Lietuvos žmones į rinkimus kvietė sakydami:

Permainų Lietuvos ekonomikos struktūroje reikia.

Permainos turi būti pagrįstos mokslininkų rekomendacijomis ir viešai išdiskutuotos.

Perdaug radikalūs pokyčiai yra žalingi ekonomikai.

Atsižvelgiant į tai, kad ekonominės situacijos vertinimas, ankstesnės Vyriausybės pateiktas 2008 metų pabaigoje, neatitiko vertinimo, pateikto konservatorių rinkimų programoje cituojamų mokslininkų, teigiant, kad viešų diskusijų priimant kardinalius sprendimus nebuvo, kad apie galimas neigiamas skubotų sprendimų pasekmes nebuvo galvojama (pagrindinių teisės aktų projektų teikimuose jokios neigiamos pasekmės nėra fiksuotos) yra akivaizdu, kad pagrindiniai rinkiminiai įsipareigojimai po rinkimų buvo paminti jau pirmąjį naujosios Vyriausybės darbo mėnesį.

Kas lėmė, kad žinant, jog„nieko nedarant… po kelių ar keliolikos metų… Lietuvos ūkis nustos augti“ bei tai, „kad ekonominio nuosmukio sąlygomis radikalus valstybės išlaidų apribojimas…..gali sukelti visą ekonomiką dar labiau gniuždantį efektą“ kaip pagrindinė priemonė galimai artėjančiai krizei eliminuoti pasirinktas būtent radikalus valstybės išlaidų apribojimas? Klausimas lieka atviras ir kitas – kodėl įsipareigojimas remtis mokslininkų parengtomis strategijomis bei vadovaujantis pirmiausia Airijos ir Danijos sėkminga patirtimi „konsultavimosi ir konsenso paieškos instrumentus…. nedelsiant kurti“ nėra įgyvendinamas dvejus buvimo valdžioje metus?

Rinkimų programoje numatyti socialiniai uždaviniai

Rinkimų programoje buvo numatytas radikalus socialinės sferos darbuotojų pajamų ir darbo sąlygų pagerinimas bei ženkliai aukštesnės nei 2008 metais socialinės išmokos. Štai tik keli pažadai:

Švietimo sektoriuje

Pažadai: nuoseklus ir ilgalaikis atlyginimų didinimas mokytojams, kas septinti metai – pilnai apmokamos tobulėjimo atostogos, galimybė išeiti į pensiją – nuo 55 metų, mokytojams pavaduoti – pakaitiniai mokytojai.

Realūs darbai: Pedagogų skaičius nuo 62,2 tūkstančių 2007-2008 mokslo metais sumažėjo iki 56,9 tūkstančių 2009-2010 mokslo metais. Bendras pedagogų skaičius per dvejus metus sumažėjo 5,3 tūkstančiais.

Mokslo sektoriuje

Pažadai: Kardinaliai didinti mokslo tyrimų finansavimą.

Realūs darbai: Valstybės išlaidos aukštajam mokslui 2009 metais sumažintos 70 milijonų litų, o moksliniams tyrimams – 36 milijonais litų.

Socialinio draudimo sektoriuje

Pažadai: Esame už tai, kad pensijos adekvačiai didėtų, priklausomai nuo to, kaip

keičiasi infliacija, kainų indeksas. Pasisakome už privačių kaupiamųjų pensijų fondų plėtrą

Realūs darbai: valstybinio socialinio draudimo vidutinė senatvės pensija, Lt 2008 metų pabaigoje buvo 809,73 lito, (2009 metų pabaigoje ji išliko nepasikeitusi ir sudarė 811,98 lito). Jau 2009 metais rinkimų pažadai buvo pažeisti, nes būtiniausių vartojimo prekių ir paslaugų kainos palyginti su 2008 metais 2009 metais išaugo 4,5 procento, o pensininkų vartojamos prekės (ypač vaistai) dėl PVM lengvatų panaikinimo brango dar sparčiau. 2010 metais rinkimų pažadai pensijas didinti yra visiškai sulaužomi, senatvės pensiją sumažinant iki 746 litų per mėnesį ir šį lygį planuojant išlaikyti 2011 metais. Įnašai į kaupiamuosius fondus buvo sumažinti 2009 metais. Šis sumažinimas pratęstas tiek 2010, tiek ir 2011 metams.

Įsipareigota didinti, bet sumažinta.

Sveikatos sektoriuje

Pažadai: Sveikatos paslaugų bazinis įkainis tepadengia 70 proc. realių sąnaudų, dėl to balansuojama mažais medikų atlyginimais…. Įgyvendinsime principą, kad sveikatos apsaugos sistemos finansavimo lygis turi padengti pagrįstus ir realius asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaštus.

Realūs darbai: medikų atlyginimai vien 2009 metais sumažinti 150 litų per mėnesį. Paslaugų baziniai įkainiai 2009 metais sumažinti 5, o 2010 metais dar 10 procentų.

Rinkimų pažadai jau dvejus metus pažeidinėjami visuose socialiniuose sektoriuose. Liūdniausia, kad pažeidimai yra esminiai. Visuose sektoriuose žadėtas situacijos gerinimas, o diegiamas bloginimas. Per 2009-2010 metais visų prioritetinių rinkimų programoje įvardintų socialinių projektų finansavimas mažėjo. 2011 metų valstybės biudžetas rodo, kad situacija nesikeis ir ateinančiais metais.

Emigracijos politikos srityje

Pažadai: Lietuvių tautos interesas – neprarasti piliečių savo valstybėje, o išvykusius skatinti grįžti gyventi Lietuvon ir tiesiogiai bei visavertiškai dalyvauti jos gyvenime, o ne natūralizuotis kitose šalyse.

Neto migracija tūkstančiais gyventojų per dvejus metus padidėjo daugiau nei keturgubai.

Realūs darbai: Lietuva 2006-2008 metais dėl tarptautinės migracijos kasmet prarasdavo apie 6000 žmonių. Pirmieji „reformų“ metai praradimus padvigubino, o per antrųjų metų 10 mėnesių pasiektas absoliutus rekordas. Lietuva per 2010 sausį- spalį SD skaičiavimais prarado 70 000 žmonių . Iki 2010 metų pabaigos šis skaičius perkopė 75 tūkstančius.

Konservatoriai Lietuvos žmones į rinkimus kvietė sakydami:

Gyvenimas Lietuvoje iki 2008 metų vidurio gerėjo, bet šaliai 2008 metais buvo dar toli iki orių atliginimų, pensijų.

Reikia, kad būtų daugiau ir produktyvesnių darbo vietų tam, kad artimiausiu laikotarpiu oriau gyventų pensininkai, mokytojai, gydytojai, kad šalies vaikams nereiktų rūpintis duonos kąsniu užsienyje.

Atsižvelgiant į tai, kad po dvejų A. Kubiliaus Vyriausybės valdymo metų pagrindiniai socialiniai parametrai (užimtumas, algos, pensijos, emigracija), šalyje yra prastesni nei 2008 rinkiminių įsipareigojimų atmetimas yra šios Vyriausybės darbo taisyklė. Tai, kad Ministras Pirmininkas draudžia net diskutuoti apie galimą pensijų lygio atstatymą 2011 metais, atsimenant, kad įgyvendinant savąją rinkimų programą reikia diskutuoti net ne apie pensijų atstatymą, o apie jų pakėlimą lyginant su 2008 metų lygiu.

2 dalis. Ekonominės teorijos ir tarptautinės gerosios praktikos ignoravimas rengiant ir įgyvendinant Vyriausybės sprendimus bei pasiputimas vertinant šalies bei užsienio ekspertų pasiūlymus

Pamėginkime ekonominę teoriją pritaikyti tam tikriems A. Kubiliaus vyriausybės valdymo laikotarpiams.

2008 metų gruodis – 2009 kovas. Ką teigia ekonomikos teorija apie tai, ką turi daryti vyriausybės artėjančios krizės akivaizdoje bei pačioje jos pradžioje.

Ekonomikos vadovėliai rašo, kad probleminiam ūkiui atkurti reikalinga papildomų paskatų (panašiai kaip saikingas degalų padavimo padidinimas reikalingas tam, kad slidžiame kelyje suvaldyti slystantį automobilį). Įvairios ekonomikos mokyklos diskutuoja ar geriau skatinti asmeninį, ar visuomeninį vartojimą, bet nė viena ekonomikos mokykla nesiūlo riboti visų vartojimo rūšių. Stabdymas automobiliui slystant dažniausiai reiškia tolimesnį nevaldomą slydimą. Beatodairiškas ekonomikos stabdymas dažniausiai blogina jos būklę, sukurdamas įmonių bankrotus, nedarbą bei gamybos ilgalaikį smukimą, kuris (o ne biudžeto deficitas) yra tikroji recesijos priežastis.

Tarptautinė patirtis tai patvirtina

Visos didžiosios pasaulio valstybės – JAV, Jungtinė Karalystė, Kinija, Vokietija, Rusija 2008 metais pasirinko ekonomikos skatinimo strategijas, skirdamos pinigus finansinio sektoriaus stabilumo užtikrinimui, investicijų į viešąjį sektorių plėtrai, nacionalinės pramonės rėmimui, asmeninio vartojimo skatinimui.

Vyriausybės priimti sprendimai šiuo laikotarpiu aiškiai priešingi

Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė tik sužinojusi (dar 2008 metų vasara konservatorių rinkimų programoje kalbėta, kad ūkio augimas tik sulėtės, o būsimasis finansų ministras tas pačias mintis dėstė 2008 metų rugsėjį) apie krizę, iš karto nuspaudė mokestinius stabdžius (padidėjęs PVM, akcizai, pelno mokestis).

Priimtų sprendimų rezultatas akivaizdus

Smuko daugelio prekių ir paslaugų pardavimai šalies rinkoje ir, atitinkamai susitraukė gamybos apimtys. 

Sujaukti mokesčiai atitraukė verslo dėmesį nuo produkcijos gamybos ir pardavimo dalykų, o nukreipė tik į galvojimą kaip išgyventi. Skaudu, kad ženkli verslo dalis nerado teisingų sprendimų ir arba bankrutavo arba pasirinko šešėlį.  

PVM akcizų ir kitų mokesčių padidėjimas paspartino infliaciją. 

Mokesčių surinkimas smuko (sausį – vasarį lyginant su 2008 metais) 23 procentais. 

Ar pasiektas rezultatas atitiko ekonominę teoriją?

Skaudu konstatuoti, kad teorija pilnai pasitvirtino. Ekonomikos teorija teigia, kad staigus stabdymas ekonomikai pradėjus slysti gali sukelti tolimesnį nevaldomą slydimą. Lietuvos slydimo pagreitis po gruodžio reformų išaugo ir įvažiuota į „griovį“. Apie tai ir rašė konservatoriai savo priešrinkiminėje programoje.

2009 metų balandis – 2009 rugpjūtis. Ekonomikos teorija kalba ir apie tai , ką turi daryti vyriausybės ekonominei krizei siaučiant.

Priimti sprendimai, kuriais siekiama suvaldyti ekonomikos smukimą turi būti vertinami rezultatų aspektu. Nepasiteisinę sprendimai turi būti keičiami. Jei pastebima, kad ūkiniame gyvenime pasireiškia neigiami priimtų sprendimų efektai, turi būti diegiamos šių rizikos veiksnių mažinimo priemonės. Esant didelei įtampai nerekomenduojama ženkliai keisti anksčiau priimtų sprendimų, kurie, net ir būdami ne visai tobulais, iš esmės veikia.

Tarptautinė patirtis

Visos didžiosios pasaulio valstybės – JAV, Jungtinė Karalystė, Kinija, Vokietija, Rusija 2009 metų pradžioje tęsė 2008 metais pasirinktas strategijas. JAV politikos tęstinumą išlaikė net pasikeitus administracijai. 2009 metų viduryje visų šių šalių ekonomikų dinamika jau buvo teigiama. Konstatuota ekonomikos atsigavimo pradžia. Jos pasirinko ekonomikos skatinimo strategijas, skirdamos pinigus finansinio sektoriaus stabilumo užtikrinimui, investicijų į viešąjį sektorių plėtrai, nacionalinės pramonės rėmimui, asmeninio vartojimo skatinimui.

Vyriausybės priimti sprendimai

Priimti sprendimai nebuvo analizuojami rezultatų aspektu ir atitinkamai koreguojami. Priimtų sprendimų vertinimas apsiribojo tuo, kad buvo koreguojami prognostiniai Lietuvos rodikliai (2008 metų gruodį kalbėta, kad ekonomika smuks 5 procentais, 2009 metų balandį kalbėta apie numatomą 10 procentų smukimą, o 2009 vasarą šalies gyventojai bei tarptautiniai investuotojai gąsdinti 18 procentų smukimu). Lygiagrečiai pagal faktą periodiškai mažinti Valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų rodikliai. Mokesčių sujaukimas, kurio neigiamos pasekmės jau buvo akivaizdžios, taisomas nebuvo net ir išgirdus pastabas, išsakytas daugumos kandidatų į LR prezidentus bei išrinktosios prezidentės. Nepasiteisinusio mokesčių didinimo šiuo metu bent jau nesiūloma tęsti, bet ekonomikos stabdymo politika yra tęsiama, kalbant apie 3 – 5 milijardais litų mažinamas valstybės išlaidas.

Neigiamų sprendimų sukeltų rizikos veiksnių mažinimui dėmesys neskiriamas.

Kontrabanda

Akivaizdu, kad mokesčių augimas skatina kontrabandą ir kitokį šešėlinį verslą. Apie nelegalaus verslo bei kontrabandos plitimą tuo laikotarpiu kalbėjo tiek ekonomikos ekspertai, tiek legalaus verslo ir teisėsaugos institucijų atstovai. Faktą, kad kontrabanda 2009 metų pirmoje pusėje sparčiai augo, patvirtino ir ženkliai sumažėjusi akcizinių prekių (tabako ir alkoholio) legali prekyba. Vietoje priemonių, nukreiptų į augančios kontrabandos užkardinimą sulaukta tik valstybinių institucijų, kovojančiu su šešėline ekonomika, nukraujavimo, Vyriausybei kovojant su prokuratūros bei Valstybės saugumo departamento vadovybe, mažinant šių institucijų finansavimą.

Ar įstatymų didinti mokesčius projektuose buvo numatyta kontrabanda kaip galima rizika. Jei ne, gal tai nėra rizika vyriausybės narių požiūriu? Gal jie to ir siekė, tarkim, liberalai dėl ideologinių įsitikinimų (laisva kontrabandininkų veikla turi būti skatinama), o konservatoriai- dėl žioplumo, o gal visi kartu ir dėl materialinių pagundų?

Nedarbas

Nedarbo augimas yra neišvengiamas gamybos susitraukimo rezultatas. ES paramos naudojimo paspartinimas, užimtumo tiek privačiame sektoriuje, tiek ir viešajame sektoriuje (pvz., slauga namuose, aplinkos tvarkymas) skatinamas galėjo ženkliai sušvelninti užimtumo problemas. Užimtumo didinimo problemos aptariamuoju laikotarpiu Vyriausybės nedomino. Vietoje priemonių, nukreiptų į užimtumo didinimą vyriausybė užsiėmė Darbo biržos reorganizavimu bei jos vadovų keitimu, sustabdė ES lėšų įsisavinimą tiek puldama revizuoti visus anksčiau atliktus darbus, tiek ir ardydama didelį darbo krūvį įsisavinant ES pinigus turėjusias apskritis. Faktą, kad 2009 metų pirmoje pusėje Vyriausybė neturėjo koordinuotos nedarbo mažinimo politikos patvirtina tai, kad šiuo laikotarpiu Sveikatos apsaugos ministerija (Vyriausybei pritariant ) rengė ligoninių, esančių rajonų centruose skyrių uždarymo programą, kurios neišvengiama pasekmė buvo darbuotojų atleidimas iš darbo, o Švietimo ir mokslo ministerija uždarinėjo mokyklas bei rengė aukštojo mokslo padidinto apmokestinimo planus.

Anksčiau priimti ir santykinai efektyvūs sprendimai buvo naikinami.

Daugiabučių renovacija

Daugiabučių renovacija vyko 2007-2008 metais vis augančiu tempu ir jau 2008 metais pradėjo trukti lėšų paraiškoms tenkinti. Vyriausybė galėjo tęsti pradėtus darbus, kurdama darbo vietas . Dėl prasidėjusio ekonomikos nuosmukio renovacijos projekto galimybės net pagerėjo, nes kritus statybų kainoms atsirado galimybės už tuos pačius pinigus pirkti daugiau statybos paslaugų. Vyriausybė pasirinko projekto stabdymo kelią. Veikiantis projektas pakeistas kitu, pagal kurį jau beveik 1,5 metų nėra sutvarkytas nė vienas būstas.

Valstybės valdymo politizavimas

Lietuvoje iki 2009 metų veikė ministerijų valdymo modelis, grindžiamas karjeros valstybės tarnyba. Šis modelis atitinka Vakarų Europos praktiką bei tarptautinių institucijų (pvz., Pasaulio banko) rekomendacijas. 2009 metais buvo nuspręsta panaikinti ministerijų sekretorių pareigybes ir, atleidus šias pareigas užimančius valstybės tarnautojus, į jų vietą pasodinti po 2-3 politinius viceministrus. Pakeitimas pusei metų sutrikdė visų ministerijų darbą bei pareikalavo lėšų išeitinėms pašalpoms, bet nesukūrė jokios pridėtinės vertės.

Neskaidrus ir neefektyvus valstybės skolinimasis buvo vienintelis Vyriausybės naudojamas instrumentas padėčiai gelbėti, tuo tarpu visos kitos priemonės blogino ekonomikos padėtį.

Priimtų sprendimų rezultatas:

Gamyba 2009 metų pradžioje nukrito beveik iki 1989 metų lygio. Šis katastrofiškai žemas lygis užsikonservavo 2009 metų viduryje. Nedarbas pasiekė 300000 žmonių. Prasidėjo spartus emigracijos augimas. Kontrabanda suklestėjo. Sparčiai pradėjo augti valstybės skola.

Valstybės skola. Valstybės skola 2008 metais sudarė 15,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o šių metų pabaigoje planuojama 36-37 proc. BVP valstybės skola. Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos valstybės planuojama skola metų pabaigoje sudarys 35,89 mlrd. litų, palūkanų šiais metais bus sumokėta apie 1,7 mlrd. litų. Tiek Lietuva moka už savo sprendimą kapstytis iš krizės pati ir nesikreipti pigios paskolos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), kaip buvo ekspertu siūloma baigiantis 2008 m.

Valstybės skolos grąžinimo planai (mlrd.lt)*

Metai Grąžinimai Palūkanos Iš viso
2011 0,164 1,707 1,872
2012 3,683 1,696 5,379
2013 3,655 1,477 5,132
2014 1,900 1,307 3,207
2015 4,278 0,992 5,270
2016 3,628 0,844 4,472
2017 2,225 0,708 2,933
2018 2,242 0,596 2,838

*Finansų ministerijos 2010-09-01 projektas)

Tačiau Vyriausybė, motyvuodama tuo, kad paėmus paskolą iš TVF Lietuva bus priversta mažinti pensijas ir kitas socialine išmokas, nusprendė brangiai skolintis iš kitų šaltinių. Mūsų šalies perspektyvos 2008 m. buvo vertinamos skeptiškai, todėl palūkanos buvo itin didelės. Lietuvos tuo metu paimtos vienos paskolos metinės palūkanos siekė beveik 11 procentų.

Nemažai krizės paskolų buvo ilgalaikės, pinigai pasiskolinti daugeliui metų į priekį. Nors Lietuvos bankrotas jau neatrodo neišvengiamas, už pasiskolintus pinigus vis dar mokamos sunkmečio palūkanos – vidutiniškai 7,04 proc.  Ir koks tokios „savarankiškos“ politikos rezultatas – nematant kitų šaltinių, Vyriausybė nesugalvojo nieko geriau kaip mažinti tas pačias pensijas ir kitas išmokas, karpyti biudžetininkams atlyginimus, mažinti investicijas.

Vienintelis valdžios skolos grąžinimo šaltinis – Lietuvos verslo ir dirbančiųjų gyventojų sumokami mokesčiai. Vienam dirbančiajam tenkanti skolos dalis jau yra apie 25 tūkst. litų, o 2009 metų pradžioje ji tesiekė 11,5 tūkst.

Tačiau didžiausia blogybė, kad kol kas nėra plano, kaip valstybė grąžins skolas. Norint atiduoti skolas, reikės arba didinti mokesčius, tikintis, kad bus surinkta daugiau lėšų, arba turės būti vykdomi dabar nedaromi taupymai. Kuo didesnė skola, tuo brangiau kainuoja jos aptarnavimas. Kol kas taip ir neteko išgirsti valdžios pozicijos, iš kokių pinigų grąžinsime skolas.

Ekspertai teigia, kad mūsų laukia liūdna ateitis. Juk vis daugiau mokesčių teks skirti skolos grąžinimui ar jos perfinansavimui, palūkanų mokėjimui ir vis mažiau pinigų liks kitoms išlaidoms, dėl kurių dabar ir yra skolinamasi. Vadinasi, Vyriausybė sieks kažkokiu būdu dar daugiau sutraukti viešąjį sektorių.

Prioritetai – ne tie

Pats skolinimasis gal ir nebūtų toks bauginantis, jeigu  vyriausybė pasirinktų tinkamus prioritetus, kad skolintos lėšos nebūtų „pravalgytos“, o  neštų naudą. Be to, yra dalykų, kurie visiškai nekainuoja pinigų – biurokratinio aparato, suvaržymų verslui mažinimas. Deja, šie dalykai, kurie duotų geriausią efektą, nepajudėjo iš mirties taško (ženkliai apkarpytos investicijos, ES paramos nepanaudojimas – daugiabučių renovacija, skolintos lėšos naudojamos valstybės įsipareigojimai sveikatos apsaugai, švietimui, kultūrai, pensijoms vykdyti).

Kadangi vyriausybė nepadarė aiškių reformų šiose sritys, tikėtina, kad skolinsimės ir skolinsimės.

Lietuvos ūkio raidos atitikimas teorijai

Šalies opozicija kritiškai vertino šalies ekonomikos valdymą 2008 metų gruodį -2009 metų kovą. Kvietė valdančiuosius keisti ekonominę politiką bei nurodė neigiamas pasekmes, kurios tikėtinos, jei pražūtinga ūkio politika nebus pakeista. Interpeliacijos tuometiniam finansų ministrui Algirdui Šemetai, parengtos 2009 metų pavasarį, tekste buvo rašoma: „Jei biudžeto išlaidų sumažinimo pasekmės atitiks ekonomikos bendrąsias tiesas tiek pat, kiek atitiko bandymas gaivinti ekonomiką didinant mokesčius, po 3 mėnesių finansų ministerija vėl sieks peržiūrėti BVP prognozę teikdama, kad šalies ūkis susitrauks ne 10 procentų, kaip manyta kovą, bet 16 procentų“. Deja, prognozė pilnai pasitvirtino. Vietoje to, kad „į griovį įvairuotas“ Lietuvos ūkis būtų „ištrauktas ant asfalto‘‘ buvo pasirinktas sprendimas griovį pervažiuoti. Įklimpta dar labiau.

2009 rugsėjis – 2010 metų gruodis. Ekonomikos teorija apie tai, ką turi daryti vyriausybės ekonomikai jau nebesitraukiant, bet ir neaugant (esant ekonomikos stagnacijai)

Vyriausybės turi objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją, sukurti išėjimo iš stagnacijos į stabilų ekonomikos augimą strategiją, pagrįstą investicinės, biudžeto ir monetarinės politikos elementais bei užtikrinti šios politikos įgyvendinimą nacionaliniame, šakiniame bei regioniniame lygmenyse.

Objektyvios ūkio būklės analizės spragos

Nesugebama įvertinti esamos situacijos

Pradedant 2009 metų rugsėju Vyriausybė Ministro Pirmininko ir kitų pareigūnų lūpomis nuolat kalba tiek apie tai, kad ekonomikos krizė baigėsi, tiek ir apie tai, kad sunkmetis tęsiasi:

2009 m. rugsėji pasauliui paskelbta apie rekordinį BVP augimą 2009 metų trečiąjį ketvirtį (krizė baigėsi), augimo, kuris, kaip vėliau pastebėta kiek vėliau pasirodė buvo elementari klaida

2009 lapkrityje parengtas 2010 metų valstybės biudžetas buvo grindžiamas prielaida, kad šalies ekonomika 2010 metais susitrauks 5 procentais (krizė tęsiasi)

2010 metų viduryje paskelbta, kad krizė baigiasi ir prasideda ekonomikos augimas

2010 lapkrityje parengtas 2011 metų valstybės biudžetas grindžiamas prielaida, kad šalies ekonomika 2011 metais beveik neaugs (sunkmetis tęsiasi)

2011 pradžioje vėl girdime ditirambus „svaiginančiais tempais“ augančiai ekonomikai.

Pateikti prieštaringi vertinimai rodo, kad dabartinė Vyriausybė nesugeba apibrėžti  sunkmečio pabaigos sąvokos. Aiškūs sunkmečio pabaigos kriterijai nėra paskelbti. Ar tai yra ekonomikos kilimas nuo 2009 -2010 metais pasiekto dugno? Ar sunkmetis baigiasi tada, kai šalyje bedarbystė sumažėja bent jau žemiau 7 procentų, o biudžeto deficitas neviršija 3 procentų nuo BVP? ar nuo 2008 metų lygio?

Nesugebama realistiškai įvertinti šalies ūkio perspektyvų artimiausiam laikotarpiui

Oficialios 2010 metų prognozės buvo žinybinio apsidraudėliškumo pavyzdys

Oficialios 2011–2013 metų prognozės yra žinybinio apsidraudėliškumo tęsinys, kuriam tapus realybe Lietuva tols nuo ES standartų, artėdama prie trečiojo pasaulio.

Nėra kuriama išėjimo iš stagnacijos į stabilų ekonomikos augimą strategija arba ji neskelbiama

Nėra užimtumo didinimo ir bedarbystės mažinimo plano

Nėra kovos su kontrabanda mažinimo plano

Nėra ilgalaikės valstybės investicijų programos

Nėra tikslių planų kaip bus kompensuojamos sunkmečiu prarastos pajamos, aptarnaujama Valstybės skola, kuriami valstybės rezervai, mažinami sunkmečiui padidinti mokesčiai

Ekonomikos teorija apie tai, ką turi daryti vyriausybės ekonomikai įveikus krizę ir augant

Biudžetas turi būti perteklinis tam, kad gražinti sunkmečiu prisiimtas skolas bei sukaupti rezervus apsaugai nuo finansinių sukrėtimų ateityje. Jei biudžeto deficitas išlaikomas jis turi būti tiek mažas, kad gamybos augimas užtikrintų valstybės skolos santykio su BVP mažėjimą.

Ką po kelerių metų norėtų daryti dabartinė vyriausybė ?

Dauguma dabartinės Vyriausybės biudžeto išlaidų „taupymo“ sprendimų nurodo, kad pasibaigus sunkmečiui šie sprendimai bus atšaukti. Kalbama, kad bus vėl sumažinti mokesčiai, atstatyti pervedimai į kaupiamųjų pensijų fondus, atstatytos prarastos algos ir socialinės išmokos, padidintas šventinių dienų skaičius. Kokie šaltiniai bus naudojami visiems šiems pažadams įgyvendinti?

Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės klaidų kaina

BVP dinamika 2007-2009 metais, procentais

  2008 2009 2009 lyginant su 2007
ES 0,5 -4,2 -3,7
Estija -3,6 -14,1 -17,2
Jungtinė Karalystė -0,1 -4,9 -5,0
Latvija -4,2 -18 -21,4
Lenkija 5 1,7 6,8
Lietuva 2,8 -14,8 -12,4

2009 metais Lietuvoje ekonomikos nuosmukis buvo rekordinis palyginus su ES (prasčiau tik Latvija pasirodė) ir artimas rekordiniam – viso pasaulio mastu. Rekordinis nuosmukis labai pablogino Lietuvos rodiklių išraišką kitų šalių atžvilgiu.

Paveiksle pateikiama BVP dinamika, kuri buvo tikėtina, jokių radikalių reformų nedarant. Daroma prielaida, kad šalies ūkis 2009 – 2010 metais vystytųsi taip pat, kaip vidutiškai keitėsi ES šalių ekonomikos, atsilikdamas vienu ketvirčiu. Atsilikimas naudojamas todėl, kad Lietuvoje ekonomikos smukimas prasidėjo vėliau nei vidutiniškai ES. 2007 metų 2 ketvirčio BVP prilygintas 100 procentu.

Lietuvos ūkio faktinė dinamika bei dinamika, kuri, tikėtina būtų, jei 2008 metų gruodyje A. Kubiliaus Vyriausybė nebūtų nusprendusi ekonomikos stabdyti.

Kubiliaus Vyriausybei užteko 1 ketvirčio nusmukdyti Lietuvos ekonomiką iki 2005 metų lygio. Iš šios duobės nesugebama išlysti jau 6 ketvirčius. Jei 2008 metų pabaigoje ir 2009 metų pradžioje padarytų klaidų būtų išvengta, šalies ūkis dabartiniu metu būtų bent jau 2007 metų lygyje. Per 2009 metus būtų papildomai pagaminta BVP maždaug 10,5 milijardo litų, o , o per 2010 metų 3 ketvirčius dar papildomai virš 7 milijardų. Viso per 2009-2010 metus praradimai sieks virš 20 milijardų litų. Nuo šios sumos biudžeto pajamos būtų siekusios apie 5 milijardus litų ir to pilnai užtektų tam, kad, nemažinant pensijų, 4 milijardais sumažinti biudžeto deficitą ir valstybės skolą.

Dauguma ES valstybių savo politikoje taikė ekonominėje teorijoje pagrįstus sprendimus. Lietuva turėjo galimybes šia praktika pasinaudoti, bet A. Kubiliaus vyriausybės valia pasirinko kitą kelią. Klaidos ir praradimai didžiuliai, o kaltininkai…. ?

3 dalis. Pagal LRV programą, LRS patvirtintą 2008 metų gruodžio mėn.

LRV programoje teikta, kad „Valdymo pertvarka negali būti savitikslė. Ji turi prisidėti prie valdžios sektoriaus efektyvumo didinimo ir gyventojams teikiamų paslaugų kokybės gerinimo“.

Valstybės biudžeto subalansavimas

Viešųjų finansų srityje efektyvumas suprantamas kaip nacionalinio biudžeto subalansavimas. Nacionalinio biudžeto pajamų ir išlaidų dalyje per 2009 metus buvo numatyta valstybės konsoliduoto biudžeto balansą pagerinti 5,3 milijardais litų nurodant, kad „šį rezultatą laikome pagrindiniu Krizės įveikimo plano tikslu“.

Konsoliduotas valstybės biudžetas pagrindinai susideda iš valstybės, savivaldybių, socialinio ir sveikatos draudimo biudžetų. Žemiau pateikiama valstybės, savivaldybių ir socialinio draudimo biudžetų apžvalga 2006-2009 metais. Sveikatos draudimo biudžetas visą aptariamąjį laikotarpį buvo iš esmės subalansuotas.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos, mlrd. Lt.

2006 2007 2008 2009
Pajamos 19,5 24 27,4 24,3
Išlaidos 20,8 24,2 28,6 28,3
Valstybės ir savivaldybių biudžetų perteklius arba deficitas -1,3 -0,4 -1,3 -4

Nacionalinis biudžetas balansuotas 2009 metais žymiai prasčiau nei 2006-2008 metais. Biudžeto išlaidos atitiko 2008 metų lygį, o biudžeto pajamos sujaukus mokesčius katastrofiškai smuko. Lyginant su 2006-2008 metų pasiekimų vidurkiu 2009 metais nacionalinio biudžeto deficitas yra didesnis 3 milijardais litų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos ir išlaidos, mlrd. Lt

2006 2007 2008 2009
Pajamos 7,8 9,8 11,2 11,4
Išlaidos 7,2 9,3 12,7 14,2
SODROS biudžeto perteklius arba deficitas 0,6 0,5 -1,5 -2,8

Socialinio draudimo biudžetas balansuotas 2009 metais žymiai prasčiau nei 2006-2008 metais. Biudžeto išlaidos 2009 metais išaugo, o biudžeto pajamos nepadidėjo. Lyginant su 2006-2008 metų pasiekimų vidurkiu 2009 metais nacionalinio biudžeto deficitas yra didesnis 2 milijardais litų. 

Pagrindinis krizės įveikimo plano tikslas buvo pagerinti konsoliduoto šalies biudžeto subalansavimą daugmaž 5 milijardais litų. 2009 metais nacionalinio biudžeto deficitas lyginant su 2006-2008 metų vidurkiu padidėjo 3 milijardais litų, o Socialinio draudimo biudžeto deficitas lyginant su 2006-2008 metų vidurkiu padidėjo 2 milijardais litų.

Vietoje to, kad sutaupyti 5 milijardus, 5 milijardai buvo prarasti. Pagrindinis krizės įveikimo plano tikslas 2009 metais pasiektas nebuvo.

Valstybės biudžeto pajamos per 11 2010 metų mėn. (mln. Lt.)
Pajamos Metų planas 11 mėnesių planas 11 mėnesių faktas Fakto ir plano skirtumas
Mokesčiai 11633 10702 11760 1058
gyventojų pajamų 878 761 789 28
pelno 908 749 815 66
PVM 6078 5762 6977 1215
akcizai 3257 2965 2738 -227
Kitos pajamos 1655 1544 1415 -129
Lietuvos banko pelnas 350 350 364 14
pajamos už paslaugas 556 509 295 -214
įmokos už mokslą 259 245 275 30
Sandoriai 90 80 82 2
ES ir kita finansinė parama 7892 7234 4421 -2813
VISO pajamos 21277 19560 17678 -1882

2010 metų 11 mėnesių rezultatai rodo, kad esminio persilaužimo valstybės finansų krizės įvaldyme neįvyko ir 2010 metais. Per 11 mėnesių valstybės biudžeto pajamos yra beveik 2 milijardais litų mažesnės nei kuklus 2010 metų planas. Siekdami užtušuoti katastrofišką atsilikimą Vyriausybės pareigūnai pradėjo skelbti tik skaičius apie mokesčių surinkimą, nutylėdami tai, kad 2010 metais bus neįsisavinta apie 2,5 milijardų litų ES struktūrinės paramos.

Negebėjimas valdyti valstybės finansus pasireiškė tuo, kad per 10 mėnesių centrinės valdžios biudžetų deficitas sudarė virš 5,6 milijardus litų. Akivaizdu, kad pagrindinis krizės įveikimo plano tikslas, kuris nebuvo pasiektas 2009 metais, nebus pasiektas ir 2010 metais.

Negebėjimas balansuoti biudžetą pasireiškė valstybės skolos augime

2008 12 2009 3 2009 6 2009 9 2009 12 2010 3 2010 6 2010 9
Valdžios sektoriaus skola 17,4 20,3 22,7 24,6 27,1 32,7 33,1 34,4
Vidaus skola 6,2 7,8 8,7 9,1 8,1 8,8 8,1 8,7
Užsienio skola 11,2 12,5 14 15,5 19 23,9 25 25,7

Per nepilnus dvejus A. Kubiliaus Vyriausybės valdymo metus Lietuvos valdžios sektoriaus skola išaugo 17 milijardų litų arba 2 kartus. Per dešimt 2010 metų mėnesių Lietuva už pasiskolintus pinigus sumokėjo 1,7 milijardo litų palūkanų. Dešimtis kartų svarstydama galimybes mažinti išmokas šeimoms, pensininkams, bedarbiams Vyriausybė nė karto išsamiai nesvarstė valstybės skolinimosi optimizavimo galimybių. Tiesa, kad Valstybės skolos valdymas nebuvo akcentuojamas Vyriausybės programoje, bet jis atsirado kaip viena rimčiausių šalies problemų ir yra nesuprantama kodėl ši problema ignoruojama?

Valstybės prasiskolinimo sustabdymas – skubiausia užduotis

Iki premjero A. Kubiliaus vyriausybės valdymo 10 metų valdžios skola beveik nekito, o per dvejus A. Kubiliaus valdymo metus valdžios skola išaugo 15 milijardų litų. Po 5000 litų ant galvos.

Valstybės rezervų kaupimo planai sužlugdyti

Veikiančioje LRV programoje yra įsipareigota ne tik subalansuoti nacionalinį biudžetą, bet ir kaupti rezervus: „Kaupsime stabilizavimo rezervą, pirmiausia iš privatizavimo sandorių, kol jo dydis užtikrins didelių momentinių skolinių įsipareigojimų (2012, 2013 ir 2016 metais po 1 mlrd. eurų) padengimą“. Vyriausybės programa nepateikia tikslių šio rezervo kaupimo užduočių, bet nuorodą į 2012 metus ir 1 milijardą eurų sako, kad bent jau 2011 metų pabaigoje valstybės rezerve turėtų būti ne mažiau 3-4 milijardų litų.

Apžvelkime valstybinių finansinių rezervų valdymą Lietuvoje.

Lietuvos Bankas periodiškai skelbia grynosios valstybės skolos dinamiką. Šie skaičiai panaudoti grynųjų rezervų apskaičiavimui. Jei, valdžios sektoriaus ir Lietuvos banko suminiai rezervai yra didesni nei įsiskolinimai, gaunamas teigiamas, o jei mažesni – neigiamas rodiklis

1 paveikslas. Grynieji Lietuvos viešojo sektoriaus tarptautiniai rezervai (mln. litų)

Pasitelkime istoriją ir statistiką. Skaičiai rodo, kad 2000 metais (valdant A. Kubiliaus vyriausybei) valstybės skola viršijo rezervus 3 milijardais litų. Jau 2004 metais ši disproporcija buvo panaikinta, o A. Kubilius, atėjęs į valdžią 2008 metų pabaigoje paveldėjo valstybės rezervus, 4,5 milijardais litų viršijančius viešojo sektoriaus įsiskolinimus.

Per vienerius metus A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės darbo metus turėtas 4,5 milijardų litų rezervas buvo iššvaistytas ir sukurta 10 milijardų litų grynoji Lietuvos skola. 

Vietoje to, kad sukaupti papildomai bent 3-4 milijardų, prarastas turėtas 4,5 milijardų litų rezervas ir jau 2010 metais sukurta 10 milijardų litų grynoji Lietuvos skola. 2011 metų biudžete planų sukaupti reikiamus rezervus 2012 (siekio užtikrinti LRV programos įgyvendinimą) nėra. LRV tikslas iki 2012 metų sukurti ženklius finansinius rezervus nėra pasiektas ir jo siekti nenumatoma.

Valdymo institucijų efektyvumas smuko

LRV programoje buvo numatyta, kad visų valdymo institucijų efektyvumas augs. „Nustatysime valstybės institucijoms efektyvumo didinimo užduotis ne mažiau kaip 2 proc. per metus“ Praėjo dveji A. Kubiliaus Vyriausybės darbo metai. Jei būtų nuoširdžiai siekiama įgyvendinti šį programos punktą, nesugebant užtikrinti ekonomikos stabilumo, reiktų valdininkų skaičių mažinti bent jau tiek, kiek 2009 metais susitraukė Lietuvos BVP arba 14 procentų. Bent jau tam, kad efektyvumas nesmuktų, valdininkų skaičių reikėjo sumažinti 11 000. Statistiniai duomenys apie valdininkų skaičiaus dinamiką rodo, kad sėkmingo „karo su biurokratija“ rezultatas yra tas, kad 2010 metų 2 – ąjį ketvirtį Lietuvoje viešajame valdyme dirba 1000 žmonių daugiau nei dirbo 2008 metų 2 – ąjį ketvirtį.

Absoliučiais skaičiais

  2008K1 2008K2 2008K3 2008K4 2009K1 2009K2 2009K3 2009K4 2010K1 2010K2
Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas (užimtųjų skaičius tūkst.) 80,0 81,5 84,0 86,3 88,5 84,2 82,6 82,9 82,0  82,5

Pagal LRV proramą per dvejus metus valdininkų darbo efektyvumas turėjo išaugti bent jau 4 procentais. Efektyvumas smuko mažiausiai 14 procentų.

Darbo rinka ir užimtumas

Įsipareigojimai: Darbai, kuriuos įsipareigota atlikti darbo santykių srityje glaustai yra suformuluoti sekančiai:„Sieksime sudaryti palankias sąlygas darbo našumo ir produktyvumo didinimui, daugiau, geresnių ir saugesnių darbo vietų steigimui, emigracijos mažinimui“.

Eilinio piliečio požiūriu programiniai teiginiai reiškia, kad, juos įgyvendinus daugiau žmonių turės darbo, o dirbantieji dirbs produktyviau. Turima statistinė informacija rodo, kad per pirmuosius dvejus A. Kubiliaus vyriausybės darbo metus reali ūkinių parametrų dinamika buvo priešinga numatytajai.

Realūs darbai. Nedarbas išaugo 3 kartus. 2005-2008 metais šalyje buvo apie 100 000 bedarbių, o 2010 metais bedarbių skaičius pasiekė 300 000 ir laikosi šiose rekordinėse aukštumose.

 

Nedarbo dinamika 2005- 2010 metais

2005-2008 metais darbuotojų skaičius Lietuvoje pastoviai augo. Bendras augimas vyko pagrindinai privataus sektoriaus pagrindu. 2009 metais buvo sunaikinta virš 160 000 darbo vietų ir 2009 metais šalyje darbo vietų buvo 75 000 mažiau net nei 2005 metais.

 Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius (tūkst..)
2005 2006 2007 2008 2009 2009-2008
Šalie ūkis 1078,9 1121,5 1163,7 1166,7 1003 -163,7
Valstybinis sektorius 404 402,7 397,8 393,9 380,9 -13
Privatus sektorius 674,9 718,8 765,8 772,7 622,1 -150,6
2008 2009 2009-2008
Pramonė 200,4 153,8 -46,6
Statyba 106,5 68,3 -38,2
Prekyba 214,3 178 -36,3
Transportas 87,4 76,3 -11,1
Viešasis      valdymas 80,3 79,1 -1,2

Ypač nukentėjo privatus sektorius 2009 metais, praradęs 150 000 darbo vietų.. Praradimais išsiskyrė pramonė ir statyba. Viešojo valdymo darbuotojų skaičius 2009 metais išliko pastovus.

2009 metais 6,4 procentais smuko šalies darbuotojų darbo našumas, kuris iki 2009 metų pastoviai augo.

Darbo našumo dinamika Lietuvos ūkyje 2005-2008 metais

Pagal LRV programą produktyvumas turėjo išaugti, bet smuko. Užimtumas šalyje taip pat turėjo išaugti. Vien per 2009 metus užimtumas smuko daugiau nei 160000.

Lietuvoje 2010 metais situacija užimtumo srityje blogėja. 2009 metų spalį darbo biržoje buvo užregistruoti 235 tūkstančiai bedarbių, o 2010 metų spalį šis skaičius išaugo iki 306 tūkstančių. Sunkėjančią situaciją ypač aiškiai rodo gyventojų, nerandančių darbo daugiau nei metus, skaičiaus padidėjimas nuo 52000 (2009 3-čiąjį ketvirtį) iki 123000 (2010 3-čiąjį ketvirtį).

Neteko girdėti, kad kuris nors Vyriausybės narys ar bent aukšto rango pareigūnas būtų Vyriausybės nubaustas už šimtų tūkstančių žmonių, netekusių darbo, problemas.

Energijos taupymas ir efektyvumo didinimas

Įsipareigojimai: Energijos taupymas bus vienas iš Vyriausybės energetikos politikos prioritetų.

Sieksime, kad daugiabučių namų modernizavimas taptų masiškas ir per metus būtų atnaujinama apie 2 000 daugiabučių pastatų.

Realūs darbai. Pagal A. Kubiliaus Vyriausybės parengtą daugiabučių namų modernizavimo modelį iki šiol nėra sutvarkytas nė vienas namas. Projekto žlugimą aprašė nepriklausomi Lietuvos ekspertai (pvz., R. Kuodis ir kt. ), Valstybės kontrolė, Lietuvai prieš visą pasaulį teko raudonuoti BBC laidos, pašiepusios nevykstantį projektą, metu. Žlugimas akivaizdus visiems, bet ne Vyriausybei. Už projektą atsakingi ir milijoninius nuostolius valstybei padarę pareigūnai dirba bei svajoja kaip nevykusio projekto reklamai dešimtis milijonų litų panaudoti, o projekto pažangą atspindintys Nuliai puikuojasi LRV tinklalapyje. Atskiri ministrai, tarsi, ir diskutuoja dėl modelio kokybės, bet jų diskusija situacijos nekeičia. Niekam tikęs modernizavimo modelis galioja.

Pagal LRV programą daugiabučių modernizavimas turėjo paspartėti, o buvo visai sustabdytas. Kita vertus, daug pasiekta semantikos aspektu. Kalbininkai turės atsižvelgti, kad terminas „taptų masiškas“ yra tolygus terminui „Nulis“.

Įsipareigojimai. Šilumos ir elektros energijos kainų naštą sumažinsime veiksmingai kontroliuodami monopolines energijos kainas.

Realūs darbai. Reguliuojamų kainų srityje Vyriausybė aiškina daug pasiekusi. Šių pasiekimų, deja, nepatvirtina oficiali statistika. Statistikos departamento duomenimis iki 2009 metų reguliuojamos ir nereguliuojamos kainos augo panašiu tempu, o nuo 2009 metų pradžios visų valstybės reguliuojamų kainų dinamika ženkliai aplenkė nereguliuojamų kainų augimą.

 

Kainų vaistams „mažinimas“

Mažmeninių kainų farmacijos gaminiams dinamika (2008 metų gruodžio kainos lygios 100)

2009 metų sausio mėnesį (PVM vaistams padidinus nuo 5 iki 19 procentų) vaistų kainos per mėnesį išaugo 14,3 procento. 2009 metų rugsėjo mėnesį (PVM vaistams padidinus nuo 19 iki 21 procentų) kainos per mėnesį išaugo 1,8 procento. 2009 metų spalį – 2010 balandį (PVM nesikeičiant, o valstybei kainų „nemažinant“) kainos sumažėjo 1,3 procento. 2010 gegužę – 2010 rugpjūtį (valstybei aktyviai vaistų kainas „mažinant“) kainos sumažėjo 1,6 procento

Bendras Vyriausybės“ dėmesio“ gyventojų sveikatai rezultatas yra vaistų kainų padidėjimas (lyginant su 2008 metų gruodžio mėnesiu) 18, 2 procentais .

Pagal LRV programą numatyta kainas mažinti, o jos didinamos net sparčiau.

Oro transporto plėtros srityje:

Parengsime oro transporto plėtros programą, kuri iš esmės padidins šios transporto rūšies indėlį į Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, svarbą regione.

Darbai: 2009 metais bankrutavo „FlyLal“. 2010 metais bankrutavo „Star 1“. Vyriausybė buvo tik stebėtoju. Keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose sumažėjo nuo 2,6 milijonų 2008 metais iki 1,9 milijono 2009 metais. Tranzitinių keleivių skaičius per metus sumažėjo daugiau nei 2 kartus. Sumažėjimas įvyko metais kai Vilnius turėjo traukti turistus kaip Europos kultūros sostinė bei pagrindinė Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo vieta.

Darni plėtra ir teritorijų vystymasis

Pažadai: Mažinsime miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių plėtros netolygumus. Didinsime jų pasiekiamumą siekdami racionaliai ir kuo tolygiau išdėstyti ekonominį ir socialinį potencialą, sparčiau vystysime atsiliekančius regionus. Sieksime užtikrinti miestų raidos nuoseklumą, darną, visų gyvenamųjų vietovių – metropolių, miestų ir miestelių, kaimų – gyvybingumą.

Realūs darbai: Uždarinėjant mokyklas ir ligoninių skyrius programinis įsipareigojimas sparčiau vystyti atsiliekančius regionus buvo sulaužytas.

Teritorinio valdymo pertvarka

Parengsime reformų paketą, leisiantį po 2013 m. pertvarkyti Lietuvos teritorinę statistinę struktūrą ir suformuoti regionus, atitinkančius Europos Sąjungos teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros antrąjį lygį (NUTS 2). Įkūrę regionus ir apskričių funkcijas perdavę savivaldybėms, panaikinsime apskritis.

Realūs darbai: Regionų valdymas sutvarkytas nebuvo. Apskritys panaikintos anksčiai nei numatyta programoje ir kitaip nei numatyta.

Smulkusis ir vidutinis verslas

Įpareigojimas: Palengvinsime smulkiajam ir vidutiniam verslui sąlygas gauti finansavimą.

Realūs darbai: Jau 2008 metų gruodį verslui padaryta žala didinant mokesčius. 2009 metų pradžioje valstybei brangiai skolinantis iš vietinių bankų, verslui skolintis galimybių beveik neliko.

Bankų skolinimas išliko problematišku ir 2010 metais.

Verslo skatinimas

 

Iki 2009 metų bankai skolino verslui ir žmonėms virš milijardo litų per mėnesį. Nuo 2009 metų bankų skolinimas sumažėjo daugiau nei du kartus.

Programoje buvo numatyta palengvinti finansavimo gavimą, bet pasiektas priešingas rezultatas. 2010 metų pabaigoje smulkiam ir vidutiniam verslui finansavimą gauti sunkiau nei 2008 metų pabaigoje.  

Investicijos į didelę pridėtinę vertę kuriančius sektorius

Įsipareigojimas: Sieksime esminio persilaužimo investicijų, pirmiausia kuriančių didelę pridedamąją vertę, srityje

Investicijų srityje persilaužimas įvyko, bet kita linkme nei žadėta. 2007-2008 metais augusios investicijos, 2009 m. susitraukė maždaug 35 procentais, o per tris 2010 metų ketvirčius dar sumažėjo 7 procentais.

Užsienio tiesioginės investicijos nuo 2009 metų vidurio taip pat klostosi nepalankiai.

Iki A. Kubiliaus Lietuva kas ketvirtį pritraukdavo virš 1000 milijonų litų. Nuo 2009 metų vidurio kas ketvirtį prarandam beveik po pusę milijardo litų tiesioginių užsienio investicijų. Užsienio investuotojai Lietuvą palieka. Deja Vyriausybė, eskaluodama kelis sekmės pavyzdžius, neanalizuoja visos su TUI susijusios aplinkos. Tai, kad vengiama atlikti analizę, situaciją tik dar labiau komplikuoja. Ką įrodo žlugęs banymas rasti investuotoją AE statybai.

Įvertinti kaip įgyvendinamas pažadas didinti investicijas į veiklas, kuriančias didelę pridedamąją vertę yra sudėtinga. Lietuvos statistika matuoja vieną iš techninės pažangos rodiklių „Pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis apdirbamosios gamybos sukurtoje pridėtinėje vertėje, % „ A Kubiliaus šalininkų liūdesiui tenka konstatuoti, kad šio rodiklio reikšmė nuo 22 procentų 2008 metais smuko iki 19,5 procentų 2009 metais.

LRV programoje numatyta investicijas spartinti, bet tiek nacionalinės, tiek užsienio investicijos ženkliai smuko.

Parama šeimai

Įsipareigojimas: Mūsų pagrindinis ilgalaikis tikslas – pasiekti, kad 2050 m. Lietuvoje gyventų ne 2,8 mln., o 4 mln. Lietuvių

 

Graži gimstamumo augimo tendencija Lietuvoje tęsėsi nuo 2004 iki 2009 metų. 2010 metais gimimų augimas sustojo.

Tautinės valstybės stiprinimas

Per 2009 metų 8 mėnesius Lietuvą paliko 14 000 gyventojų. Per 2010 metų 8 mėnesius emigravo 59 000 gyventojų.

Valdžia aiškina, kad šių metų emigracija yra ankstesnio išvykimo įteisinimas, siekiant išvengti sveikatos draudimo įmokų. Kodėl vien 2010 metų rugpjūtį emigravo 12 605 šalies gyventojai?

Realūs darbai: Nuo 1989 metų (nepriklausomybės priešaušrio) iki 2009 metų (A. Kubiliaus Vyriausybės darbo pradžios) Lietuvoje lietuvių skaičius sumažėjo 108 tūkstančiais arba mažėjo 5 tūkstančiais per metus. Per vienerius A. Kubiliaus Vyriausybės darbo metus Lietuvoje lietuvių skaičius sumažėjo nuo 2816 tūkstančių iki 2766 tūkstančių arba 50 tūkstančių.

Žadėta šalies gyventojų skaičių didinti, o jis yra mažinamas, tiek dėl puolimo prieš motinas pradėjusio 2010 metais mažėti santuokų skaičiaus, kuris neišvengiamai reikš mažėjantį gimimų skaičių, tiek ir dėl emigracijos siekiant rasti darbo augimo.

Ką LRV tikisi pasiekti 2011-2012 metais?

Finansų ministerijos tinklalapyje puikuojasi numatomų darbų 2011-2014 rezultatai.
Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai
Makroekonominiai rodikliai 2010 Projekcija 2011 kovas
2011 2012 2013 2014
BVP augimas /grandine susietos apimties augimas, proc. 1,3 5,8 4,7 3,7 3,4
Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis (vidutinis metinis), proc. 1,2 3,3 3,3 3,0 3,3
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksai, ankstesnis laikotarpis = 100 96,8 103,7 106,9 105,7 107,8
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, Lt 1990,0 2064,0 2207,4 2334,0 2515,3
Vidutinis metinis nedarbo lygis, proc., darbo jėgos tyrimų duomenimis 17,8 14,9 11,5 9,3 7,8
Prekių ir paslaugų balansas, proc. BVP -1,4 -1,2 -2,0 -3,0 -2,4
Vartojimo augimas / grandine susietos apimties augimas, proc. -3,8 3,9 4,8 4,7 3,9
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo augimas / grandine susietos apimties augimas, proc. 0,0 18,1 15,1 6,7 -0,5
BVP augimas to meto kainomis, proc. 3,4 8,8 8,1 7,3 7,0

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai

Lietuvos gamybos apimtis 2008 -2014 metais (BVP augimas)

2011 metų prognozė yra labiau optimistiška nei 2010 metų skaičiavimai, bet ir pagal ją 2008 metų lygis bus pasiektas tik praėjus dviems metams po 2012 metais vyksiančių Seimo rinkimų.

Nepasiekus 2008 metų gamybos nėra realu padidinti vartojimą, o tai reiškia, kad Vyriausybės pažadai nuo 2012 metų atstatyti pensijų ir algų lygį yra teisingi tiek pat, kiek pažadai pensijas atstatyti 2010 metų pradžioje. Skaičiavimai rodo, jog dėl gamybos smukimo Lietuva vien per 2009-2010 metus jau prarado apie 30 milijardus litų bei „sėkmingai“ toliau dirbant A. Kubiliaus Vyriausybei per 2011-2012 praras dar apie 20 -30 milijardų. 50 – 60 milijardų tai visų valstybės skolų gražinimas ir Atominės elektrinės pastatymas.

Prasti 2009 metų rezultatai lėmė, kad Šalies gamybos apimtis, skaičiuojama BVP 1 gyventojui nuo 62 procentų ES lygio smuko iki 53 procentų. Analogiški čekų, slovakų, vengrų rodikliai išliko stabilūs, o Lenkijos išaugo. Dar 2005 metais Lietuva pavijo ir iki 2008 metų lenkė kaimynus lenkus, vienam gyventojui gaminusius 56 procentus ES BVP. Pasibaigus 2009 metams Lietuva nuo Lenkijos atsilieka 8 procentiniais punktais. Nuo Vengrijos 2008 metais atsilikimas buvo 2, o 2009 metais išaugo iki 10 procentinių punktų.

BVP, tenkančio vienam gyventojui, išreikšto perkamosios galios standartais, realios apimties indeksai. ES = 100

2000 2005 2006 2007 2008 2009
Lenkija 48 51 52 54 56 61
Lietuva 39 53 55 59 62 53
Vengrija 55 63 63 63 64 63

Eurostato duomenų bazė

Žemiau pateikta lentelė rodo, kaip keisis Šalies BVP kaimyninių šalių atžvilgiu, pasitvirtinus dabartinės Vyriausybės numatomiems rodikliams (Lietuvos dinamika paimta iš Finansų Ministerijos, o kaimyninių šalių iš Tarptautinio valiutos fondo prognozės).

BVP pagal perkamosios galios paritetą 1 gyventojui (tūkst. JAV dolerių)

2008 2009 2010 2011 2012 2013
Lietuva 19 16,5 16,4 16,9 17,1 17,5
Lenkija 17,6 18,1 18,7 19,6 20,7 22
Rusija 15,9 14,9 15,7 16,5 17,5 18,7
Baltarusija 12,3 12,7 13,1 14,1 15,2 16,7

Skaičiavimai rodo, kad A. Kubiliaus Vyriausybei užteko metų, kad į priekį praleisti Lenkiją. Tvarkantis taip prastai, kaip 2010 metų pabaigoje numatė A. Kubiliaus Vyriausybė, pagal gamybą vienam gyventojui Rusija aplenks Lietuvą 2013, o Baltarusija – 2014 metais.

Dirbančių žmonių pragyvenimo lygis

Vyriausybės numato, kad vartojimo prekės ir paslaugos brangs, o darbo užmokestis net 2014 metais nebus pasiekęs 2008 metų lygio. Jokio pagerėjimo dirbantiems nežadama. Darbo užmokesčio perkamoji galia iki 2012 metų (šio kadencijos Seimo darbo) pabaigos išliks nepasiekusi net 2009 metų lygio

Šaltinis; 2011 metų kovą atnaujinta FM prognozė

Užimtumas ir nedarbo problemų sprendimas

Tai, kad apie užimtumo problemas Vyriausybė beveik nekalba, aiškiai atsispindi ateities planuose. Joks Užimtumo padidinimas iki 2012 metų pabaigos (Seimo kadencijos pabaigos) nėra numatomas. Vyriausybė (kaip ir BVP atžvilgiu) yra atsisakiusi ambicijų pasiekti 2008 metų lygį. Rengiant 2011 metų biudžetą buvo galvojama, kad 2012 Lietuvoje metais dirbs net mažiau žmonių nei kriziniais 2009 metais.

Prognozuojami nedarbo rodikliai yra tiek pat neambicingi kaip ir užimtumo rodikliai. A Kubiliui svajojant, kad jau 2011 metais nedarbas sumažės iki 10 procentų, jo ministrai skelbia Lietuvai, kad jei nedarbas, lyginant su 2010 metais kiek ir sumažės, jis 2012 metais bus aukštesnis nei 2009 metais, viršydamas 2008 metų rodiklius beveik 3 kartus. 2011 metų kovą paskelbta kiek labiau optimistinė prognozė, deje, darbo netekusiems daug vilčių neteikia.

Išvada dėl siekių 2011-2012 metais. Jokių rimtų ambicijų dabartinė Vyriausybė neturi. Net 2008 metų lygį pasiekti nėra numatoma pagal visus svarbiausius tiek ekonominius, tiek socialinius parametrus. Vyriausybė nieko neplanuoja daryti, kad augtų užimtumas šalyje bei gyventojų pajamos.

Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto vykdymas

Biudžeto pajamos ir išlaidos, milijonais litų
Planas Faktas Skirtumas Plano įvykdymo procentas
Pajamos
Mokesčiai 11633 12689 1056 109,1
gyventojų pajamų 878 917 39 104,4
pelno 908 954 46 105,1
PVM 6078 7294 1216 120,0
akcizai 3257 3036 -221 93,2
Kitos pajamos 1655 1751 96 105,8
Lituvos banko pelnas 350 364 14 104,0
pajamos už paslaugas 556 327 -229 58,8
įmokos už mokslą 259 295 36 113,9
Sandoriai 90 94 4 104,4
ES ir kita finansinė parama 7892 5345 -2547 67,7
VISO pajamos 21270 19879 -1391 93,5
Išlaidos
Valstybės paslaugos 6813 6851 38 100,6
Gynyba 988 987 -1 99,9
Viešoji tvarka 1967 1818 -149 92,4
Ekonomika 6966 6181 -785 88,7
Aplinkos apsauga 1018 1064 46 104,5
Būstas ir komunalinis ūkis 38 17 -21 44,7
Sveikatos apsauga 2405 2289 -116 95,2
Kultūra 516 526 10 101,9
Švietimas 2893 2302 -591 79,6
Socialinė apsauga 2596 2494 -102 96,1
VISO išlaidos 26200 24529 -1671 93,6
BALANSAS -4930 -4650 280

Šaltinis: FM

Problemos pajamų dalyje

Biudžeto pajamų planas įvykdytas tik 93,5 procento. Valstybė negavo 1391 milijonų litų įstatyme numatytų pajamų

ES parama įsisavinta taip ir neįveikus metų eigoje fiksuojamo atsilikimo. Atsilikimas lyginant su pirmu pusmečiu ženkliai išaugo. Per pirmą pusmetį buvo panaudota 76 procentai planuotų lėšų arba 900 milijonais litų mažiau nei planuota. Metų skaičiai: panaudota 68 procentai planuotų lėšų arba 2547 milijonais litų mažiau nei planuota Tai pagrindinė biudžeto pajamų plano nevykdymo priežastis. Jei parama būtų įsisavinta pilnai, būtų papildomai įdarbinta apie 50 000 žmonių, o biudžeto mokestinės pajamos padidėtų maždaug 500 milijonų litų.

Ir toliau tęsiamas politiškai motyvuotas bei interesų grupių įtakoje organizuojamas 2007-2008 metais numatytų projektų keitimas (namų renovavimas yra garsiausias, bet, deja, ne vienintelis pvz., rodantis, kaip veikiantį projektą galima visiškai numarinti). Valstybinio valdymo institucijų demoralizavimas dėl darbuotojų „valymų“ ir nepagrįstų reorganizacijų. Projektų valdymo proceso apsunkinimas, įtraukiant brangius, bet, iš esmės, nereikalingus tarpininkus (pvz., bankai kaip verslo rėmimo valstybės lėšomis tarpininkai).

Akcizai surenkami atsiliekant nuo plano. Surinkta 7 procentais arba 221 milijonais litų mažiau nei planuota. Nesurinkti akcizai yra augančios kontrabandos (nesurinkti pinigai nusėda nusikaltėlių kišenėse) ir ją lydinčių korupcijos bei nelegalaus užimtumo rodiklis.

Tęsiamas nepagrįstas akcizų padidinimas. Valstybinio valdymo institucijų (prokuratūra, VSD, FNTB) demoralizavimas dėl darbuotojų „valymų“ ir nepagrįstų reorganizacijų.

Pajamos už paslaugas atsilieka nuo plano. Gauta 40 procentų arba 229 milijonais litų mažiau nei planuota.

Vyksta valstybinio valdymo institucijų demoralizavimas dėl darbuotojų „valymų“ ir nepagrįstų reorganizacijų. Projektų valdymo proceso apsunkinimas, įgyvendinant brangius, bet, iš esmės, nereikalingus tarpininkus.

Įmokos už mokslą aukštosiose mokyklose viršijo planą 14 procentų. Surinkta 36 milijonais litų daugiau nei planuota. Pakertamas gyventojų noras studijuoti Lietuvos universitetuose. Mokestinė našta didinama neturtingiausiems

Mokestinės pajamos 9 procentais arba 1056 milijonais litų viršijo planą, bet viršijimas pasiektas tik dėl „tobulo“ pajamų planavimo. Pagrindinis „sėkmės laidas“ – ženkliai sumažinta biudžeto mokestinių pajamų prognozė. 2008 metais valstybės biudžeto mokestinės pajamos siekė 17,98 milijardų litų. 2009 metais šis rodiklis buvo 13,27 milijardų litų. 2010 metų biudžeto faktinės mokestinės pajamos sudarė 12,69 milijardų litų arba, lyginant su kriziniais 2009 metais, sumažėjo 580 milijonų litų.

Viršijant surinkimo planus, pajamos lyginant su 2009 metais sumažėjo, nors Vyriausybė skelbia apie prasidėjusi ekonomikos augimą, bet mokesčiai 2010 metais nemažėjo?

Melas apie biudžeto pajamų planų vykdymą. Jau 2010 metų viduryje buvo akivaizdu, kad Valstybės biudžeto pajamų planas įvykdytas nebus. Kita vertus, Finansų ministerijos tinklalapyje bei šios ministerijos pranešimuose spaudai iki metų pabaigos buvo skelbiama, kad planas yra viršijamas. 2010 metų gruodyje skelbiamoje informacijoje ministerija rašo, kad 11 mėnesių valstybės biudžeto pajamų planas viršytas 7,6 procentais arba 931 milijonu litų. Šalies gyventojai klaidinti „pamirštant“ į planuotas pajamas įtraukti ES paramą. Kažkodėl įvykdymo skiltyse ES parama vėl atsiranda ir FM tinklalapyje galima perskaityti, jog kartu su parama 2010 metų 11 mėnesių valstybės biudžeto pajamų planas viršytas 43,4 procentais arba 5352 milijonais litų.

Problemos išlaidų dalyje

Biudžeto išlaidų planas įvykdytas tik 93,6 procento. Asignavimų valdytojai negavo 1671 milijonų litų įstatyme numatytų lėšų.

Bendros valstybės paslaugos kainavo 38milijonais litų brangiau nei planuota. Jei valstybės administravimas būtų finansuojamos ta pačia proporcija kaip ir kiti ūkio sektoriai, šiai funkcijai atlikti reikėtų 436 milijonais litų mažiau nei buvo išleista.

Politiškai motyvuotas bei interesų grupių įtakoje organizuojamas 2007-2008 metais numatytų projektų keitimas pareikalavo papildomų lėšų. Valstybinio valdymo institucijų demoralizavimas dėl darbuotojų „valymų“ ir nepagrįstų reorganizacijų ne tik sumažino valdininkų darbo kokybę, bet pareikalavo papildomų lėšų išeitinėms pašalpoms . Projektų valdymo proceso apsunkinimas, įtraukiant brangius, bet, iš esmės, nereikalingus tarpininkus (pvz., bankai kaip kreditų studijoms organizatoriai). Perdėtai brangus skolinimasis. Buvo atsisakyta santykinai pigių skolinimosi šaltinių paieškos. Iš komercinių skolinimosi šaltinių skolintasi neprofesionaliai (padarytas klaidas rodo skaičiai apie valstybės obligacijų kainą rinkoje. Daugumos Lietuvos obligacijų kaina šiandien 5-15 procentų viršija nominalą).

Ekonomika gavo tik 89 procentus numatytų pinigų. Sumažėjimas 786 milijonais litų.

Atsilikimo priežastys atitinka tas, kurios lėmė prastą paramos lėšų naudojimą. Politiškai motyvuotas bei interesų grupių įtakoje organizuojamas 2007-2008 metais numatytų projektų keitimas (namų renovavimas yra garsiausias, bet, deja, ne vienintelis pvz., rodantis, kaip veikiantį projektą galima visiškai numarinti). Valstybinio valdymo institucijų demoralizavimas dėl darbuotojų „valymų“ ir nepagrįstų reorganizacijų. Projektų valdymo proceso apsunkinimas, įtraukiant brangius, bet, iš esmės, nereikalingus tarpininkus (pvz., bankai kaip verslo rėmimo valstybės lėšomis tarpininkai).

Socialinė ir sveikatos apsauga bei švietimas buvo finansuoti 90 procentų. Negavo numatytų 809 milijonų litų.

Atsilikimo priežastys atitinka tas, kurios lėmė prastą paramos lėšų naudojimą bei lėšų švaistymą valstybės valdymo reikmėms.

Sujaukti ryšiai tarp valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų. Metų eigoje Finansų ministerija įrodinėjo, kad viršplaninės mokestinės pajamos bus nukreiptos valstybės biudžeto deficito bei valstybės skolos mažinimui. Jei šie pažadai, kurie atitinka teisės normas, būtų ištesėti dėl viršplaninių mokesčių valstybės biudžeto deficitas 2010 metais lyginant su planu turėjo sumažėti 1056 milijonais litų. Faktinis biudžeto deficitas sumažėjo tik 280 milijonų litų. 776 milijonai viršplaninių mokestinių pajamų buvo iššvaistyta neūkiškumui teikiant valstybės paslaugas bei projektams, kurių finansavimas buvo numatytas arba iš ES paramos, arba visai nebuvo numatytas.

Ar galima buvo pasiekti, kad pagrindiniai šalies ūkio poreikiai būtų tenkinti pilniau, o biudžetas būtų geriau balansuojamas

Papildomi pajamų šaltiniai:

Pilnai įsisavinus paramos lėšas būtų gauta 2547 milijonai litų ES paramos bei 500 milijonų papildomų biudžetinių įplaukų.

Efektyvi kova su kontrabanda ir efektyvi akcizų politika generuotų apie 100 milijonų litų pajamų (valdantieji kalba apie 1000 milijonų per metus)

Efektyvus valstybinio turto panaudojimas generuotų apie 100 -150 milijonų litų pajamų (valdantieji kalba apie 1500 milijonus per metus)

Protingas požiūris į aukštojo mokslo finansavimą sumažintų pajamas maždaug 36 milijonų litų.

Viso biudžeto pajamų nepanaudotas rezervas 2010 metais yra apie 3250 milijonų litų

Biudžeto išlaidų koregavimas

Pagal numatytus planus finansuojant ekonomiką bei socialinius sektorius papildomai reikėtų 1671 milijonų litų.

Efektyviai teikiant valstybės paslaugas būtų taupoma 436 milijonai litų.

Bendras biudžetinių išlaidų poreikis lyginant su faktu yra apie 1300 milijonų litų.

Biudžeto balansavimas

2010 metų valstybės biudžeto deficitas siekia 4650 milijonus litų

Efektyviau dirbant, jis siektų 4650 – 3250 (papildomos pajamos) + 1300 (papildomos išlaidos) = 2700 milijonus litų.

Galimybės prarastos dėl prasto Vyriausybės darbo 2010 metais

Dėl 2010 metais 2mlrd. litų sumažėjusio skolinimosi buvo galima 2011 metais sutaupyti 100 milijonus litų palūkanų. Deja, 2010 metai jau istorija. Gal Vyriausybė geriau dirbs 2011?

Kas yra suplanuota valstybės biudžete 2011 metams?

2011 metų Valstybės biudžeto projekte planuojama surinkti žymiai daugiau mokestinių pajamų, negu jų bus faktiškai surinkta 2010 metais. Nacionalinio biudžeto pajamos iš keturių pagrindinių mokesčių (PVM, GPM, akcizų ir pelno) 2011 metais planuojamos 12,8 proc. didesnės nei laukiama 2010 metais (arba net 23,1 proc. daugiau 2010 metų plano). Pažymėtina, kad nors tai vis dar 19,1 proc. mažiau, negu surinkta ikikriziniais 2008 metais, tačiau šis augimas neatrodo paremtas realiomis ekonominėmis prognozėmis. Vyriausybė sako, kad stengsis surinkti dalį šių mokesčių (apie 2 mlrd. Lt) kovodama su šešėline ekonomika ir mokesčių vengimu.

Žiniai – nacionalinio biudžeto pajamų iš paminėtų keturių svarbiausių mokesčių dinamika (mln. Lt):

2007 metai – 17 238

2008 metai – 20 613

2009 metai – 15 554 (faktas), arba 24,5 proc. mažiau nei 2008 m.

2010 metai – 13 552 (planas); laukiamas įvykdymas – 14 782, arba 28,3 proc. mažiau nei 2008 m.

2011 metai (projektas) – 16 680

Iki šiol nėra patvirtintas ar net pateiktas joks planas konkrečių papildomų priemonių, kurių imsis Vyriausybė siekdama įgyvendinti šį siekį. Aukštą riziką, kad papildomos sumos į biudžetą nebus surinktos, pažymi ne tik Valstybės kontrolė, nepriklausomi analitikai, Vyriausybės politikos kritikai, bet ir pati Vyriausybė. Antai, „Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje dėl LR 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto atitikties 2010 m. vasario 9 d. Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacijai, skirtai Lietuvai, siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį“ (toliau – Išvada), patvirtintoje Lietuvos Vyriausybės 2010 10 20 nutarimu Nr. 1513, oficialiai paskelbtoje ir pateiktoje Seimui, atvirai pripažįstama, kad „<…> įstatymo projekte <…> yra numatytos ambicingos mokesčių surinkimo užduotys, skirtos šešėlinei ekonomikai riboti“ (3 punktas); „atsižvelgiant į įstatymo projekte numatytų ambicingų mokesčių surinkimo užduočių neįgyvendinimo riziką, gali prireikti papildomų (atsarginių) priemonių <…>“ (4 punktas).

Šios „atsarginės papildomos priemonės“, skirtingai nuo šešėlinės ekonomikos ribojimo būdų, labai konkrečiai įvardintos minėtos Išvados 4.1 ir 4.2 punktuose. Tai: „išlaidų sumažinimas radikaliai reformuojant socialinės apsaugos sistemą“ arba „dalies ilgalaikių valstybės funkcijų atsisakymas“ ir „apmokestinimo priemonių įvairovės plėtimas ir mokestinių pajamų dalies BVP didinimas“.

Numanomą socialinių išlaidų mažinimo mastą atskleidžia šioje Išvadoje pateiktas palyginimas, kad socialinių išmokų dalis 1995–2007 metais sudarė 10,9 proc. BVP, o 2009 metais ji esą padidėjo net iki 17,5 proc. BVP. (Beje, 2009 metais smarkiai smuko pats nominalusis BVP to meto kainomis, pagal kurį ir apskaičiuojamas šis rodiklis). Kitur paminėta sutaupytina 3 proc. nuo 2012 metų BVP suma (apie 3 mlrd. Lt). Tačiau akivaizdu, kad šiuo metu grįžimas prie 1995 metų viešųjų išlaidų proporcijų reikštų visišką mūsų socialinės apsaugos sistemos kolapsą, grįžimą prie trečiojo pasaulio šalims būdingos biudžeto išlaidų struktūros, galų gale didelės dalies Lietuvos žmonių, gaunančių įvairaus pobūdžio pensijas, staigų nuskurdimą esant didėjančiai infliacijai.

Kad minimos „priemonės“ nėra vien teoriniai pamąstymai, liudija minėtosios Išvados 9 punktas, pagal kurį nepavykus surinkti planuotų pajamų iš šešėlinės ekonomikos lieka „veiksminga alternatyva teikti <…> biudžeto įstatymo pakeitimo projektą ir atitinkamai sumažinti asignavimus“. Neabejotina, tai būtų daroma tiktai po savivaldybių rinkimų. Tačiau jau dabar šioms pertvarkoms atlikti (t. y. švietimo, sveikatos apsaugos, viešojo saugumo, socialinės apsaugos ir socialinio draudimo išlaidoms 2011–2012 metais mažinti) Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo 2010 10 20 nutarimu Nr. 1508 sudarė taip vadinamą Struktūrinių reformų komitetą labai iškalbingos sudėties: pirmininkas – Ministras Pirmininkas, nariai – Ministro Pirmininko kancleris, finansų ministras, energetikos ministras, teisingumo ministras ir ūkio ministras.

Pažymėtina, kad valstybės biudžeto peržiūros sumažinant jo išlaidas mechanizmas įtvirtintas ir Seimui pateikto 2011 metų Valstybės biudžeto įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalyje bei 19 straipsnyje. Šis mechanizmas taptų įstatymu Seimui priėmus biudžetą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, kyla didelis nerimas, kokiomis priemonėmis iš tikrųjų bus mažinamas Lietuvos viešųjų finansų deficitas 2011 metais, efektyvesnės būtų biudžeto pajamų augimą skatinančios ir išlaidų efektyvumą didinančios priemonės, tokios kaip realus ūkio skatinimas, kuriant darbo vietas; mokesčių sistemos pakeitimai, siekiant palengvinti mokestinę naštą smulkiajam ir vidutiniam verslui bei įgyvendinti socialiai teisingesnę progresinę pajamų mokesčio tarifų skalę; realūs stimulai grąžinti ūkinę veiklą iš šešėlio į legalią terpę; atsargios ir racionalios struktūrinės įvairių sričių reformos. Pateikti šių priemonių planą yra tiesioginė dabartinės Vyriausybės priedermė, ir Seimas turėtų iš jos to griežtai pareikalauti.

15-tos Vyriausybės programos įgyvendinimo kritika pagal atskiras valdymo sritis

Verslo skatinimas

Verslas valdant konservatoriams

LR Vyriausybės 2008-2012 m. veiklos programoje deklaruojama ekonomiškai našaus, vidaus ir užsienio rinkose konkurencingo, inovacijomis bei informacinėmis technologijomis grįsto smulkaus ir vidutinio verslo plėtra, bendros verslo aplinkos gerinimas, administracinės ir reguliacinės verslo naštos mažinimas, siekis išlaisvinti verslo kūrybinį ir inovacijų potencialą.

Deja, pirmieji politinės daugumos sprendimai didinant mokesčių naštą, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV), paneigė programos deklaracijas. Vyriausybės programoje ir antikrizinėse priemonėse nenumatyta jokių priemonių palaikant smulkųjį ir vidutinį verslą, išsaugant ir kuriant naujas darbo vietas. Tai rodo įmonių bankrotų statistika, užsienio investicijų sumažėjimas, emigracija ir nedarbas.

LR Vyriausybė 2010m.veiklos prioritetuose reiškė įsitikinimą, kad įgyvendindama Nacionalinio susitarimo nuostatas gerinti paramą verslui ir verslo sąlygas, padės pagrindus esminėms reformoms, užtikrinančioms ilgalaikę augimo perspektyvą. Buvo žadama 2010 m. imtis konkrečių administracinių kliūčių mažinimo ir bendrų verslo sąlygų gerinimo priemonių :

Darbo vietų kūrimas, nedarbo mažinimas ir ekonomikos skatinimas

Nors nedarbo mažinimas buvo įvardijamas kaip 2010 m. prioritetas, deklaruotas biurokratijos mažinimas, renovacijos skatinimas (iki šiol nesėkmingas), efektyvesnių, operatyvesnių ar nestandartinių priemonių Vyriausybė nenumatė ir nesiėmė, nebuvo peržiūrėta, kaip verslo skatinimo priemonė, mokesčių sistema, PVM lengvatų grąžinimas.

Valstybės kontrolė konstatavo (2010 m. lapkričio mėn.), kad ekonomikos skatinimo planas, kuris turi skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, ne itin veiksmingas dėl per ilgai trunkančio įgyvendinimo ir palyginti nedidelių verslą pasiekusių kreditų sumų. Iš Ekonomikos skatinimo plane verslo galimybėms išplėsti numatytų 2,1 mlrd. Lt verslą pasiekė tik 155 mln. Lt, todėl šių priemonių sukurta nauda iš esmės negalėjo pakeisti bendros ekonominės padėties Lietuvoje. Šio plano įtaka darbo vietų išsaugojimui buvo minimali, o plane numatyti tikslai nepasiekti – priemonės nesustabdė didėjančio įmonių bankrotų skaičiaus, spartaus nedarbo augimo, mažoms ir vidutinėms įmonėms nesuteikta galimybė skolintis pigiau.

Nesugebėta pasinaudoti galimybe SVV finansuoti per JEREMIE kontroliuojantį fondą – iš jo praėjusiais metais įmonių nepasiekė nė litas. Verslui finansuoti skirta pinigų suma, kurią Lietuva laiko Liuksemburge, Europos investicijų banke (EIB), per 2009 susitraukė – už palūkanas gavusi 3,9 mln. Lt, vien valdymo mokesčio Lietuva sumokėjo 6,4 mln. Lt. Tai – kaina, kuri mokama už perdėtą uolumą, siekiant pasigirti EK, kad Lietuva viena iš pirmųjų panaudojo europinius pinigus. Šių metų pradžioje EI fondas pasirašė sutartis su 3 bankais Lietuvoje ir pervedė jiems daugiau nei 500 mln.Lt. Bankai įsipareigojo prisidėti antra tiek ir pinigus turi išskolinti verslui per 2 m. – iki 2012 m vasario. Paskolos beveik neišjudėjo – iš daugiau kaip 1 mlrd. Lt , skirtų SVV paskoloms, per 8 šių metų mėnesius išskolinta mažiau kaip 25 mln. Lt. Paskolas teikiant panašiu tempu minėtą milijardą pavyks išskolinti per 40 metų! Dosnumo nedemonstruoja ir INVEGA – trečdaliui prašymų atsisakoma teikti garantiją, o jei garantijos būtų teikiamos visiems pageidaujantiems, INVEGA galėtų patenkinti vos 10 proc. garantijų poreikio.

Sužlugdyta verslo informavimo sistema. Veikė 42 verslo informaciniai centrai, 6 verslo inkubatoriai, regioninės verslo plėtros agentūros. Krašto verslas blogai vertina sugriautą visose savivaldybėse veikusią verslo informacijos centrų (VIC) sistemą bei inkubatorius. Buvo žadama dar šių metų pradžioje įgyvendinti naująją sistemą, įsteigti 7 regionines EL (Eksportuojančioji Lietuva) atstovybes ir 60 atstovų, dirbančių tiesiogiai savivaldybėse, tačiau sutartimis susietų su EL ir turinčių atlikti darbus, kuriuos atlikdavo VIC. Akivaizdu, kad tai neįmanoma. Kol kas EL atstovai dirba Elektrėnuose, N. Akmenėje, Radviliškyje ir Biržuose. Žadėtoji EL pertvarka juda lėtai, o išlikusiems VIC skiriamų lėšų negalima vadinti finansavimu. Be to, ten kur savivaldybės prisiėmė VIC, jie buvo likviduoti, nes reta savivaldybė suvokia verslumo skatinimo svarbą.

Dėl „naktinės“ mokesčių reformos tęsiasi įmonių bankrotai – pagal bylos iškėlimo datą spalį bankrutuojančių įmonių skaičius siekė 1238, daugiausiai bankrotų – 73 proc. užregistruota statybos, apdirbamosios pramonės, prekybos ir paslaugų sektoriuose. Iš 55 tūkst. realiai veiklą vykdančių šalies įmonių kas antra turi pradelstų įsiskolinimų, o vidutinė jų skola siekia 53 tūkst. Lt. Bendras įmonių pradelstų įsiskolinimų portfelis siekia 4 mlrd. Lt, arba šiek tiek mažiau nei pusė viso per pirmąjį šių metų pusmetį valstybės surinkto biudžeto.

2010 m. užregistruota daugiau kaip 350 tūkst. bedarbių, o nedarbo lygis pasiekė 18 proc. Ypač neregėtais tempais augantis jaunimo nedarbas skatina emigracijos bangas. Per 2010 m. 10 mėn. iš Lietuvos išvyko daugiau nei 74 tūkst., t. y. 4 kartus daugiau nei 2009 m. Tinkama pagalba jaunimo veiklos pradžiai ir plėtrai yra ypač svarbi ir susijusi su parama smulkiajam ir vidutiniam verslui, nes jaunimo steigiamos įmonės dažniausiai būna labai mažos, turinčios teisę į atitinkamą paramą. Teikiant paramą jaunimui reikia specifinių priemonių, nes jaunimas neturi patirties, dažniausiai – pradinio kapitalo ar verslo idėjos.

Pertvarkyti kraštotvarkos sistemą – supaprastinti teritorijų planavimą, statybos leidimų išdavimą ir kt. procedūras.

Pradėti įgyvendinti pirmuosius daugiabučių namų atnaujinimo investicinius projektus, parengti pagal naująjį finansavimą kreditavimo mechanizmą, parengti pirmuosius tipinius daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus.

2010 m. kovo 10 d. LRV nutarimu Nr. 235 pakeisti „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai ir toliau neskatina bendrijų kūrimo proceso, o tik jos gali spręsti apie joms priklausančio turto modernizavimo būtinumą. Tik tada bus galima suskurti naujas darbo vietas, taupyti šiluminę energiją ir gyventojų lėšas. Iš plane numatytų mlrd. daugiabučių renovacijai neįsisavintas nė vienas litas.

Sumažinti verslo sąlygas vertinančiose „Doing Business“ nurodytų procedūrų trukmę ir išlaidas norintiems pradėti verslą.

Įgyvendinti priemones, šalinančias verslui biurokratines kliūtis, nereikalingą ir nepagrįsta reguliavimą.

Įgyvendinti verslumo ir ekonominio aktyvumo skatinimo priemones, padėsiančias kurti ir išlaikyti daugiau darbo vietų, skatinsiančias eksportą

Nacionaliniame susitarime deklaruotas siekis Lietuvą matyti palankiausias verslo sąlygas pasaulyje siūlančių šalių 15-tuke – nepasiektas.

Paskelbtame Pasaulio banko ir Tarptautinės finansų korporacijos „Doing Business 2011“ reitinge Lietuva žemyn nesmuktelėjo (23 vieta tarp 183 verslui palankių pasaulio valstybių), nors tradiciškai atsilieka nuo Estijos (per 6 vietas), į kurią lygiuojasi. Verslo pradžia sumažinta viena procedūra, verslo pradžios laikas – 4 dienomis. Mokesčių srityje našta sumažėjo tik dėl pelno mokesčio sumažinimo, o leidimų statyboms srityje nepasikeitė niekas – nei procedūrų skaičius, nei kaina nesumažėjo. Nuo estų atsiliekame pagal verslo pradžią, kreditavimą, ypač – investicijų apsaugą ir pagal šį parametrą užimame gana žemą vietą bendroje reitingo rikiuotėje – 93 iš 183. Šis vertinimas nenagrinėjo administravimo biurokratinės naštos verslui ar verslo kontroliuojančių institucijų kiekio – nė vienoje iš šių sričių ryškesnių permainų nematyti. Naujausiame reitinge Lietuva vis dar yra tarp šalių, kuriose verslo sąlygos blogėjo. Palypėjimai tarptautiniuose reitinguose nėra tiek reikšmingi, nes jiems pakanka ne realių Vyriausybės darbų, o kosmetinių papudravimų.

Krašto verslininkai ginčija gerėjančius eksporto rodiklius (Ūkio ministerija skelbia, kad eksporto augimas siekia apie 36 proc.), teigia, kad tai jų pačių įdirbio ir naujų rinkų paieškos rezultatas, nes EL dar tik lėtai formuojasi.

Viešieji pirkimai

Metų pradžioje ministras išdidžiai pareiškė, kad viešųjų pirkimų srityje daug kas keisis – bus reorganizuota Viešųjų pirkimų taryba, ji bus prijungta prie Ūkio ministerijos. Tai buvo padaryta, o jai vadovauti neskaidraus konkurso keliu buvo paskirtas ministro bičiulis. Naujas Viešųjų pirkimų įstatymas, turintis didinti viešųjų pirkimų skaidrumą, užkertant galimus konkurso dalyvių susitarimus, efektyvinti ginčų nagrinėjimo procesą, Seimui pateiktas tik lapkričio pabaigoje.

Atliktas viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimas parodė, kad šių procesų skaidrumas yra lygiai toks pat kaip ir prieš 3 metus. 48 proc. verslininkų pareiškė nedalyvavę viešojo pirkimo procedūrose, nes neva žinojo, kas taps konkurso nugalėtoju, o 45 proc. pabrėžė, kad politikai netiesiogiai bando daryti įtaką viešųjų pirkimų rezultatams ir t. t.

Tiesioginės užsienio investicijos

Prieš metus vietoj Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) prie Ūkio ministerijos įsteigtos dvi viešosios įstaigos – „Eksportuojančioji Lietuva“(EL) ir „Investuok Lietuvoje“(IL).

Nuo 2009 m. vidurio fiksuojamas neigiamas TUI srautas. Lietuvos bankas skelbia, kad nutekėjo jos ir šiemet. Šių metų sausį – rugpjūtį jis sudarė minus 577,9 mln. Lt. Nekaip atrodome ir pagal TUI sumą, tenkančią vienam gyventojui – metų pradžioje ji buvo 3 kartus mažesnė nei Estijoje, skurdesnė nei Lenkijoje ir Latvijoje. Užsienio verslininkai kliūtimi laiko sudėtingą Lietuvos mokesčių politiką.

Pavadinimai „Barclays“, IBM bei „Western Union“ tapo pagrindiniu argumentu, kuriais ūkio ministras Dainius Kreivys ir premjeras atmuša svarstymus apie vangų krašto atsigavimą, nors garsieji vardai buvo iš esmės Lietuvos nupirkti, valstybei savo lėšomis dengiant dalį šių kompanijų investicinių išlaidų, taikant kitas lengvatas. Investicijos dabar šios valdžios iš esmės nuperkamos. Ar tai iš tiesų būdas pritraukti investuotojus, ar tai nesusiję su tam tikrais politiniais reitingais, kokia tokių investicijų reali nauda?

TUI atėjimo lemiami veiksniai yra visai kiti – investicinė aplinka, ar lengva pradėti verslą, ar palanki infrastruktūra, koks korupcijos lygis, darbo jėgos kokybė, biurokratinė našta, šalies konkurencingumas ir kt.

Ūkio ministerija paklojo 100 tūkst. Lt švedų konsultacinei bendrovei „Detter&Co“, neva padėjusiai rengti skandalingai žlugusį „Visuomio“ modelį, bet studijos parengta nebuvo.

Inovacijos

Šioje srityje esminių poslinkių taip pat nematyti. Kol kas nesudaryta palanki teisinė, mokestinė, reguliacinė ir kita inovacijoms diegti aplinka, valstybė nesidalija investavimo rizika, kurią verslas prisiima siekdamas tapti inovatyvus, kurdamas naujus produktus, diegdamas naujas technologijas, modernizuodamas gamybą.

Vidaus reikalai

LRV programos nuostata: Įgyvendindami Permainų koalicijos sutarties priedą „Dėl apskričių reformos“, likviduosime apskričių viršininkų administracijas.

Faktai: Nors, vadovaujantis įstatymais apskričių viršininkų administracijos (AVA) turėjo būti likviduotos 2010 m. liepos 1 d., lapkričio 2 d. 3 iš jų – Alytaus, Marijampolės, Kauno – dar nebuvo išregistruotos, liepos – rugsėjo mėnesiais teko papildomai priimti 40 darbuotojų likvidavimo procedūroms užbaigti (tam išleista papildomai apie 0,4 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų). Tuo tarpu buvę apskričių viršininkai, kurie tiesiogiai buvo atsakingi už savalaikį likvidavimo procedūros užbaigimą, buvo paskirti Ministro Pirmininko patarėjais. Kai kurie iš jų savo neteisėtais veiksmais padarė žalą valstybei: Marijampolės apskrities viršininkė, neturėdama tam teisinio pagrindo, pasirašė rangos sutartį dėl Gelgaudiškio dvaro rekonstrukcijos, ko pasėkoje valstybė liko skolinga rangovams 1,3 mln. Lt be finansavimo šaltinio; Panevėžio apskrities viršininkas pasirašė rangos sutartį dėl Anykščių siaurojo geležinkelio rekonstrukcijos už 7,9 mln. Lt, nors teismas pripažino viešąjį pirkimą neskaidriu ir pažeidžiančiu teisės aktus; Vilniaus apskrities viršininkas sudarinėjo sutartis su VĮ Registrų centras, nors Vyriausybė tai uždraudė daryti, ko pasėkoje valstybė liko skolinga 1,4 mln. Lt.

Taip pat LRV iš reikalingų priimti 179 nutarimų dėl AVA likvidavimo, lapkričio 2 d. buvo priėmusi tik 88.

LRV programos nuostata: Sukursime pagrindus būsimai Lietuvos regionų valdymo struktūrai, kuri bus pradėta įgyvendinti nuo 2011–2013 m. Parengsime reformų paketą, leisiantį pertvarkyti Lietuvos teritorinę statistinę struktūrą ir suformuoti regionus NUTS 2.

Faktai: Priimtas LRV sprendimas neteikti siūlymo dėl nustatytos teritorinės statistinės struktūros keitimo, t. y. nuspręsta nuostatos neįgyvendinti (nevykdyti Seimo patvirtintos programos).

LRV programos nuostata: Įvykdysime ministerijų valdymo sričių reorganizaciją. Apibrėšime ministrams pavedamas valdymo sritis.

Faktai: Ministrų valdymo sritys apibrėžtos tik LRV nutarimu, nors LR Seimas Vyriausybės įstatyme yra nurodęs šias valdymo sritis pateikti tvirtinti Seimui. To paties ne kartą reikalavo ir Seimo VVSK.

LRV programos nuostata: Įvykdysime ministerijų sistemos pertvarką. Ūkio ministeriją pertvarkysime į dvi – Inovacijų, verslo ir darbo ministeriją ir Energetikos ministeriją, Socialinių reikalų ir darbo ministeriją pertvarkysime į Šeimos ir socialinių reikalų ministeriją, o Žemės ūkio ministeriją – į Kaimo reikalų ministeriją.

Faktai: Šiuo metu yra įsteigta tik Energetikos ministerija, kas pareikalavo didelių papildomų valdymo išlaidų, o kiti veiksmai neatlikti.

LRV programos nuostata: Įgyvendindami apskričių reformą, iš esmės išplėsime savivaldybių funkcijas. Rengdamiesi 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimams, priimsime įstatymus, kuriuose bus įteisinti tiesioginiai merų rinkimai.

Faktai: Panaikinus apskričių viršininkų administracijas, savivaldybėms atiteko tik 10 visai nereikšmintų funkcijų, kai tuo tarpu pagrindinė funkcija, kurios prašė savivaldybės – disponavimas žeme – perėjo Nacionalinei žemės tarnybai, t. y. perduodamos funkcijos buvo ne decentralizuotos, bet atvirkščiai – centralizuotos.

Įstatymai, reikalingi įteisinti tiesioginius merų rinkimus, taip ir nepriimti.

LRV programos nuostata: Siekdami nubrėžti valstybės tarnybos tolesnės plėtros gaires, politinių partijų susitarimu parengsime valstybės tarnybos plėtros koncepciją.

Faktai: Nors valstybės tarnybos plėtros koncepcija buvo patvirtinta LRV nutarimu 2010 m. birželį, su partijomis nebuvo net konsultuojamasi. Koncepcija neteikiama aprobuoti Seimui, nors to ne kartą reikalavo Seimo VVSK.

Valstybės tarnyba ypatingai politizuojama: Ministro pirmininko tarnyboje atsirado daug politinio pasitikėjimo pareigybių (kancleris, jo pirmasis pavaduotojas, departamentų direktoriai); ministerijose atsirado po 2-3 viceministrus; pagal Vyriausybės įstatymą Vyriausybės įstaigų vadovai tapo pareigūnais, kuriems netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas; pagal Regioninės plėtros įstatymą Vyriausybė paskyrė savo atstovus į regioninės plėtros tarybas, tuo pačiu išsaugodama postus buvusiems apskričių viršininkams.

LRV programos nuostata: Tobulinsime valstybės tarnautojų atranką, diegsime nešališką, objektyvią, iš dalies centralizuotą atranką į valstybės tarnautojo pareigas.

Faktai: Apie iš dalies centralizuotą atranką į valstybės tarnautojo pareigas tik kalbama, bet nieko nepadaryta. Atranka kuo toliau, tuo labiau darosi politizuota ir subjektyvi.

LRV programos nuostata: Įgyvendinsime Lietuvos policijos sistemos plėtros programą. Atsisakysime komercinių ir kitų nebūdingų policijos funkcijų.

Faktai: Lietuvos policijos sistemos plėtros programai nei 2009, nei 2010 m. visai nebuvo skirtas finansavimas. Policija ir toliau vykdo jai nebūdintas, komercines funkcijas: turto apsaugą, komercinių objektų apsaugą ir t. t.

LRV programos nuostata: Tobulinsime policijos ir kitų visuomenės saugumą užtikrinančių tarnybų personalo motyvavimo infrastruktūrą, visų pirma laiduodami darbo svarbą atitinkantį darbo užmokestį ir socialines garantijas.

Faktai: Statutiniams valstybės tarnautojams skirtas darbo užmokesčio fondas 2009 m. buvo sumažintas 5 %, o 2010 m. buvo sumažintas dar 1,8 %. Sumažintos motinystės išmokos, nedarbingumo išmokos, daugeliui pareigūnų nemokami kelionpinigiai, butpinigiai. Sumažintos pareigūnų valstybinės pensijos net nenumatant jų kompensavimo galimybės ateityje.

Dėl vykdomos švietimo ir mokslo politikos 

Strateginės pertvarkos kryptys. Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo programoje siekė iš esmės pagerinti ugdymo ir mokslo kokybę, užtikrinti švietimo prieinamumą, siekti, kad pakiltų pedagogo ir mokslininko statusas nuolat keliant atlyginimus. Programa numatė, kad švietimo ir mokslo sistema bus decentralizuota, o valstybinis reglamentavimas bus skaidrus, saikingas, palankus švietimo ir mokslo plėtrai. Buvo numatyta, kad valdymas turės valstybinės švietimo ir mokslo politikos strateginis pobūdį.

Bendrasis ir ikimokyklinis ugdymas

Vyriausybės programoje buvo numatyta, kad ikimokyklinėse ugdymo įstaigose dirbančių pedagogų vidutinis darbo užmokestis per ketverius metus pasieks bendrojo lavinimo įstaigose dirbančių pedagogų vidutinio darbo užmokesčio dydį, o mokytojų atlyginimai bus gerokai didinami 2009 ir vėlesniais metais, kol ne mažiau kaip 20 proc. viršys šalies vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Pasižadėta sukurti modelį, pagal kurį mokytojas, turintis ne mažesnį kaip 25 metų pedagoginio darbo stažą, galėtų anksčiau išeiti į pensiją ir gauti senatvės pensiją. Buvo žadama užtikrinti skaidrią ir efektyviai veikiančią egzaminų sistemą. Buvo žadama aiškiau padalinti mokyklų valdymo funkcijas tarp mokyklų steigėjų – Švietimo ir mokslo ministerijos ir savivaldybių.

Nuo protingos ir apgalvotos mokslo ir inovacijų politikos priklauso šalies konkurencingumas ir ateitis. Tai pažymėta ne tik Europos Komisijos, Europos Parlamento dokumentuose, bet ir dabartinės vyriausybės programoje, deklaracijose ir pan. Tokia pati nuostata išsakyta ir vizijos „Lietuva 2030“ projekte. Tačiau tikrovė yra kitokia

Konservatorių ir liberalų vyriausybė toliau vykdo politiką, kuri yra nukreipta prieš Lietuvos mokslą. Ši politika pasireiškia tokiais aspektais:

pastoviai, nuo 2009 metų mažinamas mokslo finansavimas, nors savo programoje dešiniosios partijos buvo įsipareigojusios jį didinti

dėl politikų kompetencijos patyrimo, nenoro tartis, nebendradarbiavimo su socialiniais partneriais politikos priimami nelogiški ir nemokšiški sprendimai, keliantys sumaištį mokslo bendruomenėje;

sprendimai pastoviai vėluoja, nevykdomi ne tik savo įsipareigojimai, bet ir įstatymai;

netinkamai naudojama Europos struktūrinė parama, ji mažinama.

Valstybės išlaidos aukštajam mokslui 2009 metais sumažintos 70 milijonų litų, o moksliniams tyrimams – 36 milijonais litų, lyginant su 2008 m. Tačiau, nors oficialiai teigiama, kad sunkmetis neva baigėsi, lėšos toliau mažinamos. 2011 metais lėšų mokslui vėl skirta 20 proc. mažiau nei 2010 m. Pavyzdžiui, vien Vilniaus universitetui lėšos mokslui sumažėjo 7 mln. Lt (skirta tik 18 mln. Lt.0, nors mokslo rodikliai yra geriausi Lietuvoje. Dar liūdnesnė mokslo institutų padėtis. Jei universitetų lėšų praradimus gali padengti studijoms skiriamos lėšos, tai institutai jų negauna (išskyrus lėšas doktorantų rengimui), todėl rezervo taupymui nebėra. Tenka atleisti darbuotojus ir nebūtinai tuos, kurie blogai dirba. Štai Biochemijos institutas turėjo sumažinti etatų, skirtų doktorantams, skaičių. Doktorantai, gaudami mažą stipendiją, priversti ieškoti papildomo darbo.

Nesuprantamas vyriausybės sprendimas 2009 m. 3,5 proc. sumažinti mokslo darbuotojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimo koeficientus. Tai vienintelė profesija, kuriai taikomas mažesnis MMA koeficientas negu kitų biudžetinių įstaigų darbuotojams. Dėl tokios diskriminacijos visiems universitetams ir mokslo institutams teko perrašyti darbo sutartis su savo darbuotojais. Ši skriauda neištaisyta iki šiol.

Vyriausybė sparčiai mažina valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose mokyklose. Per 2 metus į bakalauro studijas tokių vietų sumažėjo nuo 16 tūkst. iki 9 tūkst. Tačiau net ir tai nepadeda vyriausybei išlaikyti doktorantų ir magistrantų priėmimą. Jis yra pastoviai mažinamas. Universitetai, siekdami, kad nebūtų padaryta neatitaisoma žala, sumažino studijų kainą ir gauna mažiau lėšų iš valstybės už doktorantų rengimą, tačiau ir tai nepadeda išsaugoti buvusių priėmimo skaičių. Ypač skaudžiai nukentėjo šalies konkurencingumą lemiančios fizinių mokslų studijos. Daugelis ES šalių skiria lėšas doktorantų priėmimui iš trečiųjų šalių: iš esmės šios šalys gauna parengtus kvalifikuotus specialistus, kurie didina šalies institucijų mokslo produkciją. Deja, Lietuva to nedaro, nors paraiškų studijuoti doktorantūroje yra gaunama labai daug. Išgirdę apie doktorantūros studijų kainą užsieniečiai renkasi išsivysčiusias šalis, kur už tokias studijas skiriama stipendija.

Trūkstant valstybės biudžeto lėšų dalis doktorantų ir magistrantų rengiama Europos Sąjungos lėšomis. Pasibaigus Europos finansavimo šaltiniui, 2013-2014 metais Lietuvos Respublikos biudžete atsiras milžiniška skylė.

Daugiau kaip 300 mln. Lt ES lėšų nebus skiriama mokslo ir verslo projektams, o yra nukreiptos kitoms programoms. Apskritai Europos struktūrinių fondų lėšos yra labai blogai įsisavinamos. Tai problemos, kylančios daugiausia dėl Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencijos stokos. Štai 2011 m. kovo 29 d. iš programos, skirtos tyrėjų gebėjimo stiprinimui, įsisavinta tik kiek daugiau kaip 10 proc. numatomų skirti lėšų.

Tai pasekmė ministerijos vykdomos „kadrų valymo“ politikos, kada dalis specialistų tiesiog palieka ministeriją ir randa darbo kitose institucijose. Ypač tuo pasižymi viceministrė Nerija Putinaitė, kuri tiesiog nepakenčia kitokios nuomonės. Yra netgi atskiros institucijos, kurių specialistai nekviečiami į darbo grupes. Universitetų rektorių konferencijos deleguotas atstovas nebuvo „priimtas“ į Lietuvos aukštojo mokslo tarybą, nes nepatiko jo požiūris, vietoje to pasirinkti „kišeniniai“ ekspertai.

Institucijas kankina nežinia. Universitetai ir institutai iki šiol nežino, kiek doktorantų bus galima priimti 2011 m., nors pagal įstatymą šiuos skaičius reiktų paskelbti iki kovo 11 d. Priimamas doktorantų ir magistrantų skaičius priklauso nuo institucijos mokslo rezultatų. Tačiau dėl to, kad buvo panaikintas senasis studijų klasifikatorius ir įdiegtas naujasis, kuris nėra suderintas su Europos patvirtintomis mokslo kryptimis, nėra aišku, kam bus priskiriami vienos ar kitos mokslo krypties rezultatai.

Dar blogiau, kad mokslo rezultatų vertinimo taisyklės kasmet kinta. Tuo tarpu mokslo vertinimai vykdomi atgaline data. Tarkime, 2011 m. finansavimui ir doktorantų skaičiaus nustatymui įtakos turi tie rezultatai, kurie paskirti 2008 ir 2009 metais. Esant tokioms kintančioms taisyklėms institucijoms sunku orientuoti mokslininkus, kokių rezultatų jie turi pasiekti, kad padidėtų atskirų mokslininkų grupių finansavimas.

Ministerijoje įsigalėjo neregėto mąsto biurokratizmas. Iš institucijų pareikalauta iš naujo pateikti paraiškas doktorantūros teisėms gauti. Vienai tokiai paraiškai institucija turi pateikti vidutiniškai po 400 psl. medžiagos: pažymų, publikacijų sąrašų, infrastruktūros aprašymų ir pan. Nenuostabu, kad vienai institucijai teko pateikti daugiau kaip 10 000 lapų medžiagos. Tokio biurokratizmo nėra buvę net sovietmečiu. Universitetai baiminasi numatytų akreditacijų – negirdėtų dalykų valstybės steigtoms įstaigoms. Pažymų pildymas didina administracinius kaštus ir atitraukia mokslininkus nuo jų tiesioginių darbų.

Ministerija ir jos kuruojamos valdymo įstaigos pasižymi, kad nuolat vėluoja priimti sprendimus. Štai numatytas konkursas visuotinei dotacijai, t. y. mokslininkų grupių pateiktiems projektams finansuoti įvykdytas pavėlavus net 9 mėnesius, podoktorantūrinėms stažuotėms – 3 mėn. Visi šie projektai numato mokslininkų įdarbinimą. Nesunku suprasti, kad tokie projektai, kuriuos numatė dar ankstesnė vyriausybė, buvo skirti pritraukti gabiausius užsienio mokslininkus, sumažinti mokslininkų emigraciją ir pan. Paraiškos mokslo projektams iš valstybės biudžeto finansuoti pateiktos dar pernai, tačiau konkurso nugalėtojai nepaskelbti, lėšos dar iki šiol nepaskirtos. Tačiau, vadovaujantis taisyklėmis, tarpinės ataskaitos turės būti pateiktos lapkritį: to nebus įmanoma padaryti taip sutrumpinus projekto įgyvendinimo laiką. Vėluojama įgyvendinti mokslo ir verslo slėnių programą: naujoji vyriausybė iš naujo persvarstė visus projektus, kurie buvo pateikti dar 2008 metais ir sprendimus priėmė tik po 1,5 metų. Rizikuojama, kad nebus įsavintos didžiulės ES fondų lėšos. Procesą stabdo gremėzdiško, netinkančios mokslo sferai viešųjų pirkimų taisyklės, menka valdininkų kompetencija, valstybės tarnautojų baimė dėl sprendimų. Pavyzdžiui, nors yra numatytos lėšos Lietuvos – Ukrainos mokslo projektams finansuoti, tačiau 2011 m. konkursas nebuvo paskelbtas, bendradarbiavimas nutrūko.

Visa tai rodo, kad vykdoma vyriausybės politika mokslo srityje yra visiškai nemokšiška, aplaidi, neturinti aiškių prioritetų ir žalinga Lietuvos valstybei.

Sveikatos apsauga 

Dabartinės Vyriausybės neatsakingu požiūriu į sveikatos apsaugos problemas, buvo„išaugintos“ vaistų kainos, kurias po to mėginta įvairiais būdais mažinti.

Vaistų mažmeninių kainų dinamika 2009-2010 metais:

Lietuvos statistikos departamento duomenimis vaistų mažmeninės kainos kito (2009 metų gruodžio kainos = 100) sekančiai:

2009 metų sausio mėnesį (PVM vaistams padidinus nuo 5 iki 19 procentų) kainos per mėnesį išaugo 14,3 procento.

2009 metų rugsėjo mėnesį (PVM vaistams padidinus nuo 19 iki 21 procentų) kainos per mėnesį išaugo 1,8 procento

2009 metų spalį – 2010 balandį (PVM nesikeičiant, o valstybei kainų „nemažinant“) kainos sumažėjo 1,3 procento

2010 gegužę – 2010 rugpjūtį (valstybei aktyviai vaistų kainas „mažinant“) kainos sumažėjo 1,6 procento

Bendras Vyriausybės“ dėmesio“ gyventojų sveikatai rezultatas yra vaistų kainų padidėjimas (lyginant su 2008 metų gruodžio mėnesiu) 15, 2 procentais .

Palyginimui galima pasakyti, kad visų prekių ir paslaugų mažmeninės kainos per tą patį laikotarpį iš esmės nepasikeitė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis Vartojimo prekių ir paslaugų mažmeninės kainos kito (2009 metų gruodžio kainos = 100) sekančiai:

Vaistinės neteikia informacijos apie pigesnius vaistinius preparatus. Gydytojai priversti rašyti tarptautinį vaisto pavadinimą, nors puikiai žino, kurios firmos vaistas yra veiksmingesnis. Manoma, kad tai iškreipia gydytojo, paciento ir vaistininko santykį.

Dabartinės Vyriausybės pradėtas „III–iasis sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapas“ pridarė daugiau problemų negu naudos. 10–yje rajoninių ligoninių, uždarius chirurgijos skyrius, panaikinus terapija II ir reanimacija II paslaugas, siekti tikslai (prieinamumas, ASP paslaugų kokybė, efektyvumas, paslaugų saugumas) nepasiekti. Preliminariais duomenimis sutaupyta apie 8 mln. Lt, nors planuota keli šimtai mln. Lt. Stebimas ligoninių pajamų sumažėjimas nuo 16,2 iki 35%, išaugo pastovūs ligoninių kaštai ūkinėms išlaidoms ir diagnostinėms priemonėms. Pailgėjo laikas iki kvalifikuotos paslaugos suteikimo. Priimančios ligoninės nepasiruošusios pasikeitusiems pacientų srautams. Didėja nepasitenkinimas sveikatos priežiūra. Didėja socialinė atskirtis tarp miesto ir kaimo. Esant tokiai padėčiai ir ateityje, visos 10 rajono ligoninių bus uždarytos.

ES lėšos ir kitų šalių parama Lietuvos sveikatos sektoriuje panaudojama neefektyviai. Reikia intensyvaus darbo, kad būtų naudojami pinigai kardiologinei programai Vakarų Lietuvoje. Šveicarijos skirta 100 mln. Lt parama akušerijos-ginekologijos skyriams renovuoti yra nepanaudota.

Socialinė politika

TSLKD savo 2008 metų rinkimų programoje pažymi užimtumo svarbą

„Darbas yra pagrindinis suaugusio asmens užsiėmimas – darbu žmogus išreiškia save, atranda gyveno prasmę, aprūpina save ir artimuosius būtinomis lėšomis. Užimtumas užtikrina šeimos socialinę gerovę, visavertį gyvenimą ir socialinę apsaugą. Pasisakome už šeimai palankios (draugiškos) politikos kūrimą, t.y. tokios socialinės politikos, kuri orientuojama į žmonių užimtumą ir kuri palengvina tėvams galimybę derinti įsipareigojimus darbui ir šeimai…. Svarbu rengti ilgalaikes 5-10 m. perspektyvos užimtumo, perkvalifikavimo, paruošimo darbo rinkai programas.“

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje pažymima:

323. Skatinsime naujų darbo vietų kūrimą. Ypatingą dėmesį skirsime smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių kūrimui ir plėtrai (viena iš sėkmingo Danijos flexsecurity modelių sąlygų – santykinai didelis mažų ir vidutinių įmonių skaičius ūkyje). Derinsime regioninės darbo rinkos politikos formavimą su regiono ekonomikos vystymo planais.

325. Sudarysime ekonomines paskatas vyresnio amžiaus gyventojams ilgiau likti darbo rinkoje – tai mažintų darbo jėgos paklausą iš trečiųjų šalių.

Realybėje nedarbo lygis viršijo 18% ir perkopė 300 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. Nedarbas 2008 metais buvo 4.5% arba 72.5 tūkstančiai bedarbių. A. Kubiliaus Vyriausybė pasiūlytuose 2009, 2010 ir 2011metų valstybės ir savivaldybių Biudžetuose nenumatė jokių konkrečių priemonių, kurios skatintų verslą, mažintų nedarbą. Priešingai, nei to reikalautų ekonominė ir socialinė tikrovė, valdančioji dauguma priėmė sprendimą neproporcingai mažinti atlyginimus viešajame sektoriuje ir pensijas, ypatingai neproporcingai dirbantiems.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje pažymima

Parengsime priemones, užtikrinančias kiek įmanoma efektyvesnį migracijos ir emigracijos procesų valdymą bei didesnės dalies emigravusių šalies gyventojų susigrąžinimą.

Realybėje migracijos mastas išaugo nuo 7.2 tūkstančių emigravusių per pirmąjį pusmetį 2008 metais iki 35.8 tūkstančių per tą patį laikotarpį 2010 metais. Dėl nevykusios konservatorių politikos artimiausios ateities didžiausia problema bus darbo jėgos stygius.

Svarbiausi 2009 metų darbai mažinant socialinę atskirtį

Remsime programas, skatinančias mažinti socialinę atskirtį ir diskriminaciją dėl lyties, amžiaus, socialinės, etninės kilmės ar religinių įsitikinimų.

Skirsime lėšų kovai su alkoholizmo ir kitų priklausomybių plitimu – šios priklausomybės turi lemiamą įtaką asocialaus elgesio ir socialinės atskirties bei skurdo plitimui visuomenėje.

Realybėje skurde gyvenančių skaičius pastoviai auga. Šių metų pabaigoje maisto paketus gavo virš pusės milijono Lietuvos gyventojų. Valstybės biudžeto lėšos skirtos tikslinėms socialinėms kompensacijoms išaugo nuo 330 mln. Lt 2009m. iki 960 mln.lt 2011m.

TSKD savo 2008 metų rinkimų programoje kalbėdami apie pensijų dydžius rašo

„Pensininkai vis dar yra labiausiai savos valstybės nuskriausta socialinė grupė. Būtų idealu, jei esant ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto augimui, nemažėjant dirbančiųjų, pensija atitiktų pusę to meto vidutinio darbo užmokesčio. Turime priminti, ką apie pensijų ir darbo užmokesčio santykio problemą kalba žymiausi Lietuvos ekspertai mūsų jau cituotame strateginiame dokumente „Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos atnaujinimas“.

„Viena iš opiausių socialinių problemų Lietuvoje yra nepakankamas pensijų dydis. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija sudaro apie 40 proc. vidutinės pomokestinės algos. Šį santykį reikėtų pakelti iki 60 proc. ar bent iki pusės. … Esame už tai, kad pensijos adekvačiai didėtų, priklausomai nuo to, kaip keičiasi infliacija, kainų indeksas. Tai jau darėme būdami valdžioje 1997-2000 m.“

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje kaip svarbiausia darbai nurodyti

Parengsime socialinio draudimo sistemos tobulinimo programą, skatinančią santykinį senatvės pensijų augimą. Sukursime prielaidas pereiti prie platesnio privačių kaupiamųjų pensijų fondų taikymo, išsaugodami solidarią atsakomybę už Sodros pensijų sistemą.

Realybėje teikiami įstatymai prieštaravo pateiktai LR Vyriausybės 2009-2012 metų programai. Konstitucinis Teismas išnagrinėjęs LR Seimo narių pareiškimą nustatė, kad LR Vyriausybės parengti ir LR Seimo priimti įstatymai, vadovaujantis kuriais buvo neproporcingai sumažinti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, dirbančių asmenų pensijos ir kitos išmokos, nenumatant grąžinimo mechanizmo, prieštarauja LR Konstitucijai ir įpareigojo LR Vyriausybę, iki 2010 m. liepos 1 d. parengti įstatymą, įtvirtinanti kompensavimo mechanizmą. Iki šios dienos nėra parengto net įstatymo projekto.

Svarbiausi 2009 metų darbai mažinant socialinę atskirtį

Parengsime jaunų šeimų, auginančių vaikus, apsirūpinimo būstu programą. Didinsime būsto prieinamumą šeimoms, ypač auginančioms vaikus ir turinčioms mažas pajamas.

Realybėje lėšos skiriamos socialinio busto statybai per du metus sumažintos penkis kartus iki 14 mln. Lt 2011 metams . Respublikoje laukiančių eilėse poreikis sutoktomis lėšomis bus patenkintas tik per 200 metų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje kaip svarbiausia darbai nurodyti

Pasitelkdami nevyriausybines organizacijas, vykdysime bendrąsias prevencijos programas, nukreiptas prieš savižudybes, įvairias prievartos apraiškas, patyčias mokyklose, neatsakingą elgesį keliuose, stiprinančias vaikų ir jaunimo psichologinį atsparumą ir streso įveikos įgūdžius, užtikrinsime deramą šių programų finansavimą.

Sudarysime galimybes nevyriausybinėms organizacijoms, bendruomenėms, parapijoms gauti vienodą valstybės finansinę paramą, kuri skatintų savivaldybes sudaryti ilgalaikes paslaugų teikimo sutartis dėl nestacionarių socialinių paslaugų teikimo įvairioms socialinėms grupėms – seniems žmonėms, neįgaliesiems (suaugusiesiems ir vaikams), vaikams. Socialinių paslaugų pirkimas bus vykdomas konkurso būdu, į paslaugų teikimą įtraukiant nevyriausybines organizacijas.

Realybėje ženkliai sumažintas NVO finansavimas. Išanalizavus vykdomų programų laimėtojus peršasi išvada, kad pirmiausia remiamos įvairios katalikiškos organizacijos.

Žemės ūkis ir kaimo reikalai 

Analizuojant praėjusių ir šių metų pirmo pusmečio Statistikos departamento pateiktus duomenis, galima konstatuoti, kad žemės ūkyje šiuo metu susikaupė daug problemų, kurios nesprendžiamos arba jų sprendimas vilkinamas. Galima įvardinti tokias pagrindines šiandien žemės ūkyje iškilusias problemas:

Mažėja gyvulių skaičius, bendroji žemės ūkio gamyba.

Didėja apleistos, nedirbamos žemės plotai.

Nėra programos, kuri įgalintų greičiau įsisavinti nenaudojamas, apleistas žemes.

Nugyventa ir menkai atnaujinama kaimo infrastruktūra.

Nepakankamas žemės tvarkymo ir žemės reformos darbų finansavimas.

Vilkinamas valstybinės žemės pardavimas ūkininkams.

Nerimą kelia tai, kad sekančiais metais bus leidžiama žemę įsigyti užsieniečiams, nors žemės reforma nebaigta, Lietuvos ūkininkai dar nepajėgūs įsigyti didesnius žemės plotus.

Per didelis Gyventojų pajamų ir žemės ūkio įmonių pelno mokestis (žemės ūkio veiklai turėtų būti paliktas šiais metais taikomas 5 proc. mokesčio tarifas).

Numatoma nauja nepalanki ūkininkams, turintiems savo ūkius šalia didžiųjų miestų, žemės mokesčio skaičiavimo metodika.

Per didelis PVM tarifas vaisiams ir daržovėms, mėsai, kitiems maisto produktams, lyginant su kitomis es šalimis, tai sudaro nevienodas konkurencines sąlygas mūsų šalies ūkininkams.

Nepagrįstai didelis taršos mokestis už atliekas ūkininko ūkyje ir šienainio gamybos procese naudojamai plėvelei utilizuoti.

Pernelyg griežti ir brangiai kainuojantys reikalavimai gyvulininkystės kompleksų poveikio požeminiam vandeniui ekologiškai tirti ir monitoringui vykdyti.

Per griežti biurokratiniai reikalavimai siekiant atnaujinti gamybą senuose, rekonstruojamuose gyvulininkystės pastatuose, kur reikalaujama atlikti geodezinius matavimus, parengti detaliuosius planus, padaryti poveikio aplinkai vertinimą, gauti TIPK leidimą.

Nuolat mažėja ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių laikomų gyvulių skaičius, mažėja bendroji žemės ūkio gamyba, ypač gyvulininkystės srityje.

Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. bendroji žemės ūkio produkcija išaugo 1,3 proc.. Tačiau šį teigiamą rodiklį nulėmė tik 7 proc padidėję augalininkystės sektoriaus rezultatai, kai tuo tarpu gyvulininkystės produkcijos apimtys sumažėjo daugiau negu 6 proc. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m., palyginti su 2008 m., žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 22 proc.

Analizuojant 2009 m. pateiktus statistinius duomenis akivaizdu, kad 2009 m. žymiai sumažėjo ūkininkų, žemės ūkio bendrovių laikomų gyvulių skaičius, mėsos gamyba bei mėsos ir jos produktų pardavimas Lietuvos rinkoje.

Praėjusiais metais, lyginant su 2008-aisiais, Lietuvoje jautienos ir veršienos gamyba sumažėjo 10,3 proc., pardavimai -28,2 proc., kiaulienos buvo pagaminta 29,7 proc. o parduota -10 proc mažiau, ėrienos gamyba sumažėjo 15,8 proc., pardavimai net 24,5 proc., dešrų gamyba sumažėjo 10,5, pardavimai -12,5 proc..

Šie skaičiai akivaizdžiai rodo, kad žemės ūkio gamyba Lietuvoje smunka. Tai pasekmė naujosios žemės ūkio politikos, kai žemdirbiai buvo apmokestinti niekada nebūtais mokesčiais, su Europos Sąjungos parama ūkininkai nuvaromi nuo žemės, masiškai į Vakarus eksportuojamas galvijų prieauglis, sumažėjus gyvulių supirkimo kainoms jau kelinti metai iš eilės mažėja gyvulių skaičius. 2009 metais bendras galvijų skaičius sumažėjo daugiau negu 2 proc., karvių beveik 2,5 proc., kiaulių – 3 proc., avių – 2,8 proc., į užsienį išvežta virš 145 tūkst. gyvų veršelių, į Lietuvą įvežta beveik 130 tūkst. tonų importinės mėsos ir mėsos produktų.

Dėl mažėjančio gyvulių skaičiaus bei padidėjusio galvijų prieauglio ir gyvų kiaulių eksporto bei didžiuliais kiekiais įvežamos mėsos iš užsienio, Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės bankrutuoja, Lietuvos gyventojai netenka darbo vietų. Dėl mėsos perdirbimo įmonių bankroto daugiausia kenčia žemdirbiai, jie nėra garantuoti, kad su jais bus atsiskaityta už šioms įmonėms parduotus gyvulius. Tai akivaizdžiai rodo skerdimų mažėjimas: 2009 m. galvijų paskersta 14,4 proc. mažiau, kiaulių net 27,5 proc. mažiau negu 2008 m.

Daug metų pieno gamyba didėjo didinant karvių produktyvumą, tačiau pastaruoju metu žymiai sumažėjo melžiamų karvių skaičius. 2009 m. palyginus su 2008 m. vidutinis karvių skaičius sumažėjo 24 000 vnt. arba 6 proc. 2010 m. sausio 1 d. šalyje buvo 357 114 melžiamų karvių ir 99 510 karvių laikytojų. 1-am laikytojui tenka tik 3,6 karvės, tai labai prastas rodiklis, rodantis, kad šalyje pieno ūkis yra neefektyvus. Tai pasekmė 2009 metais ženkliai sumažėjusios pieno supirkimo kainos, kuri nukrito iki 617 Lt/t arba 28,5 proc. Dėl šios priežasties pieno supirkimo apimtys sumažėjo 7,6 proc. arba 106 tūkst. tonų.

Didelį nerimą kelia praėjusiais metais beveik 1 milijardu arba 10,2 proc. sumažėjęs žemės ūkio ir maisto produktų eksportas lyginant su 2008 m..

Tendencinga, kad ir 2010 metais gyvulininkystės produktų gamyba mažėja. Per šių metų sausio-birželio mėnesius, palyginus su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu pieno primelžta 5 proc. mažiau, gyvulių ir paukščių paskersta 0, 7 proc. mažiau, kiaušinių surinkta 8 proc. mažiau.

Žemės ūkio informacijos centro Gyvulių registro duomenimis, 2010 m. liepos 1 d. Lietuvoje buvo laikoma 726,2 tūkst. galvijų arba 3 proc. mažiau negu 2009 m. tai pačiai datai. Skerdimui skirtų bulių per metus sumažėjo 2 proc., galvijų supirkimo kaina buvo 6,85 Lt/kg ir sudarė tik 73 proc. ES vidutinės kainos dydžio. Kiaulių vidutinė supirkimo kaina per 2010 m. I pusmetį šalyje nukrito 15 proc.

Šalies mėsos importo-eksporto balansas neigiamas. Per I šių metų pusmetį iš Lietuvos mėsos ir jos produktų buvo išvežta 28,9 tūkst. t., o į Lietuvą buvo įvežta beveik 50 tūkst. t. mėsos ir mėsos produktų. Per šį laikotarpį iš Lietuvos išvežta daugiau nei 71 tūkst.. veršelių.

Per 2010 m. I pusmetį supirkta 562,2 tūkst. t. natūralaus pieno arba 4,36 proc. mažiau negu per 2009 m. atitinkamą laikotarpį. 2010 m. ryškiai didėja pieno importas: per sausį-birželį importuota 93 tūkst. t. pieno, 24 proc. daugiau, palyginti su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, tai sudarė 14,5 proc. viso perdirbto pieno Lietuvoje. 2010 m. liepos 1 d. buvo laikoma 357,7 tūkst. karvių, palyginti su praėjusiai metais jų skaičius sumažėjo dar 4,7 proc.

Šie oficialūs Valstybės statistikos departamento duomenys akivaizdžiai rodo, kad šios kadencijos Vyriausybės programos žemės ūkio srityje numatytos priemonės yra neveiksmingos, žemės ūkio gamyba nuolat mažėja, Vyriausybė nesiima veiksmingų priemonių šiam procesui sustabdyti. Neoficialiais duomenimis ūkininkų skolos šiuo metu siekia apie 2 mlrd. Lt., pradelstos skolos tiekėjams sudaro apie 300 mln. Lt, daugeliui ūkininkų gresia bankrotas.

Energetika 

Labai palankiomis spartaus ekonomikos augimo ir mažos infliacijos sąlygomis Vyriausybė neįgyvendino būsimo Ignalinos AE uždarymo neigiamą poveikį kompensuojančių priemonių, lėtai ir nepakankamai plėtojo alternatyvią energetiką, Vyriausybė (SD) neįgyvendino energiją švaistančių gyvenamųjų namų renovavimo programos: iš planuotų renovuoti daugiau kaip 20 tūkstančių senos statybos daugiabučių namų tebuvo renovuota tik apie 400.

Siekdami ženklaus energijos taupymo efekto, laikomės principo, kad visi namai per trumpiausią įmanomą laikotarpį privalo būti renovuoti, todėl jau nuo 2009 m. būtina pereiti nuo pavienių namų renovavimo prie planingai vykdomo masinio gyvenamųjų namų renovavimo. Renovavimo apimtis reikia sparčiai išplėtoti bent iki 2000 namų per metus.

Reikia pertvarkyti renovavimo procesui vykdyti reikalingą organizacinę struktūrą. Būsto ir paramos agentūra iš dabartinių ministerijų turėtų perimti atitinkamas funkcijas ir pati veikti komerciniais pagrindais, tuo pačiu ne tik pagreitindama sprendimų priėmimą, bet ir sumažindama biurokratizmą bei galimą korupciją. Šios agentūros funkcija turėtų būti ir namų renovavimo būdų pagrindimas bei techninių sąlygų išdavimas dėl namų apšiltinimo medžiagų ir renovavimo techninių sprendimų.

Įgyvendindami masinio gyvenamųjų namų renovavimo programą greta energijos taupymo efekto pasiektume ir gretutinį efektą: suteiktume darbo apimtis ir sukurtume naujas darbo vietas statybininkams; pakeltume gyvenamųjų namų ir atskirų butų vertę, sukurdami naudą kiekvienam gyvenamųjų namų bendrijos nariui; padidintume renovuotų butų pasiūlą rinkoje; padidėtų valstybės biudžeto pajamos už perkamas paslaugas ir medžiagas bei gaminius, pasipildytų SODROS biudžetas.

Iš LR Vyriausybės 2010 metų veiklos prioritetų

Pasiekti, kad būtų pradėti įgyvendinti pirmieji daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investiciniai projektai, parengti pagal naująjį finansavimo kreditavimo mechanizmą, ir parengti pirmieji tipiniai daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektai.

Manome, kad konservatorių kompleksinė daugiabučių namų renovavimo ir modernizavimo programa patyrė visišką fiasko. Per dvejų metų laikotarpį pagal šią programą nebuvo renovuotas nei vienas daugiabutis. Buvo tęsiama dar 14-os SD Vyriausybės pradėta programa, kurios išdavoje buvo renovuoti 400 daugiabučių. Disponuodami ES ir JESSICA lėšomis, Konservatorių vadovaujama Vyriausybė nesugebėjo pasinaudoti turima auksine galimybe krizės sąlygomis mažinti nedarbą ir emigraciją, išlaikant darbo vietas statybininkams ir didinant įmokas į valstybės ir Sodros biudžetus. Esminė problema yra ta, kad Valstybės parama sumažinta beveik tris kartus, (SD- 50 proc.), dabar – 15 proc., esant pasikeitusioms kreditavimo sąlygoms. Konservatorių Vyriausybė neįsiklausė nei SD nei ekspertų siūlymus keisti daugiabučių renovavimo sąlygas. Tai liudija apie prastus Konservatorių valdymo gebėjimus. Kadangi energijos taupymo srityje nepasistūmėta nei per žingsnį, abejonių kelia kiek nuoširdi pastoviai konservatorių deklaruojama energetinio nepriklausomumo idėja. 

Iš konservatorių programos

Nepaisant laukiančio energijos kainų smūgio vartotojams LSDP vadovaujama valdančioji politinė dauguma nesiėmė panaikinti sąlygų, leidžiančių elektros energetikos įmonėms gauti viršpelnius.

Manome, kad monopolinių energetinių įmonių pelnų reguliavimas buvo įtvirtintas įstatymais 14-os SD Vyriausybės. Didelę nuostabą kelia 15-os Vyriausybės sprendimas nereguliuoti elektros energetikos įmonių pelnų viršpelnių. Tai reiškia ne ką kita, kaip elektros energijos kainų kilimą vartotojams, be to, prieštarauja Konservatorių rinkimų programai.

Iš konservatorių programos

Turėtų būti sukurta teisinė aplinka statyti naujus ir pertvarkyti senus individualius gyvenamuosius namus taip, kad jie patys galėtų apsirūpinti jiems reikalinga energija: statyti vėjo ar saulės elektros jėgaines, saulės kolektorius vandeniui pašildyti, kuo plačiau diegti energiją taupantį geoterminį šildymą.

Ironiška, kaip Konservatorių deklaracijos skiriasi nuo konkrečių veiksmų. Žemės ūkio ministerija prieš mėnesį atšaukė programos priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ finansuojamas iš ES struktūrinės paramos lėšų, kurioje ūkininkai buvo skatinami statyti vėjo ir saulės jėgaines, saulės kolektorius, apsirūpinant šiluma, elektros energija, o perteklinę energiją parduodant tinklams. Ūkininkai ir verslininkai rengė ir investavo į projektus, žemės sklypus, o Vyriausybė, nieko neaiškindama, projektą nutraukė. Tai didžiausia nepagarba ūkininkams ir verslui bei savo įsipareigojimų nesilaikymas. Galima konstatuoti, jog alternatyvių energijos šaltinių diegimo idėja yra visiškai užmiršta.

Iš konservatorių programos

Iš sąstingio išjudinsime ir atsinaujinančių bei vietinių šaltinių (vėjo, geoterminės energijos, organinių žaliavų ir atliekų) šilumos ir elektros energetikos plėtrą, siekdami, kad jau iki 2015 m., t. y. 5 metais anksčiau nei buvo planuojama, atsinaujinančių ir vietinių šaltinių energijos dalis bendrame energijos balanse sudarytų 20 procentų. Tokiam uždaviniui įgyvendinti Vyriausybė turės parengti ir įgyvendinti konkretų investicijų į šį sektorių skatinimo priemonių planą.

Iš LR Vyriausybės 2010 metų veiklos prioritetų

Užtikrinti, kad Lietuva apsirūpintų elektros energija po Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo – garantuoti patikimą elektros energijos tiekimą, taip pat skatinti plačiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius.

Manome, kad energijos gavybos plėtra iš atsinaujinančių energijos šaltinių vyksta vangiai, Konservatorių Vyriausybė iki šiol nepateikė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo. Iki šiol nepriimtas Jonas Šimėno paruoštas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, neapsispręsta dėl elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių skatinamojo tarifo, o tai stabdo privataus verslo investicijas ir energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. Be to, atsinaujinančių energijos išteklių koncepciją vyriausybė siekia priimti nutarimo forma, nesitardama su seimu ir nelaukdama jo pritarimo.

Iš konservatorių programos

Branduolinės energetikos naudojimo atnaujinimas Lietuvoje leistų sumažinti priklausomybę nuo dujinio kuro, kurio poreikiai šilumos ir elektros energijos gamybai po Ignalinos AE II bloko uždarymo labai padidės. Tačiau netinkamai suplanuotas naujosios AE projektas gali pakenkti nacionaliniam saugumui. Ar naujoji elektrinė padės pasiekti Lietuvos strateginį tikslą – energetinės sistemos integraciją į Europos sistemas, ar jai pakenks, priklausys nuo to, kokia elektrinė bus statoma.

Iš LR Vyriausybės 2010 metų veiklos prioritetų

Pasirengti statyti naują atominę elektrinę – patvirtinti finansavimo ir valdymo modelį, parinkti strateginį investuotoją ir naujos elektrinės technologiją.

Kyla daug abejonių, ar naujoji Atominė jėgainė bus apskritai statoma. Lietuva prarado auksinius 2 metus, per kuriuos pasikeitė branduolinės energetikos geopolitinė padėtis. Apie savo ketinimus statyti branduolines jėgaines pareiškė Rusija ir Baltarusija, strateginiai partneriai – Lenkija ir Estija dėl Konservatorių Vyriausybės delsimo taip pat deklaruoja apie nuosavų branduolinių jėgainių statybą. Jeigu kaimyninėse šalyse šie projektai bus įgyvendinti, kyla klausimas, kur bus realizuojamas branduolinės energijos perteklius. Išardžius LEO LT tarptautinėje erdvėja Lietuva pagarsėjo kaip nepatikimas partneris stambių strateginių objektų įgyvendinimui. Tą liudija ir strateginio investuotojo paskelbimo datos kilnojimas vis vėlesniam laikotarpiui. LR Seimui svarstymui nėra pateiktas Atominės elektrinės nei finansavimo nei valdymo modelis, verslo planas, nėra žinomas potencialių statybos investuotojų sąrašas, nei naujos elektrinės technologija. Netgi šiuo metu vykdomas esminis elektros energetikos ūkio turto pertvarkymas be LR Seimo žinios ir diskusijų, vien tik Vyriausybės nutarimo pagrindu. Todėl beveik neabejotina, kad ši Konservatorių Vyriausybė nėra pajėgi įgyvendinti naujos Atominės elektrinės projektą.

Iš Konservatorių programos

Dėsime pastangas, kad kiek įmanoma anksčiau būtų įrengta Lietuvos elektros perdavimo tinklo jungtis su Švedija. Ši pastovios srovės kabelio jungtis Baltijos jūros dugnu užtikrins Lietuvos-Baltijos elektros energijos mainus su Skandinavijos rinka ir tokiu būdu padidins elektros tiekimo saugumą. Energijos mainų infrastruktūroje svarbus vaidmuo tenka Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei, kuri neturi būti privatizuojama, tačiau į potencialią jos plėtrą galėtų būti pasiūlyta investuoti Švedijos partneriams, jeigu tai garantuotų labai greitą jungties statybą.

Baltijos izoliacijai nuo Europos panaikinti būtinos kintamos srovės jungtys tarp Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo tinklų turi tarnauti ne tik energijos mainams, bet ir sudaryti sąlygas Lietuvos-Baltijos elektros perdavimo sistemų sinchroniniam darbui su UCTE (Europos elektros perdavimo koordinavimo sąjungos) sistema užtikrinti. Lietuvos-Baltijos elektros perdavimo sistemų prisijungimas sinchroniniam darbui prie UCTE, atpalaiduojant jas nuo Rusijos sistemos valdymo ir sinchroninio darbo su ja, yra būtina Lietuvos elektros energetikos nepriklausomybės ir visavertės integracijos į Europos elektros erdvę sąlyga ir svarbus strateginis uždavinys. Šios, pirmosios, europinės reikšmės jungties tarp Alytaus ir Elko projekto sprendimai turi būti tokie, kad palengvintų šį tikslą pasiekti kai tik bus sustiprinti perdavimo tinklai Lenkijos rytuose. Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas ir prisijungimas sinchroniniam darbui prie UCTE turi būti realizuotas vienu metu, todėl asinchroninio sujungimo keitiklis Alytuje šiai linijai neturi būti planuojamas.

Iš LR Vyriausybės 2010 metų veiklos prioritetų

Įvykdyti planuotas priemones, numatančias „NordBalt“ elektros jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos ir elektros jungtį su Lenkija.

„NordBalt“ ir “LitPolink” (sukurdama bendrą Lietuvos-Lenkijos įmonę) jungčių tiesimui pradžią davė 14-ji SD Vyriausybė. Didelio progreso šių projektų vykdyme nėra, o Lietuvos-Lenkijos jungties toliau nei Poveikio aplinkai vertinimo tyrimas toliau ir nenueina. Jeigu nebus sutarta dėl žemės paėmimo visuomenės reikmėms, iškyla grėsmė, jog EK pristabdys projektą.

Konservatorių programos siekį atpalaiduoti Lietuvos energetinę sistemą nuo Rusijos sistemos valdymo ir sinchroninio darbo su ja vertiname kaip strateginio mąstymo trūkumą ir sąmoningą kenkimą Lietuvos vartotojams. Pritariame Lietuvos tinklų prisijungimui sinchroniniam darbui prie UCTE, tačiau tam reikia minimaliai 2 linijų stabiliam sistemos darbui. Lietuvos buvimas Volgos baseino ir UCTE sinchroniniam darbo sistemose yra privalumas, o ne trūkumas.

Taip pat, užuot Kruonio hidroelektrinę panaudojus vartotojų poreikių tenkinimui, ji išnuomota privačiam subjektui, įgalinant jį didinti savo pelno maržą vartotojų sąskaita.

Iš konservatorių programos

Dujų tiekimo Lietuvai iš vienintelio tiekėjo (Gazprom) vieninteliu vamzdžiu per Baltarusiją saugumas nėra garantuotas. Todėl strategiškai svarbu pasiekti, kad su ES pagalba būtų įrengta Lietuvos ir Lenkijos dujų tinklų jungtis (LitAmber), kuri atvertų alternatyvaus aprūpinimo kelią iš Europos tinklų. Dujų tiekimo patikimumui padidinti būtina įgyvendinti suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje ir požeminės dujų saugyklos Syderiuose projektus.

Iš LR Vyriausybės 2010 metų veiklos prioritetų

Atskirti elektros energijos gamybos įmones nuo elektros energijos perdavimo sistemos įmonių, taip pat dujų tiekimo ir skirstymo veiklą.

Suskystintų dujų terminalas jau galėtų funkcionuoti, jeigu tie patys konservatoriai, kurie deklaruoja suskystintų dujų terminalo statybos būtinumą, prieš du metus nebūtų sukėlę isterijos ir neužprotestavę AB steigimo, kurioje akcininkai buvo Lietuvos Vyriausybė ir AB Achema. Dabar visas procesas pradedamas iš naujo, pasirenkant tą pačią vietą, su tais pačiais veikėjais, prarasti mažiausiai du metai, o priklausomybė nuo rusiškų dujų po Ignalinos atominės uždarymo keleriopai padidėjo.

Iš konservatorių programos

Dėsime ryžtingas pastangas mažinti ir panaikinti Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rytų, kiek įmanoma greičiau panaikinti Lietuvos ir viso Baltijos regiono energetinę izoliaciją nuo Europos energetikos sistemų bei rinkų ir tokiu būdu užtikrinti vienodą su kitomis valstybėmis narėmis Lietuvos energetinį saugumą solidarioje Europos Sąjungoje.

Didelių abejonių kelia Konservatorių Vyriausybės siekis atskirti dujų tiekimo ir skirstymo veiklą. Lietuva, įtakojama konservatorių, pati atsisakė išimties Trečiajam liberalizacijos paketui, EK taikomos izoliuotoms rinkoms – Suomijai, Latvijai, Lietuvai ir Estijai, juolab, kad 3-is paketas imperatyviai nereikalauja atskirti turto. Liberalizavimo patirtis elektros energetikos sektoriuje parodė, kad įvykdžius liberalizaciją, vartotojams kainos neišvengiamai padidėja. Įkūrus atskiras dujų perdavimo ir skirstymo bendroves neišvengiamai padidės veiklos sąnaudos, kurios bus perkeltos ant vartotojų pečių, juolab, kad ir toliau nėra jokios tiekimo alternatyvos ir vieninteliu tiekėju išliekanti Gazpromui.

Energetikos sektoriuje Konservatorių Vyriausybei tinka patarlė, kad griauti yra lengviau nei statyti, be to tenka abejoti kiek nuoširdi deklaracija dėl Lietuvos energetinės priklausomybės mažinimo, nes konkretūs darbai byloja ką kita.

Visi energetiniai infrastruktūriniai projektai vėluoja arba visai nevyksta, priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių padidėjo keleriopai, energijos taupymo projektai visiškai nevyksta, vartotojai vis labiau kenčia energetinį skurdą.

Krašto apsauga 

Prieš du metus Lietuvos socialdemokratų partijos vadovaujama parlamentinė dauguma, Vyriausybė ir Krašto apsaugos ministerija sėkmingai vykdė gynybos reformą, siekdama pagerinti nacionalinį saugumą, sukurti šiuolaikišką, gerai apginkluotą ir su sąjungininkais pasirengusią veikti kariuomenę. Deja, tenka konstatuoti, kad dėl valdžią perėmusios konservatorių – krikščionių – liberalų daugumos stringa gynybinių pajėgumų stiprinimas, mobilizacinio rezervo rengimas bei jaunimo pilietinis patriotinis ugdymas. Tai rodo, kad dabartinės valdančiosios daugumos žodžiai žymiai skiriasi nuo darbų. Kaltinę socialdemokratus krašto apsaugos finansavimo mažinimu konservatoriai šiuo metu Lietuvą nugyveno į priešpaskutinę vietą pagal bendrojo vidaus produkto dalį krašto apsaugai skiriančių NATO šalių. Silpninamas kariuomenės rengimas šalies gynybai, valstybė ne tik stabdo krašto apsaugos sistemos plėtojimą apskritai, bet ir nebeskiria rimto dėmesio mobilizacinio rezervo rengimui, nors tai įsipareigota Vyriausybės programos 223 punkte. Nesilaikoma tarppartinio susitarimo ir įsipareigojimo NATO valstybės krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo BVP. Pvz.: 2006 m. krašto apsaugai buvo skirta 1,18 proc. BVP, o 2010 m. – tik 0,89 proc., tuo nevykdomas Vyriausybės programos 232 punktas. Dėl nepakankamo finansavimo mažėja tarnaujančių karių: 2006 m. bendras profesinės karo tarnybos ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius buvo 9 645, o šiais metais – 7 900. Aktyviajame rezerve (KASP) atitinkamai 5 380, o dabar – 4 650. Į būtinuosius karinius mokymus pakviečiamas nedidelis karo prievolininkų skaičius 2009 m. – 100, 2010 m. – 300 , kai buvo numatyta ir būtina užtikrinant tolygų kariuomenės komplektavimą 800-1 000 karių. Esant tokiai situacijai ateityje nebebus įmanoma užtikrinti mobilizacinių užduočių. Tiesioginė atsakomybė už tai tenka ne tik Krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei, bet ir Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui.

Jeigu socialdemokratų vadovavimo laikotarpiu karių tarnybos sąlygoms dėmesys nuosekliai didėjo, tai pastaruoju metu profesinės karo tarnybos sąlygos darosi nebepatrauklios. Vyriausybės sprendimu pirmus tarnybos metus profesinės karo tarnybos kariai eiliniai gauna sumažintą atlyginimą. Šiais metais baigusių Karo akademiją net dvylika karininkų pirmą kartą nebuvo įdarbinti krašto apsaugos sistemoje. Dėl netikusio ministerijos ir kariuomenės vadovybės požiūrio ir rotacijos principų nepaisymo iš karo prievolės administravimo tarnybos buvo atleisti jauno amžiaus kariškiai, kurie kreipėsi į teismą dėl neteisėtų veiksmų, tiesiog išmetant juos iš tarnybos ir užkertant jiems kelią į didžiausias socialines garantijas – karių valstybines pensijas, kurios mokamos ištarnavus tam tikrą metų skaičių ir išėjus į atsargą. Tuo tarpu kai kuriems pensinio amžiaus kariams sutartis dėl tolesnės tarnybos buvo pratęsta.

Nevykdomi ir kai kurie kiti Vyriausybės programos punktai:

228 punkte įsipareigota išskirtinį dėmesį skirti oro erdvės kontrolei stiprinti, deja, iki šiol nerealizuotas nė vienas rimtesnis radarų atnaujinimo projektas.

234 punkte numatyti Lietuvos kariuomenės vienetų komplektavimo principai ir pagrindas. Tačiau, bene ryškiausiai matosi batalionų nesukomplektavimas, nors jie, iš tikrųjų, turėtų būti šalies pajėgumą atitinkančio dydžio, mobilumo ir profesionalumo.

236 programos punktas teikia prioritetą priešlėktuvinės ir prieštankinės gynybos vienetų sukomplektavimui, jų aprūpinimui efektyvia ginkluote ir geram jų personalo apmokymui. Šiuo klausimu mums gana tolokai iki realybės, ypač finansine prasme.

Per 2 metus Krašto apsaugos ministerijos vadovybė nepradėjo nė vieno kariuomenės modernizavimo projekto. Parengta nauja kariuomenės doktrina yra tik NATO sampratų kratinys neatspindintis ir neapibrėžiantis Lietuvos karinių pajėgų vystymosi bei veiksmų gynybos operacijose. Tai rodo, kad dabartiniu metu nėra kariuomenės vizijos, sustojo kariuomenės transformacijos eiga, kuri prieš keletą metų buvo teigiamai įvertinta NATO.

Sumenko pilietinis patriotinis jaunimo ugdymas. Per paskutinius dvejus metus nuo 4-5 tūkst. kelis kartus sumažėjo jaunimo dalyvaujančių Šaulių sąjungos organizuojamose vasaros stovyklose.

Visa tai akivaizdžiai demonstruoja, kad Krašto apsaugos ministerijos vadovybė aiškiai nesuvokia kokią Lietuvos kariuomenę norima sukurti. Daugelis sprendimų, ypač susijusių su kadrų parinkimu, politizuojami, vietoj politinės kontrolės įsigali politinis diktatas, o politinė valia nebesiderina su realiomis galimybėmis. Visa tai turi neigiamos įtakos karių moralinei būklei, koviniam pasirengimui ir sėkmingam užduočių vykdymui, kas neužtikrina kryptingos ir nuoseklios krašto apsaugos sistemos veiklos. Siekiant užtikrinti tinkamos galios gynybinę parengtį, būtina grįžti prie socialdemokratų darbo metu parengtos kariuomenės transformacijos programos, karo prievolės įstatymo koncepcijos įgyvendinimo.

Parengė Seimo LSDP frakcija

Nuotraukoje: Ministras pirmininkas A. Kubilius

Vyriausybė ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra