Vyriausybė siūlo leisti globos įstaigose įdarbinti sielovados specialistus

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Vyriausybė trečiadienį (2009-12-23) nusprendė siūlyti Seimui leisti globos įstaigose įdarbinti sielovados specialistus. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, kad įstatymo projektas neaiškus ir netikslus.
 
Projektą pasiūliusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovas Donatas Jankauskas teigia, jog sielovados specialistų „reikia žmonėms“.
 
„Motyvas yra, be abejo, ir sutartys tarptautinės su Šventuoju sostu, kita vertus, dar negirdėjau, kad Bažnyčia mokintų žmones ko nors blogo. Mano giliu įsitikinimu, globos įstaigose švelnesnis žodis ar būtent sielovados dalykai ne mažiau svarbūs nei, tarkime, bendrojo lavinimo mokyklose, kas ir dabar įprasta“, – tikino jis.
 
Ministras negalėjo atsakyti, kiek tokie etatai kainuos mokesčių mokėtojams.
„Kalbame apie globos įstaigos viso gyvenimo organizavimą, yra darbo užmokesčio fondas, ir kokie darbuotojai kokius darbus atlieka – nuo prižiūrėtojų, auklėtojų, socialinių darbuotojų, virėjų, valytojų, ūkinių darbuotojų – yra projekte numatoma galimybė ir sielovados darbuotojui. Nesprendžia šitas socialinių paslaugų projektas kokių nors finansinių dalykų ar privalomų etatų sąrašų atskirai globos įstaigai – tai yra steigėjų klausimas“, – teigė D. Jankauskas.
 
Anot ministro, pagal siūlymą, šias pareigas galės eiti ne tik kunigai, bet ir pasauliečiai.
Tuo metu teisingumo ministras Remigijus Šimašius kritikuoja projektą teigdamas, kad jis netikslus ir jei Seimas jam pritars, ateityje kils problemų dėl sielovados specialistų įdarbinimo.
 
„Įstatymas turi būti pakankamai tikslus, apibrėžtas ir nekelti problemų, kurias galima numatyti. Deja, galiu pasakyti, kad galima prognozuoti, kad dalis problemų kils, nes sielovados darbuotojas bus tarsi deleguotas bažnyčios, tradicinės religinės bendrijos, tuo tarpu įdarbintas įstaigoje, kuri yra biudžetinė įstaiga daugeliu atveju ir įdarbintas pagal darbo sutartį. Tada įvairūs praktiniai klausimai: kaip sutartis sudaroma, kada ji sudaroma, kada nesudaroma, kaip ji nutraukiama, kas turi lemiamą žodį“, – tikino ministras.
 
Anot jo, neaišku, kaip dėl šių specialistų įdarbinimo klausimų sutars juos deleguosiančios religinės bendruomenės ir juos įdarbinsiančios įstaigos.
 
„Sielovada suprantama taip, kad religijos žmogus tai darys, ir tai bus bažnytinės bendruomenės deleguotas atstovas. Viena vertus, jis turės turėti tradicinės bažnyčios pasitikėjimą, ir turės turėti pasitikėjimą tos institucijos, kurioje dirba arba atlieka tą sielovadą. Tas mechanizmas – sutarimas, kad šios dvi institucijos sutartų, kol kas neaiškus. Aišku, praktika viską sudėlios į vietas, bet įstatymui tam tikro aiškumo ir tikslumo kol kas trūksta“, – kritikavo ministras.
 
R. Šimašiaus teigimu, dar daugiau klausimų kyla kalbant apie ne katalikų religines bendruomenes.
 
„Tam tikra praktika tokių problemėlių yra ir švietimo sistemoje su tikybos mokytojais, nors, aišku, tai nėra visuotiniai dalykai, bet tokius praktinius niuansus, manau, galima išspręsti, tikiuosi, kad jie bus išspręsti vėliau“, – sakė Teisingumo ministerijos vadovas.
 
P. Lileikio nuotr.
 
www.lrytas.lt
 
Nuotraukoje: R. Šimašiaus teigimu, dar daugiau klausimų kyla kalbant apie ne katalikų religines bendruomenes

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra