Autorius: Voruta Data: 2020-08-18 , 09:42 Spausdinti

Lietuvos kariai savanoriai žygiuoja prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų atsisveikinti su sargyboje žuvusiu kolega, kariu savanoriu Artūru Sakalausku. Vilnius, 1991 m. rugpjūtis | Fotografas Paulius Lileikis. Lietuvos centrinis valstybės archyvas. 0-108195

www.voruta.lt

Rugpjūčio 21 d., penktadienį, vyks paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko 29-ųjų žūties metinių minėjimo renginiai.

17–19 val. Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kariai garbės sargyba pagerbs karį savanorį A. Sakalauską jo žūties vietoje, prie paminklinio akmens.

18 val. prie paminklinio akmens vyks kario savanorio A. Sakalausko pagerbimo ceremonija. Renginyje dalyvaus A. Sakalausko mama Genovaitė Sakalauskienė, artimieji, Seimo nariai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai, Šaulių sąjungos nariai, patriotinių organizacijų nariai. Renginio metu bus atliekamas Lietuvos Respublikos himnas, tylos minute bus pagerbtas kario savanorio A. Sakalausko atminimas, nuaidės atminimo salvės, vyks gėlių padėjimo ceremonija, muzikinius kūrinius atliks Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“.

Po ceremonijos – 18.45 val. vyks pabendravimas su artimaisiais ir bendražygiais lauko sąlygomis. Kareiviškos vaišės.

Rugpjūčio 17 – rugsėjo 2 d. Seimo II rūmų parodų galerijoje veiks fotografijų paroda „Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjas, karys savanoris Artūras Sakalauskas“. Įėjimas laisvas.

Kario savanorio Artūro Sakalausko žūties metinių minėjimo renginių programa

A. Sakalauskas gimė 1963 m. spalio 26 d. Alytuje. Jo senelis Antanas Letkauskas buvo Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius – šioje giminėje visą laiką buvo gyva atmintis apie Lietuvos Nepriklausomybės kovas. A. Sakalausko vaikystė ir jaunystė prabėgo Dzūkijos sostinėje Alytuje: čia jis baigė mokslus Alytaus 5-ojoje vidurinėje mokykloje ir 9-ojoje profesinėje technikos mokykloje, degė aistra rankiniui Alytaus „Varsos“ komandoje. Iki lemtingų 1991 m. įvykių Artūras Sakalauskas dirbo Alytaus mašinų gamykloje.

1991-ųjų sausio mėn. įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, aktyviai kovojo prieš sovietų agresiją, budėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune, Sitkūnuose. 1991 m. rugpjūčio 19 d. kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvykęs budėti į Vilnių, vėl stojo ginti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo.

1991 m. rugpjūčio 21 d., žlungant pučui, sovietų armijos provokacijos metu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje. Pasipriešinimo metu Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas žuvo, dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti.

Savanoris Artūras Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių kūrėjo medaliais.

Lietuva Renginiai savanoris Artūras Sakalauskas