Vrublevskių bibliotekoje Krzysztofo Gierałtowskio fotografijų paroda „Lenkijos asmenybės“

Autorius: Data: 2013-04-23, 10:53 Spausdinti

2013 m. balandžio 25 d., ketvirtadienį, 17.00 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaroma Krzysztofo Gierałtowskio fotografijų paroda „Lenkijos asmenybės“, kurį organizuoja Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka

„(…) Krzysztofo Gierałtowskio portretų rinkinyje yra 44 portretai. Daugiausia – kultūros žmonės, aktoriai, rašytojai, tapytojai, režisieriai, muzikai. Valstybės vyrų ir politikų yra vos trys – tačiau tokie kaip Jonas Paulius II, Lechas Wałęsa ir Tadeuszas Mazowieckis. Dauguma portretų sukurti praėjusiojo amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiais. Dauguma Gierałtowskio nufotografuotų garsių lenkų jau mus paliko ir savo disputus tęsia Eliziejaus laukuose – nežemiškoje, mitinėje garsių žmonių susitikimų vietoje.

Asmenybes pasirinko pats menininkas – taip, kaip ir prieš šimtmečius tai darydavo garsių žmonių galerijų kūrėjai. Tai buvo nelengvas darbas – tuo įsitikinti galime, sklaidydami, pavyzdžiui, paskutiniojo mūsų monarcho karaliaus Stanislovo Augusto užrašus apie jo formuojamą nusipelniusių lenkų galeriją Varšuvos karališkųjų rūmų Tautos salėje, kuri vėliau buvo pavadinta Riterių sale. Karalius braukė kandidatų į tautos panteoną vardus, rašė juos iš naujo ir vėl braukė, kad galiausiai iš beveik penkiasdešimties, į kuriuos buvo atkreipęs dėmesį, išrinktų trisdešimt du.

Tikriausiai panašiai svarstė ir Krzysztofas Gierałtowskis, kol galiausiai išrinko minėtus 44 portretus. Karalius galvojo apie savo pasirinkimo atsakomybę, nes jo išrinktas garsenybių atvaizdų rinkinys, jį viešai eksponavus, tapo pavyzdinių asmenybių rinkiniu – asmenybių, į kurias lygiuotis turėjo visuomenė. Mūsų laikais monarcho vaidmenį atlieka pats menininkas. Jis savo pasirinkimu, naudodamas šiuolaikines technologijas, suteikiančias kur kas platesnę nei kadaise sklaidą, rodo pavyzdines asmenybes, vertas ypatingos pagarbos ir įamžinimo.

Kas jungia Krzysztofo Gierałtowskio parinktas asmenybes be neabejotinos šlovės? Man atrodo, kad tas bendras meninis vardiklis yra Gierałtowskio aistra atverti giliausiai slypinčius jo išrinktų asmenybių pojūčius, troškimus, netgi svajones. Tačiau menininkas neatskleidžia savo Rinkinio atrankos kriterijų. Už tai komentuoja patį meninio susitikimo įvykį, aprašo atmosferą, kurios ieškojo, arba kurios ieškojo ir nerado.

Žavi Krzysztofo Gierałtowskio meistrystė pasirenkant meninio pasakojimo kalbą. Manyčiau, kad kiekviena jo fotografavimui pasirinkta asmenybė tuo metu, kai galiausiai buvo apsispręsta dėl fotografinio susitikimo, turėjo jį ne tik įkvėpti, bet taip pat provokuoti – galbūt savo elgesiu, sąmoningu ar nesąmoningu gestu, galbūt neretai žodžiu, o gal tam tikra reakcija į kokį nors pasakojamą įvykį. Menininkas aistringai tokia situacija pasinaudojo. Tačiau dažnai ir pats režisavo, „vadovavo savo aktoriui“ ir pats savo modelį provokavo. Šia prasme galime kalbėti apie tikslingą jo fotografinių spektaklių dramatizaciją. Dažniausiai tam, kad surastų išraiškingą formą parodydamas pagarbą, išreikšdamas nuostabą arba „tik“ susižavėjimą fotografuojamu žmogumi, o kartais tik tam, kad pasidžiaugtų sukūręs pavykusią meninę situaciją, leidžiančią įsigilinti į modelio psichikos gelmę. (…)“

Prof. Andrzej Rottermund,  Varšuvos karališkųjų rūmų direktorius

Krzysztofo Gierałtowskio fotografijos

Paroda veiks iki š. m. birželio 9 d.

www.bernardinai.lt 

Parodos , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra