Vokietijoje – Vydūnui atminti skirta paroda

Autorius: Data: 2018-05-09 , 09:54 Spausdinti

Vokietijoje – Vydūnui atminti skirta paroda

www.voruta.lt

Detmoldo miesto rotušėje gegužės 5 dieną atidaryta keliaujanti meno paroda „Vydūno vizijos šiuolaikinėje lietuvių dailėje“. Dailininkų sąjungos galerijos rengiama paroda Detmolde vyks iki birželio 30 d.

Parodos menininkai – Viktoras Binkis, Rokas Dovydėnas, Lidija Dubauskienė, Eglė Gineitytė, Kęstutis Grigaliūnas, Marius Jonutis, Linas Jusionis, Linas Liandzbergis, Sigita Maslauskaitė, Mantas Maziliauskas, Lilija Valatkienė, Aleksandras Vozbinas, Ugnė Žilytė. Kolekcijos kuratorius – Linas Liandzbergis.

Detmolde pristatoma kolekcija – tai dedikacija vienam iškiliausių lietuvių filosofų, rašytojų ir kultūros veikėjų Vilhelmui Storostui-Vydūnui (1868-1953). Parodos tikslas – prisiminti Vydūno intelektinės bei meninės kūrybos palikimą, įvertinti jo reikšmę šiuolaikybėje, pristatyti įdomiausius Vydūno asmenybės įvaizdžius ir interpretuoti jo idėjas vizualiojo meno kalbos priemonėmis.

Po viešnagės Vokietijoje paroda bus eksponuojama Vilniuje (Dailininkų sąjungos galerijoje) bei Vydūno gimtajame krašte – Šilutės rajone (Hugo Šojaus muziejuje). Lietuvoje surengtas parodas palydės vaikams ir jaunimui skirta edukacinė programa.

Lietuva šiemet mini 150-ąsias Vydūno gimimo metines. Vilhelmas Storostas gimė 1868 m. Jonaičiuose, Mažojoje Lietuvoje. Po studijų Ragainėje bei Prūsijos universitetuose mokytojavo Kintuose, vėliau Tilžėje. Ten praleido didžiąją dalį savo gyvenimo, sukūrė daugiau nei 60 filosofinių veikalų, dramų ir istoriografinių darbų, vadovėlių, dainų rinkinių, vertimų. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Vydūnas paliko bombarduojamą Tilžę ir pasitraukė Vokietijos gilumon. Po itin vargingų dvejus metus trukusių klajonių, pasiekė Detmoldą. Šiame mieste Vydūnas tęsė kūrybinį darbą – skaitė paskaitas, rašė straipsnius lietuvių ir vokiečių kalbomis, leido knygas. Detmolde šviesuolis praleido paskutiniuosius septynerius metus, ten buvo ir palaidotas (1991 m. jo palaikai grąžinti į Lietuvą ir perlaidoti Bitėnų kapinėse).

Vydūno kaip mąstytojo ir kūrėjo pažiūros buvo humanistinės ir panteistinės – jis jungė senovės indų filosofiją su neoplatonizmo bei krikščionybės elementais. Per savo gyvenimą ne kartą patyręs smurtą, skurdą ir mirties pavojų, sunkiausiomis sąlygomis rašė apie žmogaus būtinybę skleisti gėrį, tobulėti, siekti taikumo ir taurumo tarsi paties dieviškumo. Žmonijos istorija Vydūnui regėjosi kaip paslaptingas, daugialypis kūrybinis veiksmas, o pasaulio žlugimą, pasak jo, galėjo sustabdyti tik kūrybos galia.

Parodos ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra