VLIK’as buvo įtakingiausia išeivijos organizacija iš siekusių atkurti nepriklausomą Lietuvą
Autorius: Voruta Data: 2013-11-26 , 05:50 Spausdinti
Artūras MATUSAS, Ramūnas GRUMBINAS, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Lygiai prieš 70 metų, 1943-iųjų lapkričio 25-ąją, įkurtas Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK’as) buvo įtakingiausia išeivijos organizacija iš visų, kėlusių okupacijos nepripažinimo klausimą. Taip teigia istorikas Juozas Banionis.
„Nuosekli jo veikla, nuoseklus principų, kuriuos paskelbė 1944 m. deklaracijoje, įvykdymas ir pelnė šiai organizacijai autoritetą“, – sako J. Banionis.
– Pone Banioni, kaip šiandien būtų galima vertinti pusę amžiaus trukusią VLIK’o veiklą. Kiek jų naudotos priemonės, pavyzdžiui, demonstracijos ar memorandumai įvairių šalių atstovams, prisidėjo prie Lietuvos laisvinimo bylos?
– Mano supratimu, VLIK’as vykdė nuoseklią, dar 1944 m. vasario 16 d. deklaruotą programą, kurioje buvo pasakyta, kad lietuvių tautos laisvė ir Lietuvos valstybės nepriklausomybė yra tautos egzistencijos ir gerovės pamatas. Šiems principams jis liko ištikimas tiek būdamas čia, nacių okupuotoje Lietuvoje, tiek vėliau, kai savo veiklą perkėlė į Vakarų pasaulį, kad ir Vakarų demokratinėms šalims, ir ne tik joms nuolat primintų apie Lietuvos laisvės siekius.
– Bent tokie buvo jo siekiai. 1945 m., VLIK’ą atkūrus Vakarų pasaulyje, iš esmės veikė tos partijos (bent tų partijų atstovai), kurios veikė ir Lietuvoje. VLIK’as savotiškai atliko išeivijos Seimo funkciją, nors siekis užsienyje sukurti išeivijos vyriausybę jiems nepavyko. Tačiau noras Lietuvai grąžinti laisvę ir nepriklausomybę visuomet buvo pats svarbiausias. Būtinai turėtume paminėti ir kitą VLIK’o nuopelną – telkti politinę lietuvių išeiviją. Būtent VLIK’o pastangomis iš esmės buvo įkurta ir Pasaulio lietuvių bendruomenė bei paskelbtas jos ideologinis pamatas – „Lietuvių charta“.
– Kaip atsitiko, kad būtent Pasaulio lietuvių bendruomenė, komiteto įsteigta 1955 m., palaipsniui užgožė patį VLIK’ą?
– Nepasakyčiau, kad užgožė. 7-ajame dešimtmetyje, kai į areną atėjo kita karta, vyko natūralus kartų dialogas. Buvo matomi skirtingi tikslai. VLIK’as atsiribojo nuo bet kokio bendradarbiavimo su Sovietų Sąjungos atstovais, su žmonėmis, turinčiais kažkokių ryšių ar atstovaujančių tuometei Tarybų Lietuvai, o liberalioji srovė labiau palaikė mintį, kad reikia bendradarbiauti ir bandyti ieškoti naudos visai lietuvių tautai.
– Nacių gestapas 1943 m. suėmė dalį VLIK’o aktyvistų. 1944 m. organizacijos branduolys veikė Vokietijoje, vėliau – JAV. Paskutiniu VLIK’o vadovu 1979–1992 m. buvo Kazys Bobelis. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, VLIK’as nutraukė veiklą. Pone Banioni, ar šiandien būtų galima pasakyti, kad VLIK’as buvo įtakingiausia išeivijos organizacija iš tų, kurios nuolat kėlė Lietuvos okupacijos nepripažinimo klausimą?
– Pritarčiau šitai nuomonei. Nuosekli jo veikla, nuoseklus principų, kuriuos paskelbė 1944 m. deklaracijoje, įvykdymas ir pelnė šiai organizacijai autoritetą. Nereikėtų manyti, kad politinė išeivija turėjo turėti bendrą nuomonę. Ten buvo įvairių politinių srovių, jos laikėsi įvairių politinių nuostatų. Tačiau VLIK’o požiūris atitiko tradicinį patriotinės tautos dalies požiūrį ir kėlė jau mano minėtus tikslus. Jiems priklauso ir tokie dideli nuopelnai.
Wikimedia Commons nuotr.
Nuotraukoje: Pirmasis VLIK’o pirmininkas Steponas Kairys
Komentarai
Naujienos
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl Princo Filipo mirties
-
Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!
-
Sveikinimai „Vorutos“ žurnalo vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui 80-ies metų jubiliejaus proga
-
Dažnėjantys neurologiniai susirgimai – karantino pasekmė?
-
Česlovas Iškauskas. Kai pagieža keičia kompetenciją… (Replika Povilui Gyliui)
Lietuva
-
Vienas tyrimas padeda atmesti aibę galvos svaigimo priežasčių
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Nuo kitos savaitės duris atvers valstybės archyvų skaityklos, atnaujinamas ir fizinis asmenų aptarnavimas
-
Muzikologė Karina Firkavičiūtė: „Jaučiuosi dvigubai turtingesnė kultūriškai“
-
Jobst Bittner knyga „Tylos uždanga“ – jautri nacių kareivio sūnaus išpažintis
Istorija
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų
-
Apie Vytautą Modzeliauską – pirmąjį Semeliškių valsčiaus tarybos pirmininką
-
Vladas Terleckas. Katynės žudynių istorijos lietuviški puslapiai
Kultūra
-
Nestandartiniai sprendimai = saugus menas Molėtuose
-
Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje
-
Muzikologė Karina Firkavičiūtė: „Jaučiuosi dvigubai turtingesnė kultūriškai“
-
A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
-
Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį, V. Leonavičienė: „Reikia gyventi be baimių“
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
-
A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
-
Gediminas Kazėnas. Vilniaus rajono savivaldybė stokoja ambicijų. II dalis
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Kun. dr. Valdas Aušra. PLB XVI Seimo nepaprastajai sesijai pasibaigus
Religija
-
Panevėžio Marijos Legionas su viltimi žvelgia Į karantiną ir ieško naujų veiklos iššūkių
-
2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Taupymas Vatikane: mažinamos vyresniųjų algos
-
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė atgimsta vietos bendruomenės dėka
-
Judėjos dykumos urvai vis dar pateikia netikėtumų
Renginiai
-
Vievio mėgėjų meno kolektyvai – virtualiuose renginiuose
-
Apie garbųjį Šilokarčemos pilietį dr. Hugo Šojų
-
Jaunieji talentai sako „Ačiū tau, Lietuva“ ir kartu šįvakar su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru dovanoja koncertą
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ bus įteikti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
Susiję straipsniai
-
Kun. dr. Valdas Aušra. PLB XVI Seimo nepaprastajai sesijai pasibaigus
~ Išeivija, Lietuva - JAV, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Pasaulis
2021-04-02, 08:17
-
Pasaulio lietuvių centre paminėta Lietuvos valstybės atkūrimo diena
~ Išeivija, Lietuva - JAV, Naujienos, Pasaulis
2021-03-18, 07:44
-
Kovo 11-ąją Amerikoje, Lemonte plevėsavo Trispalvė
~ Išeivija, Kovo 11-oji, Lietuva - JAV, Naujienos, Pasaulis
2021-03-17, 07:28
-
Pasitinkant Kovo 11-ąją – išeivijos lietuvių paroda Rietave
~ Išeivija, Kultūra, Lietuva, Lietuva - JAV, Naujienos, Parodos, Pasaulis
2021-03-11, 14:20
-
Živilė Gurauskienė. Kovo 11-oji pašto ženkluose
~ Išeivija, Lietuva, Lietuva - JAV, Naujienos, Pasaulis
2021-03-11, 09:04