VLIK’as buvo įtakingiausia išeivijos organizacija iš siekusių atkurti nepriklausomą Lietuvą

Autorius: Data: 2013-11-26, 05:50 Spausdinti

Artūras MATUSAS, Ramūnas GRUMBINAS, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt

Lygiai prieš 70 metų, 1943-iųjų lapkričio 25-ąją, įkurtas Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK’as) buvo įtakingiausia išeivijos organizacija iš visų, kėlusių okupacijos nepripažinimo klausimą. Taip teigia istorikas Juozas Banionis.

„Nuosekli jo veikla, nuoseklus principų, kuriuos paskelbė 1944 m. deklaracijoje, įvykdymas ir pelnė šiai organizacijai autoritetą“, – sako J. Banionis.

– Pone Banioni, kaip šiandien būtų galima vertinti pusę amžiaus trukusią VLIK’o veiklą. Kiek jų naudotos priemonės, pavyzdžiui, demonstracijos ar memorandumai įvairių šalių atstovams, prisidėjo prie Lietuvos laisvinimo bylos?

– Mano supratimu, VLIK’as vykdė nuoseklią, dar 1944 m. vasario 16 d. deklaruotą programą, kurioje buvo pasakyta, kad lietuvių tautos laisvė ir Lietuvos valstybės nepriklausomybė yra tautos egzistencijos ir gerovės pamatas. Šiems principams jis liko ištikimas tiek būdamas čia, nacių okupuotoje Lietuvoje, tiek vėliau, kai savo veiklą perkėlė į Vakarų pasaulį, kad ir Vakarų demokratinėms šalims, ir ne tik joms nuolat primintų apie Lietuvos laisvės siekius.

– VLIK’o steigėjai deklaravo, kad komitetas buvo sukurtas visoms Lietuvos politinėms jėgoms suvienyti. Kaip manote, ar jis toks ir tapo?

– Bent tokie buvo jo siekiai. 1945 m., VLIK’ą atkūrus Vakarų pasaulyje, iš esmės veikė tos partijos (bent tų partijų atstovai), kurios veikė ir Lietuvoje. VLIK’as savotiškai atliko išeivijos Seimo funkciją, nors siekis užsienyje sukurti išeivijos vyriausybę jiems nepavyko. Tačiau noras Lietuvai grąžinti laisvę ir nepriklausomybę visuomet buvo pats svarbiausias. Būtinai turėtume paminėti ir kitą VLIK’o nuopelną – telkti politinę lietuvių išeiviją. Būtent VLIK’o pastangomis iš esmės buvo įkurta ir Pasaulio lietuvių bendruomenė bei paskelbtas jos ideologinis pamatas – „Lietuvių charta“.

– Kaip atsitiko, kad būtent Pasaulio lietuvių bendruomenė, komiteto įsteigta 1955 m., palaipsniui užgožė patį VLIK’ą?

– Nepasakyčiau, kad užgožė. 7-ajame dešimtmetyje, kai į areną atėjo kita karta, vyko natūralus kartų dialogas. Buvo matomi skirtingi tikslai. VLIK’as atsiribojo nuo bet kokio bendradarbiavimo su Sovietų Sąjungos atstovais, su žmonėmis, turinčiais kažkokių ryšių ar atstovaujančių tuometei Tarybų Lietuvai, o liberalioji srovė labiau palaikė mintį, kad reikia bendradarbiauti ir bandyti ieškoti naudos visai lietuvių tautai.

– Nacių gestapas 1943 m. suėmė dalį VLIK’o aktyvistų. 1944 m. organizacijos branduolys veikė Vokietijoje, vėliau – JAV. Paskutiniu VLIK’o vadovu 1979–1992 m. buvo Kazys Bobelis. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, VLIK’as nutraukė veiklą. Pone Banioni, ar šiandien būtų galima pasakyti, kad VLIK’as buvo įtakingiausia išeivijos organizacija iš tų, kurios nuolat kėlė Lietuvos okupacijos nepripažinimo klausimą?

– Pritarčiau šitai nuomonei. Nuosekli jo veikla, nuoseklus principų, kuriuos paskelbė 1944 m. deklaracijoje, įvykdymas ir pelnė šiai organizacijai autoritetą. Nereikėtų manyti, kad politinė išeivija turėjo turėti bendrą nuomonę. Ten buvo įvairių politinių srovių, jos laikėsi įvairių politinių nuostatų. Tačiau VLIK’o požiūris atitiko tradicinį patriotinės tautos dalies požiūrį ir kėlė jau mano minėtus tikslus. Jiems priklauso ir tokie dideli nuopelnai.

Wikimedia Commons nuotr.

Nuotraukoje: Pirmasis VLIK’o pirmininkas Steponas Kairys

Išeivija , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra