Vlado Mirono gyvenimo ir veiklos kronika

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

1880 birželio 22 – Rokiškio apskrities Panemunio valsčiaus Kuodiškių vienkiemyje ūkininkų šeimoje gimė Vl. Mironas
1892 – baigęs Panemunio pradžios mokyklą, įstojo į Mintaujos (Jelgavos) gimnaziją
1896 – pašalintas iš gimnazijos su grupe lietuvių katalikų, atsisakiusių melstis rusiškai
1897 – 1901 mokėsi Vilniaus dvasinėje seminarijoje
1901 – 1904 studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, įgijo teologijos kandidato laipsnį
1904 – įšventintas į kunigus, grįžo į Vilnių, kur buvo paskirtas privačių mokyklų kapelionu
1905 – J. Zavadskio spaustuvė Vilniuje išleido Vl. Mirono išverstus D. Bončkovskio tikybos vadovėlius pradinėms mokykloms – „Trumpa šventoji istorija Seno ir Naujojo įstatymo: rankvedėlis išsimokyti katalikų tikėjimo jaunuomenei“, „Platesnioji šventa istorija Senojo įstatymo“
1905 gruodžio 4–5 – dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime
1905 gruodžio 6 – išrinktas į Lietuvos krikščionių demokratų susivienijimo Centro komitetą
1906 – dalyvavo Pirmosios lietuvių dailininkų parodos komiteto organizaciniame darbe
1907 – išrinktas Lietuvių mokslo draugijos nariu
1907 – paskirtas Choroščo parapijos (dab. Baltarusijos Respublika) klebonu
1907 birželį – su grupe lietuvių mokslo ir kultūros veikėjų pasirašė atsišaukimą, kviečiantį lietuvius paremti „Vilties“ laikraščio leidybą
1910 – paskirtas Valkininkų parapijos klebonu ir Merkinės dekanu
1911–1915 – kartu su Pivašiūnų dekanu Alfonsu Petruliu ir Giedraičių dekanu Jonu Novickiu leido savaitraštį „Aušra“ (išėjo 142 numeriai)
1912 – Valkininkuose įkūrė Lietuvių blaivybės draugijos skyrių
1913 sausio 31 – išrinktas „Ryto“ švietimo draugijos pirmosios valdybos nariu
1913 vasario 10 – išrinktas šv. Zitos draugijos garbės nariu
1913 – išrinktas į Ūkio draugijos Valkininkų skyriaus valdybą
1913 – išleistas Vl. Mirono į lietuvių kalbą išverstas D. Bončkovskio vadovėlis „Plati šventa istorija Senojo įstatymo“
1914 – Vl. Mironas paskirtas Daugų klebonu, toliau administravo Merkinės dekanatą
1917 – vienas iš Tautos pažangos partijos steigėjų
1917 liepos 10 – kartu su kitais politikais pasirašė lietuvių savarankiškumo siekius atspindintį memorandumą Vokietijos kancleriui
1917 rugpj. ir rugs. – Lietuvių konferencijos Organizacinio komiteto narys
1917 rugsėjo 18–22 – dalyvavo Lietuvių konferencijoje, buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą
1917 rugsėjo 24 – išrinktas Lietuvos Tarybos prezidiumo nariu (2-ju vicepirmininku)
1917 gruodžio 10 – kartu su kitais Lietuvos Tarybos prezidiumo nariais pasirašė deklaraciją apie Lietuvos valstybės atkūrimą ir jos prijungimą prie Vokietijos, remiantis abipusėmis karine, finansų, susisiekimo ir muitų konvencijomis
1918 sausio 8 – A. Smetonos ir kitų dešiniosios pakraipos Tarybos narių pavyzdžiu susilaikė balsuojant susilaikė balsuojant dėl Steigiamojo prerogatyvų atkuriant Lietuvos valstybę
1918 sausio 26–31 – pirmininkavo Lietuvos Tarybos V-osios sesijos dešimčiai posėdžių
1918 sausio 26 – pasisakė už A. Smetonos ir J. Šaulio pasiūlymą siekti nepriklausomybės orientuojantis į eventualias Vokietijos valdžios garantijas
1918 vasario 16 – pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą
1918 kovo 23 – kaip Lietuvos Tarybos atstovas dalyvavo dalyvavo susitikime su Vyriausios lietuvių tarybos Rusijoje (Voroneže) delegacija, pritarusia Lietuvos valstybingumo atkūrimui
1920 kovo–liepos mėn. – viešėjo JAV, kur informavo lietuvių išeiviją apie Lietuvos politinę padėtį, kvietė lietuvių išeiviją moraliai ir materialiai paremti Nepriklausomybės atkūrimo pastangas
1924 rugpjūčio 17–19 – Lietuvių tautininkų sąjungos steigiamajame suvažiavime išrinktas jos Vyriausios valdybos nariu
1926 gegužės 8–10 – kartu su A. Smetona ir A. Voldemaru išrinktas 3-jo Seimo nariu
1927 spalio 1 – LTS skyrių atstovų suvažiavime Kaune išrinktas Centro valdybos nariu ir paskirtas redaguoti „Tautininkų balsą“
1928 – įkurta akcinė leidybos bendrovė „Pažanga“, kurios vienas iš steigėjų, nuolatinis valdybos narys, kurį laiką – pirmininkas buvo Vl. Mironas
1928 sausio 1 – Vl. Mironas paskirtas Tikybos reiklų departamento prie Švietimo ministerijos direktoriumi
1929 gegužės 1 – pradėjo eiti vyriausiojo kariuomenės kapeliono pareigas, paskirtas Kauno šv. Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektoriumi
1930 rugsėjo 25 – išrinktas Lietuvių tautininkų fondo pirmosios valdybos vicepirmininku
1934 – išrinktas į Kauno miesto tarybą
1938 – Respublikos Prezidento apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I laipsnio ordinu
1938 sausio–vasario mėn. – kaip Lietuvos patikėtinis Kretingoje kelis kartus susitiko su Lenkijai atstovavusiu S. Tiškevičiumi. Nepavykus susitarti dėl derybų, susitikimai buvo nutraukti
1938 kovo 20 – Respublikos Prezidentas vietoj sunkiai susirgusio ministro pirmininko J. Tūbelio pasiūlė Vl. Mironui sudaryti naująjį Ministrų kabinetą
1938 kovo 24 – patvirtintas Vl. Mirono Ministrų kabinetas; prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos derybos dėl susisiekimo, pašto, telefono ir telegrafo ryšių sureguliavimo
1938 balandžio 9 – Vl. Mironas Seime pristatė Vyriausybės darbų programą
1938 gegužės 5 – įsigaliojo nauja Konstitucija, kurią pasirašė Prezidentas A. Smetona ir kontrasignavo Ministras Pirmininkas Vl. Mironas
1938 birželio 25 – Ministras Pirmininkas Vl. Mironas Tautos dienos iškilmių proga apsilankė gimtinėje, Panemunio ir Pandėlio valsčių mokiniams įteikė pradžios mokyklos baigimo pažymėjimus
1938 gruodžio 5 – Prezidentas A. Smetona patvirtino naująjį V. Mirono Ministrų kabinetą
1938 gruodžio 23 – Vl. Mironas Seime pristatė savo antrojo Ministrų kabineto deklaraciją
1939 sausio 5 – išrinktas Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininku (pareigas ėjo iki gruodžio 2 d.)
1939 kovo 28 – dėl įtemptos politinės situacijos šalyje, praradus Klaipėdos kraštą, atsistatydino V. Mirono vadovaujamas Ministrų kabinetas
1940 rugsėjo 9 – LTSR Alytaus NKVD skyriaus pareigūnai pasirašė Vl. Mirono arešto orderį
1940 rugsėjo 12 – Vl. Mirono namuose atlikta krata, jis suimtas ir įkalintas Alytaus NKVD areštinėje
1940 rugsėjo 26 – perkeltas į Kauno kalėjimą
1941 birželio 14 – suformuluota kaltinamoji išvada Vl. Mironui
1941 birželio 22 – Vl. Mironas su kitais politiniais kaliniais išėjo į laisvę
1944 rugpjūčio 23 – suimtas TSRS karinės kontržvalgybos (paleistas 1945 m. vasario 27 d.)
1944 gruodžio 22 – Vl. Mirono byla perduota LTSR MGB
1945 vasarį – MGB grasinimais ir apgaule užverbavo Vl. Mironą agentūrinu slapyvardžiu „Kuodas“
1946 kovo 5 – areštuotas (paleistas kovo 23 d.)
1947 sausio 3 – paskutinį (ketvirtą) kartą suimtas ir uždarytas į MGB Vilniaus kalėjimą
1947 birželio 7 – LTSR Valstybės sagumo ministerijos ypatingojo skyriaus prokuroras pateikė kaltinamąją išvadą Vl. Mirono byloje
1947 rugpjūčio 23 – TSRS MGB ypatingasis pasitarimas paskelbė nuosprendį Vl. Mironui
1950 gegužės 24 – Vl. Mironas parašė malonės prašymą TSRS saugumo ministrui
1952 birželio 9 – parašė prašymą peržiūrėti bylą
1953 rugpjūčio 18 – Vladimiro kalėjimo gydytojo medicinos pažymoje konstatuota Vl. Mirono mirtis kraujui išsiliejus į smegenis
1990 gegužės 5 – atkūrus Lietuvos valstybingumą, teisiškai reabilituotas
Ištrauka iš 1950 m. gegužės 24 d. Vl. Mirono malonės prašymo TSRS Valstybės saugumo ministrui.
pie įsipareigojimus galiu pasakyti štai ką: 1944 metais mane sulaikė rugpjūčio 23-ąją; tų pačių metų gruodžio 27 d. karinės dalys mane perdavė LTSR Valstybės saugumo ministerijai. Sykį mane išsikvietė [вызвал к себе] Valstybės saugumo ministras pil. Gudzevičius ir, tarp kitko, apibūdino [обрисовал] politinę Lietuvos padėtį. Lietuva atgavo Klaipėdą, parengta sutartis su Lenkijos vyriausybe dėl lenkų iškeldinimo iš Lietuvos ir lietuvių iš Lenkijos. To Lietuva galėjusi pasiekti tik padedama Didžiosios [великого] Tarybų Sąjungos. Mane tiesiog sužavėjo [меня привело прямо в восторг]. Guzevičius manęs paklausė, ar aš norįs į laisvę. Kad jis teisingai suprastų mano nuostatas, aš pasakiau, kad esu pasiruošęs visapusiškai bendradarbiauti su vyriausybe [готов сотрудничать <…> во всем], jei neteks skųsti, sekti, šnipinėti. To jūsų niekas nereikalauja ir nereikalaus, tarė Guzevičius. Patikėjęs Guzevičiaus žodžiais, aš patriotiniais sumetimais [на почьве патриотической] pasirašiau pasižadėjimą, jog bendradarbiausiu su LTSR Valstybės saugumo ministerija. Dirbau savo noru ir pagal galimybes. Aš rašiau buvusių Lietuvos partijų ir sąjungų, visuomenės ir politinių veikėjų charakteristikas, kurių reikalavo Valstybės saugumo ministerijos bendradarbiai. Rašiau atsišaukimus tautai [возвания к народу], kad nutrauktų pavojingas [вредные] partizanų kovas, už tai per bendradarbius man žodžiu padėkojo LTSR Valstybės saugumo ministras ir jausdamasis naudingas, kuo ramiausiai [преспокойно] dirbau. Štai vienąsyk pareikalavo iš manęs būtent to, ko dėl sąžinės ir išauklėjimo padaryti negaliu. Darbuotojas 1, kapitonas, pareikalavo, kad sekčiau savo draugą. Aš atsisakiau. Dėl šios priežasties 1946 metų gruodžio 11 d. jis parašė pareiškimą, kuriame apkaltino mane dviveidžiavus [в двуручности 2], slėpus nelegalius asmenis ir pan., kas visiškai neatitinka tikrovės. Mane areštavo 1947 m. sausio 3 d. Kalėjime kapitonas mane iškvietė dusyk. Paskutinį kartą, išgirdęs jo pasiūlymą, aš susijaudinęs atsakiau, kad mieliau pasirinksiu net pačias griežčiausias bausmes, negu sutiksiu imtis niekšingо darbо [наглую / низкую 3 работу].
Tai štai tokia glausta [сжaтая] išpažintis. Aš įsitikinęs, kad mano bausmė – nesusipratimas [я наказан по недоразумению]. 1948 m. vasario 9 d. aš rašiau į TSRS Valstybės saugumo ministeriją, prašiau peržiūrėti bylą. Dabar, kai po mėnesio praeis pusė mano bausmės laiko, kreipiuosi į Jus, ministre, prašydamas: panaikinkite mano bausmę ir grąžinkite visišką laisvę. Kad pavyktų išvengti nesusipratimų, panaikinkite mano įsipareigojimus, duotus 1945 m. vasario 27 d. 4 [Снимите с меня наказание и верните полную свободу. Во избежании недорозумении освободите меня от данных мною объязательств].
1. Valstybės saugumo ministerijos darbuotojas, rusų k. сотрудник.2 Rusų k. daiktavardžio „двуручность“ apytikriai lietuviški atitikmenys: „dvirankis“, „dvikotis“ (pvz., „dvirankis pjūklas“); atrodo, kun. Vl. Mironas, rašydamas malonės prašymą, ketino pavartoti daiktavardį „двурушность“ – „dviveidiškumas“, „veidmainystė“. 3 Sunkiai įskaitomas žodis. 4 Pabraukta paties Vl. Mirono.
LYA. F. TB., Ap. P–16211. T. 2. L. 187 v., iš rusų k.  vertė V. Bukaitė
Nuotraukoje: ministras pirmininkas Vl. Mironas (kairėje), prezidentas A. Smetona (centre) ir kiti pareigūnai eina į Tautinę olimpiadą, 1938 m. (V. Bukaitė. Kunigas Vladas Mironas – Nepriklausomybės akto signataras ir valstybininkas. 1880–1953. – V., 2001, p. 33).

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra