Vlada Čirvinskienė. Motinos meilė daro stebuklus

Autorius: Data: 2020-05-05 , 10:56 Spausdinti

Vlada Čirvinskienė. Motinos meilė daro stebuklus

Pasvalio katalikių moterų aktyvas – iš kairės į dešinę sėdi – Kostancija Kuosienė, Liucija Karoblienė. Autorės asmeninio archyvo nuotraukos

Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalys, www.voruta.lt

Gražiausią, žieduose paskendusį gegužės mėnesį Bažnyčia skiria pagerbti gražiausiam žmonijos žiedui, dangiškajai Motinai Marijai, o to paties mėnesio pirmąjį sekmadienį mūsų žvilgsnius kreipia į žemiškąsias motinas, švęsdama Motinos dieną. Bažnyčia nori atkreipti visų mūsų dėmesį į tas, kurios savo gyvybės dalį dovanoja kūdikiui, nori išryškinti motinos vietą šeimoje bei visuomenėje, nori priminti ir motinoms, kad jos brangintų šį pašaukimą ir niekados jo nepažemintų.

Motina! Šį vardą mes dažnai kartojame. Motinos vardu vadiname Bažnyčią, kuri teikia mums antgamtinę gyvybę, dalindama Kristaus pelnytas malones. Šiuo vardu mes vadiname ir Tėvynę, kur esame gimę, užaugę ir gyvename. Motiną tapatiname su žeme. Kaip ji išaugina vaikus, taip žemė išaugina derlių.

Motinos sąvoka ir funkcijos nuo senų laikų iki dabar labai pakito. Iš liaudies dainų žinome, kad visi rūpesčiai anksčiau krisdavo ant motinos pečių. Jos valdydavo visą ūkį, prižiūrėdavo samdinius, dirbdavo visus namų ruošos darbus, augindavo vaikus. Jos išgyvendavo sunkų išsiskyrimą su dukromis, išleisdamos jas už nemylimų vyrų, sunkų išsiskyrimą su sūnumis, išleidžiamais į karą, skaudžią jų žūtį. Šiuolaikinės motinos jau nebėra vien namų šeimininkės, šeimos židinio sergėtojos. Nemaža jų dalis yra savarankiškos moterys, ne tik auginančios vaikus, bet ir dirbančios darbą, aktyvios visuomenės ir valstybės veikėjos. Tačiau nepaisant visų skirtumų, visos motinos nuolat jaudinasi dėl savo vaikų. Tuo jos ir yra motinos.

„Mama yra viskas – ji mūsų paguoda sielvarte, mūsų viltis kančioj ir mūsų stiprybė bejėgiškume. Ji yra meilės, gailestingumo, užuojautos ir atlaidumo šaltinis“(Kahlil Gibran).

Sunku rasti pasaulyje gėrį, kurio nesutalpintų motinos širdis, sunku surasti vargą, kurio nepakeltų jos pasiaukojimas. Kur šaltinis, iš kurio motina semiasi tiek neišsenkamų jėgų? Ta jėga – tai motinos meilė, kuri panaši į dieviškąją, apie kurią šv. Paulius kalba: „Meilė kantri… neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga… Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir viska ištveria“ ( plg.1 Kor.13, 4 -7).

Motinos meilė daro stebuklus žemėje, o kai nustoja krūtinėje liepsnojus, ji dažnai vaikams prabyla iš amžinybės.

Pasvalio Katalikių Moterų renginių akimirkos – Motinos dienai. 2017 ir 2018 metai. 

Jei pažvelgtume į žymiuosius pasaulio vyrus ir moteris, tai pamatytume, kad tokiais jie tapo, nes turėjo kilnias ir šventas motinas. „Jei aš atsiverčiau, tai tik brangios motinos dėka“ ( šv. Augustinas ). O Napoleonas kartodavo: „Už visa, ką turiu ir kas esu, turiu būti dėkingas savo motinai“. Sakoma ką Vaižgantas įdėjo į savo „Pragiedruliuose“  aprašomos Taučiuvienės lūpas, tas iš tikrųjų buvo apie jo paties motiną: „Meldėsi taip karštai, kaip karštai šeimininkavo ir namus valdė: daug, dažnai balsu verkdama, be galo nusilenkdama Apvaizdai. Vakarais dėkodama jai už visa gera per dieną pritirtą, puldavo žemėn kryžium, ją kaip gyvą apkabindama, ją karštai bučiuodama, visus žodžius žemei sakydama: Juoda žeme, Šventa žeme! Aš tave nužemintai bučiuoju: tu mane nešioji, tu mane peni, tu mane linksmini…“ – buvo pradžia jos vakarinės maldos. Visur matydama kuo aiškiausią Dievo Apvaizdos įsikišimą, pačią Dievo ranką, prigimties gaivalus laikė Dievybės dalimi.

„Atsimenu, mes namie buvome penki vaikai, vienas daro vieną dalyką, kitas sumano daryti ką kitą, o vargšė mama bėgioja tai šen, tai ten, tačiau ji buvo laiminga, ji mums labai daug davė“ (Popiežius Pranciškus).

Motinos vaidmuo šeimoje yra labai svarbus ir atsakingas. Yra sakoma, kad motina šeimoje atlieka širdies vaidmenį ir jei toji širdis – motina yra morališkai sveika, tada ir šeima bus tokia. Jei sveika šeima, tai sveika ir tauta.

Lietuvė motina – tautos pasididžiavimas ir stiprybė,  Ji yra pasiaukojimo, Tėvynės ir artimo meilės pavyzdys.

Pasvalio Katalikių Moterų renginių akimirkos – Motinos dienai. 2017 ir 2018 metai. 

Lietuvė motina – tai mūsų tautos skydas. Kada Lietuva skendėjo didžiausiame skurde, kur tik sunkūs atodūsiai girdėjosi, – lietuvė motina buvo atspari. Jos širdyje ruseno galinga lietuviškumo ugnelė, kurios nei žiauri ranka, nei tolimas ir šaltas Sibiras neįstengė užgesinti, ji, sėdėdama prie ratelio, nuo sunkaus darbo sugrubusiais pirštais mokė savo vaikus, lietuviško rašto. Ji parengė dirvą mūsų tautos atgimimui.

Minėdami šių dienų motinas, žvelgiame į praeitį, gi todėl, kad garbinga motinų karta tebūna visos dabarties motinoms sektinu pavyzdžiu.

Kas padėjo mūsų praeities motinoms nešti garbingą motinystės vainiką? Kas jas guodė varguose ir nelaimėse  – jų gyvenimo kelyje? Jos savo širdyse tvirtai saugojo tikėjimo šviesą, nuoširdų pasitikėjimą Dievo Apvaizda ir maloninga Motinos Marijos pagalba. Dangus kiekvieną dieną laimino jų pastangas ir teikė stiprybės ir vilties kiekviename Motinų gyvenimo žingsnyje.

Dabartinis XXI amžius – modernios technologinės informacijos laikmetis, kuriam neprilygsta dvasinė pažanga. Neigiamai pasikeitė pažiūra į šeimą, motinystę, vaiką, net į Dievo autoritetą. Daugiau vietoj dvasinių vertybių kaupimo susižavėta medžiaginėmis dovanomis, o aukos bei pasišventimo bei atsakomybės šeimai – vengiama. Jei šiuolaikinės  motinos saugos savo vaikus nuo sielos pavojų, kaip saugojo Kūdikėlį Jėzų dieviškoji Motina, jei motinos ir tėvai ves savo vaikus prie Dievo, kaip Marija ir šventasis Juozapas kad vesdavo mažą Jėzų į šventyklą – lietuvių tauta bus tikinti ir nebijanti jokių pavojų.

Motinos dienos ištakos siekia tuos laikus, kai senovės indoarijų tautos religija garbindavo deivę Motiną.

Motinos diena pirmą kartą įteisinta JAV, kai 1914 metų gegužės 8 d. prezidentas Wudrow Wilsonas pasirašė specialų įsaką, suteikiantį antrajam gegužės sekmadieniui šventadienio statusą. Panašių iniciatyvų būta ir anksčiau, tačiau tuometės visuomenės susidomėjimas istoriškai sena, tačiau gerokai primiršta tradicija, augo gana lėtai. Amerikietiškos populiarinimo kampanijos dėka Motinos dienos iniciatyva išplito tarptautiniu mastu, netrukus kitos šalys ėmėsi skelbti savo pagerbimo datas.

Savotiška paskata buvo Pirmasis pasaulinis karas (1914 – 1918 m.) – baisi XX a. pradžios tragedija, kuomet milijonai įvairių tautybių motinų prarado savo sūnus. Naujos tradicijos populiarumas neapsėjo ir be komercijos. Pasitinkant šią šventę bendrovės, užsiimančios prekyba, propagavo gėlių, atvirukų bei dovanėlių pirkimą Motinoms.

Motinos dienos progai – papuošėme paminklą. Švč. Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų – Mirusiųjų Motinų garbei. Stoties g. Pasvalys

Lietuvoje Motinos diena oficialiai švenčiama nuo 1928 m., pirmąjį gegužės sekmadienį. Šis sumanymas kilo Lietuvos katalikių moterų draugijoje. Buvo sudarytas specialus Motinos dienai minėti komitetas, į kurį įėjo ne vien moterų, bet ir mišrių bei vyrų organizacijų atstovai. Pasirūpinta, kad Motinos diena būtų paminėta ne vien  organizacijose, bet ir bažnyčiose pamaldomis, laikraščiuose – atitinkamais straipsniais, mokyklose, kariuomenėje ir radiofone – tai dienai pritaikytomis paskaitomis, kino filmais, vaidinimais ir t.t. Lietuvos katalikių moterų Vyriausiasis sekretoriatas leido ir Aušros Vartų paveikslėlius su Motinos dienai pritaikyta malda.

Pasvalio katalikių moterų draugija savo gyvavimą pradėjo  prieš 98 –erius metus, ji taip pat pradėjo  organizuoti  Motinos dienos  paminėjimą įvairiais renginiais. 1922 m. Pasvalyje  įvyko Katalikių moterų draugijos (KMD) steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvavo vietinis kunigas Kazimieras Krikščiūnas. Draugijos pirmininke buvo išrinkta Kostancija Kuosienė, ją vėliau pakeitė Liucija Karoblienė, vadovavusi iki 1940 metų, kol sovietų valdžia uždraudė veiklą ir konfiskavo  Pasvalio Moterų Draugijos  vėliavą. Nuožmiomis okupacijos sąlygomis išliko vienas prieškario Katalikių moterų draugijos liudytojas  – tai Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu ant rankų paminklas Pasvalio miesto Stoties gatvėje. Jis pastatytas tuomečių katalikių moterų pastangomis ir pašventintas kan. Butvilos 1933 metais, per Motinos dieną. Tą pačią dieną neturtingoms motinoms buvo suruošti pietūs, kuriuose dalyvavo nemažas būrelis inteligentijos atstovų.  1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, 1994 m. atsikūrė LKMS bei katalikių moterų draugijos visoje Lietuvoje. Buvo pradėta vėl viešai organizuoti Motinos dienos šventę. Pasvalio Katalikės moterys gegužės mėnesį maldomis ir giesmėmis pašlovina Švč. Mergelę Mariją bei įvairiais dvasingais renginiais prisimena savo Motinas. Organizuoja konferencijas,  susitikimus, parodas, literatūrines kompozicijas, piligrimines keliones, dalyvauja gegužinėse pamaldose – mojavuose,  tvarko ir lanko kapus. Vesdamos renginius, pasikviečia katalikes moteris iš Biržų, Panevėžio, Palėvenės (Kupiškio r.), Alytaus bei Pasvalio Kraštiečių bendrijos, nevyriausybinių organizacijų, grupių atstovus, jaunimą. Renginius aplanko Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos kunigai, Pasvalio rajono valdžios atstovai.

Šiais metais  dėl koronaviruso  plitimo nebuvo galimybės organizuoti bendrų renginių Motinos šventei.  Rožinio malda ir su gėlių puokštėmis  pagal galimybes aplankėme gyvas ir mirusias Motinas, nuotoliniu būdu dalyvavome Šv. Mišiose iš Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčios bei Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios.

„Mamos meilė atleidžia prisimindama Dievo meilę. Atverkime  vartus gyvybei ir meilei, vartus į begalinę Švč. Mergelės Marijos globą“ (Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, iš homilijos, 2020. 05. 03, Šiluva).

 

Nuomonės, diskusijos, komentarai , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra