Pagrindinis puslapis Lietuva Visuomenininkai ragina Valstybinę lietuvių kalbos komisiją nepasiduoti politikų spaudimui

Visuomenininkai ragina Valstybinę lietuvių kalbos komisiją nepasiduoti politikų spaudimui

Visuomenininkai ragina Valstybinę lietuvių kalbos komisiją nepasiduoti politikų spaudimui

www.voruta.lt

Visuomeninė asociacija „Talka kalbai ir tautai“ raštu kreipėsi į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) narius ragindama nepasiduoti politikų spaudimui ir neplėsti išimčių suteikiančių teisę Lietuvos piliečiams oficialiuose dokumentuose atsisakyti asmenvardžio įrašo valstybine lietuvių kalba.

Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu, 2021 m. spalio 28 d. VLKK posėdyje vertins Lietuvos Vyriausybės siūlomas Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 papildomas išimtis, kuriomis būtų išplėstos šiuo metu galiojančios VLKK anksčiau patvirtintos išimtys, suteikiančios teisę Lietuvos piliečiams oficialiuose dokumentuose atsisakyti asmenvardžio įrašo valstybine lietuvių kalba. Vyriausybė siūlo leisti visiems ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams vardą ir pavardę įrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis, pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles.

Iki šiol VLKK ne kartą (2013, 2014 ir 2017 m.) yra išreiškusi ir pakartojusi Seimui savo nuomonę asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose klausimu. Paskutinį kartą 2017-05-22 VLKK posėdyje buvo nepritarta siūlymui suteikti teisę rašyti vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose nelietuviškais rašmenimis, jei „asmuo arba jo protėviai turėjo kitos šalies pilietybę“.

Dar anksčiau, t.y. 2015-06-16, neeiliniame posėdyje VLKK nepritarė Lietuvos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto XIIP-1653(2) nuostatai, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių pasuose vardus ir pavardes būtų leidžiama rašyti nelietuviškais rašmenimis visiems to pageidaujantiems piliečiams, jeigu jie turi „dokumento šaltinį“ su kažkada užrašyta nelietuviška asmenvardžio forma.

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ VLKK nariams savo kreipimesi priminė, kad vertindama teikiamus įstatymų projektus, VLKK visada nuosekliai laikėsi konstitucinės nuostatos Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis. 2014-09-05 VLKK pritarė tik vienintelei išimčiai, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių  pavardės (taip pat ir jų vaikų pavardės).

Asociacijos nuomone, įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 autoriai klaidina VLKK  ir visuomenę. Jų dokumentuose Vyriausybei ir kitoms institucijoms, su kuriomis derinamas šis projektas, nurodoma, jog dabartinis teisinis reguliavimas neužtikrina asmenų socialinių poreikių, kuriuos kelia globalizacijos, europinė integracijos ir emigracijos procesai. Jų teigimu dabartinis reguliavimas sukelia asmeninių nepatogumų ir suvaržo asmens teises.

„Tačiau, joks Lietuvos Respublikos įstatymas nedraudžia Lietuvos piliečiui laisvai pasirinkti kokį jis nori vardą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 14 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba, jos rašybos pagrindą sudaro lietuvių kalbos abėcėlė, o šią abėcėlę sudaro 32 raidės. Todėl nėra jokių požymių, kad būtų pažeidžiama asmens konstitucinė teisė rašyti savo vardus ir pavardes asmens dokumentuose valstybine kalba.  Problema ta, kad kai kurie asmenys norėtų, kad jų vardai ir pavardės būtų įrašyti Lietuvos valstybės išduotuose asmens dokumentuose ne valstybine lietuvių kalba. Taigi, klausimas keliamas ne dėl teisės į vardą ar pavardę, kurią turi kiekvienas asmuo (pagal tai jis yra identifikuojamas). Klausimas keliamas dėl asmens teisės nurodyti valstybei, kokia kalba turi būti įrašyti jo vardas ir pavardė tos valstybės išduodamuose asmens dokumentuose, kitaip tariant dėl asmens teisės išvengti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos prievolės valstybine kalba laikyti lietuvių kalbą, kuria daromi įrašai kiekvieno asmens dokumentuose“ – rašoma asociacijos kreipimesi į VLKK narius.

Pasak kreipimosi autorių, šis Nr. XIIIP-535 projektas yra diskriminacinis savo esme, nes pažeidžia kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų narių teises (pvz., rusų, baltarusių, totorių ir kt.), nes šios tautybės asmenys neįgys jokių papildomų teisių į savo autentišką vardą ar pavardę, kai tuo tarpu daugelis jų Lietuvoje gyvena jau keli šimtmečiai.

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ VLKK nariams primena, kad konstitucinis valstybinis lietuvių kalbos statusas ne tik užtikrina jos pačios kaip vieno svarbiausių Lietuvos valstybingumo statramsčių apsaugą, bet ir laiduoja visų tautybių Lietuvos piliečių lygiateisiškumą. Tai pagrįsdami visuomenininkai priminė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimą, kuriame teigiama, kad Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę Tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.

Tuo pačiu visuomenininkai atkreipė VLKK narių dėmesį į tai, kad KT savo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai yra pasisakęs, kad asmens tautybė /…/ negali būti pagrindu asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės lietuvių kalbos statuso; kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui, teismui, valstybės institucijoms ir pareigūnams principas.

Spalio 25 d.  į VLKK tuo pačiu klausimu kreipėsi 5 Lietuvos žmogaus teisių organizacijos reikalaudamos, kad VLKK nariai nuosekliai ir principingai laikytųsi ne kartą išsakytos nuostatos, kuri gina Valstybinę Lietuvių kalbą kaip konstitucinę vertybę ir nepritartų „jokioms išimtims, kurios pažeistų šiuos principus, siaurintų valstybinės lietuvių kalbos vartojimą, ypač oficialiuose Lietuvos valstybingumą reprezentuojančiuose dokumentuose“.

Pareiškimą pasirašė: Lietuvos Kultūros kongreso vardu Krescencijus Stoškus, Lietuvos Helsinkio grupės vardu Aurelija Kuzmaitė,  Lietuvos žmogaus teisių asociacijos vardu Vytautas Budnikas, Piliečių gynybos paramos fondo vardu Stasys Kaušinis ir Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vardu Romualdas Povilaitis.

„Mes tikimės, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir toliau nuosekliai laikysis konstitucinės nuostatos Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis. Viliames, kad VLKK nariai ir šį kartą pasielgs išmintingai, nepasiduos politikų spaudimui, apgins valstybini lietuvių kalbos statusą ir nepritars Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekte Nr. XIIIP 535 siūlomoms valstybinį lietuvių kalbos statusą paneigiančioms papildomoms išimtims“ – sako kreipimąsi pasirašęs asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Mindaugas Karalius ir primena, kad Seime šiuo metu yra svarstomi du alternatyvūs asmenvardžių rašybos įstatymų projektai: Gedimino Kirkilo, Andriaus Kubiliaus ir kitų 2017 m. įregistruotas projektas Nr. XIIIP-535, leidžiantis asmenvardžius Lietuvos oficialiuose dokumentuose rašyti ne valstybine kalba ir Lauryno Kasčiūno, Audroniaus Ažubalio ir kitų TS-LKD narių projektas Nr. XIIIP-471 numatantis asmenvaržius elietuviškais rašmenimis rašyti ne įrašo valstybine kalba sąskaita, o kitame piliečio paso puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje.

„Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ pasisako už valstybinei kalbai neutralų projektą Nr. XIIIP-471 taip vadinamą „latvišką“ įstatymo variantą. Šis projektas atitinka mūsų asociacijos narių ir visuomenės pastangomis bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašais Seimui teiktą įstatymų projektą kuris taip ir liko palaidotas Seimo stalčiuose paminant konstitucinę piliečių įstatymo leidybos iniciatyvą.

„Latvijos pavyzdžiu piliečiai pasiūlė vienintelį įmanomą, Konstitucijos nepažeidžiantį kompromisą, tačiau Seimas vis grįžta prie kitų, antikonstitucinių projektų. Kurių esmė yra rašyti valstybės dokumentus ne valstybine kalba. Keista, valdančiosios daugumos Seimo nariai vykdo valstybinės kalbos vartojimo siaurinimo politiką, atsisakydami valstybės kūrimo įrankio užtikrininačio visų piliečių bendrystę ir lygybę prieš Lietuvos respublikos  įstatymus“ ,- sakė M. Karalius

Primename, kad šių metų birželio 2  d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 392, kuriame siūloma papildyti viena iš Seime svarstomų Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-535 formuluote leidžiančia asmenvardį įrašyti ne lietuviškais rašmenimis ne tik, kaip šiuo metu yra numatyta, Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių  pavardės (taip pat ir jų vaikų pavardės), bet ir to pageidaujantiems ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams bei Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie asmenvardžius įgijo užsienio valstybėje, kurioje jie gyvena, pagal tos valstybės teisę.

 

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai                                                  2021-10-       Nr. S-2021-

DĖL IŠVADOS PATEIKIMO

 

2021  m. birželio 2  d. Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-471, Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 ir Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Puidoko 2017 M. birželio 19 d. pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535“ Nr. 392 (toliau – nutarimas).

Minėto nutarimo 2.2. punkte siūloma papildyti Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 3 straipsnio  3 dalį ir 2 straipsnį:

„2.2. Siekiant užtikrinti tautinių mažumų asmenvardžių teisinę apsaugą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų sprendimus, kuriuose yra vadovaujamasi Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatomis dėl tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės savo asmenvardžius vartoti mažumos kalba bei teisės į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas, ir pripažįstama, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde yra sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu piliečio vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės).“ Atitinkamai siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti sąvoka „ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis“, apibrėžiant, kad tai yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio tautybė Gyventojų registre nurodyta kitokia nei „lietuvis“.

Taip pat nutarimo 2.5. punkte siūloma papildyti Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 4 straipsnio 1 dalį:

„2.5. Kaip pažymima Įstatymo projekto Aiškinamajame rašte, asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, susijęs su asmeniniu bei šeimos gyvenimu, todėl, vienoje valstybėje kaip nors pakeičiant kitos valstybės įteisintus asmens vardo ir pavardės įrašus to asmens dokumentuose, gali būti ne tik pažeidžiamos žmogaus teisės, bet ir sudaroma sunkumų asmeniui migruojant iš vienos valstybės į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais reikalais – gali kilti papildomų problemų norint įrodyti asmens tapatybę. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Lietuvos Respublikos teismų praktiką, susijusią su, visų pirma, Europos Sąjungos piliečių laisvo judėjimo teise ir iš to kylančiomis pasekmėmis, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir sudaryti galimybę vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės) vaikams, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – užsienietis, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie asmenvardžius įgijo užsienio valstybėje, kurioje jie gyvena, pagal tos valstybės teisę (kitais nei santuoka ar gimimas būdais).“

Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) 2017 m. gegužės 23 d. rašte Nr. S1-252 (1.7) (toliau – Raštas), Vyriausybės nutarimo 2.2. ir 2.5. punktuose siūlomos išimtys nėra paminėtos VLKK rašte, prašome dėl minėtų nuostatų pateikti išvadą iki 2021 m. lapkričio 5 d.

Komiteto pirmininkas                                                                                               Stasys Šedbaras

Naujienos iš interneto