Visuomenė pasisako prieš lenkų nacionalistų brukamą Tautinių mažumų įstatymą

Autorius: Data: 2013-09-25, 11:22 Spausdinti

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) toliau spaudžia Vyriausybę ir Vyriausybės strateginį komitetą kuo greičiau priimti LLRA veikėjo ir dabartinio kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus parengtą visuomenės neigiamai vertinamą tautinių mažumų įstatymą. Galutinis šio įstatymo projekto tekstas yra slepiamas nuo visuomenės bandant sudaryti įspūdį, kad šis įstatymo projektas nugulė kažkur į stalčius.

Tačiau visuomenininkai iš „Vilnijos“ draugijos, turintys žinių, kad LLRA proteguojamas projektas gali būti bet kuriuo momentu įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbotvarkę ir paskubomis priimtas, toliau renka Lietuvos piliečių parašus peticija „REIKALAVIMAS ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“ raginančią Lietuvos valdžią nenusileisti destruktyviems LLRA kėslams ir nepritarti lenkų nacionalistų brukte brukamam projektui ir ginti lietuvių valstybinę kalbą bei Lietuvos respublikos teritorinį vientisumą, neleisti iškraipyti autentiškų lietuvių žemių vietovardžių ir juos rašyti tik valstybine kalba, nekeisti lietuvių kalbos abėcėlės ir šalies piliečių vardus, pavardes dokumentuose rašyti valstybine kalba. Taip pat reikalaujama nepaversti lietuvių kalbos derybų objektu dvišaliuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose.

Nors pasak „Vilnijos“ draugijos pirmininko habil. dr. Kazimiero Garšvos premjeras Algirdas Butkevičius yra žadėjęs atsižvelgti į piliečių parašus ir siūlymus, tačiau visuomenę verčia nerimauti pasirodę LLRA akcijos vieši pareiškimai, kad A. Butkevičius pažadėjo, jog Vyriausybės Strateginis komitetas artimiausiu metu svarstys šį be visuomenės pritarimo slapčia parengtą Tautinių mažumų įstatymo projektą. Pranešama, kad premjeras tokį pažadą davė valdančiosios koalicijos Politinės tarybos posėdyje.

Dienraštis „Respublika“ rašo, kad Kultūros ministras Šarūnas Birutis rugsėjo 23 d. „Respublikai“ teigė nežinąs, koks yra Tautinių mažumų įstatymo projekto likimas, nes darbo grupės parengtos šio įstatymo projekto jis nepasirašė. Tuo tarpu Kultūros ministro patarėja Dalia Vencevičienė „Respublikai“ tvirtino, kad įstatymo projektas ministerijos teisininkų buvo pataisytas ir atiduotas Vyriausybei. Tačiau paprašyta Žadėto įstatymo projekto, nors jis nėra paslaptis, D.Vencevičienė taip ir neįstengė atsiųsti, rašo „Respublika“.

Rugsėjo 23 d. pasisakydami prieš slapčia LLRA „stumiamą“ Tautinių mažumų įstatymo projektą visuomenininkai surengė jau penktą piketą prie Seimo ir Vyriausybės. Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir „Vilnijos“ draugijos sukviesti piketuotojai įteikė atsakingiems valstybės pareigūnams raštą, kuriuo reikalauja gerbti valstybinę kalbą ir jokiais priimamais teisės aktais nepažeisti ją ginančių LR Konstitucijos bei jos naudojimą įtvirtinančių Valstybinės kalbos ir kitų įstatymų nuostatų. Raštas adresuotas premjerui Algirdui Butkevičiui, Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui, Užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, Teisingumo ministrui Juozui Bernatoriui, Kultūros ministrui Šarūnui Biručiui ir Švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui.

Skelbiame visą šio reikalavimo tekstą:

Dėl Tautinių mažumų įstatymo projekto

2013 metų rugsėjo 23 d. Piketo dalyviai ir jų atstovaujamų organizacijų nariai reikalauja Tautinių mažumų įstatymu ir kitais projektais nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybinės kalbos, Švietimo ir kitų galiojančių įstatymų nuostatų.

Vyriausybės programoje numatytą spręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose klausimą 1999 m. ir 2009 m. išsprendė Konstitucinis Teismas, pareiškęs jog „Normos, nustatančios, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, yra taikomos visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių.“

Vyriausybės programoje paliestus gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus išsprendė 1939 m. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ir Švietimo ministerijų sudaryta 12 kalbininkų grupė, vėliau Konstitucinis bei kiti teismai, kurių sprendimus reikia vykdyti.

Kelio ženklai, gatvių, vietovių pavadinimai yra susiję su valstybės valdymu, todėl neautentiškos, okupacijų laikotarpiais primestos iškraipytos formos pažeistų mūsų Konstitucijos 10, 14, 17 str., Valstybinės kalbos įstatymo 14, 17, 19, 23 str. ir kitus teisės aktus, kurių įtvirtinamą reguliavimą 2012-02-13 d. patvirtino ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas.

Įžūliai spaudžiant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos viceministrei Editai Tamošiūnaitei, Švietimo ir mokslo ministras pakeitė 2013 metų Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminų programą. Nacionalinis egzaminų centras konstatavo, kad šių metų lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa nepasiteisino. LLRA reikalavimu egzamino temos buvo parinktos iš 7 autorių, dėl ko moksleiviai negalėjo tinkamai išreikšti kūrybinės minties, autorių gausa suklaidino dalį rašančiųjų, jie gaišo ribotą egzamino laiką rinkdami prie temos 7 autorių idėjas ir siužetus. Nepamatuoti sunkumai užgulė užduočių rengėjus ir vertintojus. Nepasiteisino ir sumažintas rašinio apimties žodžių skaičius. Nepasitenkinimą išsakė Lietuvos moksleivių sąjunga, kuri reikalauja grįžti prie 2012 metų valstybinių egzaminų programos. Kas atsakys už sukeltą sumaištį, už moksleivių klaidinimą? Juk Socialdemokratų partija, nuolaidžiaudama nepagrįstiems lenkų rinkimų akcijos reikalavimams, atsako prieš mokyklą, mokytojus, vaikus ir jų tėvus.

Iki šiol vis dar galioja palengvintas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino vertinimas tautinių mažumų mokykloms. 2013-06-18 d. valstybinės lietuvių kalbos egzaminą suvienodinti įpareigojo ir Vyriausiasis administracinis teismas. Visi moksleiviai yra LR piliečiai, jokių vertinimo išimčių negali būti nei pagal tautybę, nei pagal lytį, nei pagal tikėjimą. Tai yra akivaizdus žmogaus teisių (šiuo atveju moksleivių) pažeidimas.

Minėtieji teismai priminė, kad valstybinė kalba yra itin gintina ir saugotina vertybė, kurios vartojimas valstybės viešajame gyvenime kartu yra vienas iš valstybingumo ir piliečių lygiateisiškumo garantijų. Reikalavimą ginti LR valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą jau palaikė 50 000 piliečių.

Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 str. 3 dalies šeši punktai, 20, 21 str. neleidžia diskriminuoti gyventojų daugumos ir pažeisti savo valstybės įstatymų. Lietuvos moksleiviai, kurie mokosi mokyklose dėstomąja lietuvių kalba, yra diskriminuojami dėl palengvinto lietuvių kalbos brandos egzamino vertinimo kitakalbėse mokyklose. Prašome kuo skubiau suvienodinti egzamino vertinimą.

Demokratinėse valstybėse kalbą tvarko kalbininkai, o ne politinės partijos. Neramina, kad Tautinių mažumų įstatymo projektas patikėtas rengti atvirą polonizaciją vykdančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos Kultūros viceministrui Edvard Trusevič. Valstybinė kalba yra vienas svarbiausių  Lietuvos respublikos valstybingumo ir tautos išlikimo garantų. Nepamirškime Lietuvos Respublikos Konstitucijos pirmojo sakinio: „ LIETUVIŲ TAUTA – prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę – išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius…“. Valdančioji koalicija yra atsakinga prieš buvusias, esamas ir būsimas lietuvių kartas.

***

Visuomenininkai ir toliau kviečia pasirašyti internetinę peticiją „Apginkime valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą“.

Alkas.lt nuotr.

www.alkas.lt

Lietuva - Lenkija , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra