Visų Lietuvos mokyklų abiturientai laikys vienodą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą
Autorius: Voruta Data: 2013-11-08 , 16:25 Spausdinti
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programoje visiems Lietuvos abiturientams nustatyti vienodi rašinio apimties reikalavimai. Valstybinio brandos egzamino rašinio apimtis – ne mažiau kaip 500 žodžių, mokyklinio brandos egzamino – ne mažiau kaip 400 žodžių. Kaip ir pernai, rašydami rašinį, abiturientai galės rinktis vieną iš keturių temų. Prie kiekvienos temos bus pateikta po tris autorius, iš kurių bent vieną privalu pasirinkti.
Tai numato švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio spalio pabaigoje pasirašytas įsakymas dėl Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos pakeitimo.
Pakeitimai priimti atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šių metų birželio 18 d. sprendimą, kad nuo rugsėjo 1 dienos nebegalioja Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos 20 punktas. Šiuo punktu buvo nustatyta skirtinga rašinio apimtis mokiniams iš mokyklų lietuvių kalba ir iš mokyklų tautinių mažumų kalbomis.
Taip pat buvo atsižvelgta į praėjusios brandos egzaminų sesijos lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino analizės rezultatus, Bendrojo ugdymo tarybos rekomendacijas.
Po šio egzamino atlikta išsami statistinė ir dalykinė analizė parodė, kad septynių autorių, pateiktų prie kiekvienos temos, skaičius nepagrįstas, kad mažesnės apimties darbų turinys buvo įvertintas mažiau taškų, nes trumpesnės apimties darbuose mokiniams buvo sunku atskleisti temą. Beje, statistinės analizės duomenimis, dauguma mokinių iš mokyklų tautinės mažumos kalba nepaisė apimties palengvinimų ir rašė ilgesnės apimties, išsamesnius rašinius.
Tačiau įvertinus padėtį, kad per dvylika mokymosi metų tautinių mažumų mokyklų mokiniai nesimokė lietuvių kalbos ir literatūros tokiomis apimtimis kaip jų bendraamžiai mokyklose lietuvių mokomąja kalba, vertinimo normos skirsis. Tai numatyta pereinamuoju laikotarpiu iki 2019 m., kai mokyklas baigs mokiniai, mokęsi pagal vienodas lietuvių kalbos mokymo programas ir visose mokyklose išsilygins lietuvių kalbos mokymuisi skiriamas laikas. Iki tol kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir iš mokyklų tautinės mažumos mokomąja kalba rašiniai kalbos taisyklingumo ir raiškos požiūriu bus vertinami skirtingai, palaipsniui einant vienodinimo linkme.
Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyrius, (8 5) 219 1235, info@smm.lt
Komentarai
Naujienos
-
Vida Endriukaitytė: „Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo – prašymo“
-
Į karinę mokymo operaciją Ukrainoje išvyko nauja Lietuvos karių pamaina
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
Lietuva
-
Vida Endriukaitytė: „Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo – prašymo“
-
Į karinę mokymo operaciją Ukrainoje išvyko nauja Lietuvos karių pamaina
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Šventiniai Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020 m. Fotoreportažas
~ Uncategorized
2020-12-24, 18:18
-
Mokytoja N. Česnulevičienė: „Lietuva prasideda čia, kur esame mes...“
~ Uncategorized
2020-12-18, 14:36
-
Bus pažymėta Trakų žydų geto vieta
~ Uncategorized
2020-11-18, 15:49
-
Prieš 50 metų Romoje mirė diplomatas Stasys Girdvainis
~ Uncategorized
2020-06-21, 15:07