Virginijus Savukynas. Ar nacionalistai sukurs Krymo variantą Lietuvoje?
Autorius: Voruta Data: 2014-03-03 , 13:57 Spausdinti
Politologai perspėja, kad po Ukrainos Kremlius imsis Baltijos šalių. Ko jam labiausiai reikia Lietuvoje? Ogi konflikto, regioninio ir dar tautiniu pagrindu. Kaip pagal užsakymą tai ir vyksta. Turiu omenyje vis aštrėjančius santykius tarp Lietuvos lenkų ir Lietuvos lietuvių. Už viso to slypi baimė, kad Vilniaus kraštas paskelbs autonomiją. Tie, kurie kovoja prieš dvigubus gatvių užrašus, asmenvardžių rašymą gimtąja kalba, teigia: mes bijome separatistinių procesų. Bijome Krymo varianto. Jei leisime dvigubus gatvių pavadinimus, ties tuo nesustos, prašys daugiau, kol galiausiai atsiskirs.
Tačiau niekaip nesupranta, kad būtent tokia konflikto logika tą konfliktą ir gilina. Nesuprantu, kodėl dalis save vadinančių patriotais daro viską, kad šis konfliktas tik gilėtų. Juk jei nenorime separatistinių procesų, reikia kuo greičiau leisti ir dvigubus gatvių pavadinimus, ir asmenvardžius originalo kalba.
Puiku, kad pagaliau tam nėra jokių kliūčių. Sveikas protas, teisinė išmintis nugalėjo. Konstitucinis Teismas pasakė, kad pavardes rašyti originaliais rašmenimis galima, jei tam pritars kalbininkai. Tai ir drąsus sprendimas, nes nepatenkintų atsirado labai daug.
Tie, kas bent kiek pasigilino į situaciją, žino, kad šiuo sprendimu atvėrė kelią išspręsti šį įsisenėjusį klausimą tuoj pat, nes kalbininkai jau seniai yra priėmę sprendimus.
Kalbos komisija dar sovietmečiu buvo nusprendusi, kad pavardes reikia rašyti originalo kalba, tačiau tuometiniai partiniai veikėjai tam nepritarė. Anot Irenos Smetonienės, 1997 metais toks sprendimas – galima rašyti pavardes originalo kalba – buvo patvirtintas.
Reikia prisiminti, kad dar 2005 metais profesorius Albertas Rosinas teigė, kad lotyniškus rašmenis vartojančių kalbų pavardes ir vardus reikia rašyti žmonių gimtąja kalba. Ir tai ne kalbinis, o politinis klausimas. 2009 metais Irena Smetonienė pakartojo šią nuomonę.
Tad Valstybinė lietuvių kalbos komisija neturi jokio pagrindo nuspręsti kitaip. O siekiant, kad visiems būtų aiškiau, gali ši komisija jau ir šią savaitę dar kartą patvirtinti savo sprendimą. Žinoma, jei išdrįs. Juk puikiai įsivaizduoju, kaip ją užpuls „gimtosios kalbos gynėjai“.
Akivaizdu, kad dabar nebėra jokių formalių kliūčių pavardžių rašymui. Yra parengtas tautinių mažumų įstatymas, kuris šias normas leistų įgyvendinti. Kaip ir dvikalbius gatvių pavadinimus ten, kur kompaktiškai gyvena tautinės mažumos.
Mes labai greitai galime išspręsti įsenėjusį ir iš esmės niekinį konfliktą. Akivaizdu, kad asmenvardžiai nėra kalbos sistemos dalis, todėl jokio pavojaus lietuvių kalbai nesudarys.
Kaip nesudarys jokio pavojaus ir dvikalbiai gatvių pavadinimai. Prieškario Kaune jie buvo trikalbiai – šalia lietuvių, lenkų kalbų dar buvo ir jidiš. Ir dėl to tikrai nesužlugo lietuvių tauta.
Blogiausia yra kita – šis įsisenėjęs konfliktas tik didėja ir aštrėja. Jei jis nebus išspręstas Seimo pavasario sesijoje, tuomet tai bus Lietuvos pralaimėjimas.
Atidesnis žvilgsnis į mūsų visuomenę leidžia suprasti, kad tautinės idėjos tampa vis populiaresnės. Savaime tai nėra blogai. Blogai, jei šias idėjas pasigauna radikalai. O mums papildomų konfliktų tikrai nereikia. Jie naudingi tikrai ne mums, o Kremliui. Tad jei norime sužlugdyti savo valstybę, pirmyn, gilinkime konfliktus. Tik ar už tai mums padėkos mūsų vaikai?
lrt.lt nuotr.
Nuomonės, diskusijos, komentarai
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
~ Lietuva, Mažoji Lietuva, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-13, 21:16
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
~ Iškauskas Česlovas, Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Sausio 13-oji
2021-01-13, 17:22
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
~ Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-12, 11:05
-
Napaleonas Kitkauskas: "Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą"
~ Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-07, 16:48
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
~ Garšva Kazimieras, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-07, 15:58