Vilties Prezidento sugrįžimas

Autorius: Data: 2014-03-05, 12:19 Spausdinti

 

Kovo 1 dieną Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko konferencija „Vilties prezidentui Stasiui Lozoraičiui – 90 metų“. Ją organizavo Lietuvos moterų lyga bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialas. Konferencijai vadovavo Ramovės viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius.

Į pilnutėlę susirinkusių žmonių salę, tik šį kartą jau vien iš portretinio paveikslo, papuošto tautine juosta, vėl žvelgė tos pačios ramios, įtaigios, pasitikinčios geros Stasio Lozoraičio akys. Salėje jutome lyg visai greta esančią jo gyvąją dvasią, atskubėjusią iš Petrašiūnų pušynėlio drauge su mumis pabūti, drauge pasveikinti mūsų himno garsais pavasarėjančią, bet neramių vėjų dar vis blaškomą Lietuvą.

Nuaidėjus Lietuvos Respublikos himno garsams suskambo Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos mokinių dainuota lietuviška daina, kanklių ir birbynių muzikos garsai.

Pirmasis, sutiktas gausiais plojimais, kalbėjo Atkuriamojo Seimo pirmininkas, buvęs mūsų Valstybės vadovas, dabar Europos parlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis, pasipuošęs Neužmirštuolės simboliniu žiedu. Šis žiedas reiškia ir atmintį, ir didžiulę pagarbą. Pagarbą dideliam Lietuvos sūnui. Jis prisiminęs savo knygos „Pusbrolis Motiejus. Knyga apie Stasį Lozoraitį iš jo laiškų ir pasisakymų“ parašymo aplinkybes, apibūdino Stasį Lozoraitį kaip buvusį nenuilstamą Lietuvos darbininką, nepaprastai kilnų ir nuoširdų žmogų, visada pergyvenusį dėl Lietuvos likimo, gabų diplomatą, tikrą pasišventusį Lietuvai lietuvį – europietį, palikusį neužmirštamus pėdsakus mūsų naujosios istorijos tarpsnyje.

Į tą Neužmirštuolės žiedų vainiką savo gražius prisiminimus bendraujant su Stasiu Lozoraičiu įpynė majoras Gediminas Reutas, LR Seimo nariai Algirdas Patackas bei Arimantas Dumčius. Konferencijos organizatorius ir jos dalyvius pasveikino Kauno meras Andrius Kupčinskas, taip pat pabrėždamas Stasio Lozoraičio nuopelnus Lietuvai, Atminties ir savo nacionalinių simbolių gerbimo ir išsaugojimo svarbą.

Ryškų ir išsamų pranešimą, įtaigiai pateikdama savo mintis padarė profesorė Ona Voverienė, apibūdinusi profesoriaus Vytauto Landsbergio minėtą knygą apie Stasį Lozoraitį. Ji pateikė knygos sandaros mozaiką, švytinčia Stasio Lozoraičio produktyvaus gyvenimo žingsniais, pasiaukojimu, tikėjimu Lietuvos gyvybingumu ir jos prisikėlimo aušra. Knyga labai aktuali, su ja tarsi grįžo ir pats Vilties prezidentas Stasys Lozoraitis. Grįžo „savo dvasia, savo mintimis, svajonėmis, planais, viltingu žvilgsniu į Lietuvos ateitį … Sugrįžo, kad jau niekada nebeišeitų, kad mokytų, kad guostų, kad prabiltų ir patartų, kaip reikia mylėti savo Tėvynę, kaip kovoti už jos laisvę, niekada nepasiduoti…“ (Cituotas V. Landsbergio knygos tekstas, pateiktas pranešime).

Profesorė Ona Voverienė žengusi savo mintimis knygos dalių laipteliais, savo pranešimą baigė profesoriaus Vytauto Landsbergio žodžiais, pasakytais jo atsisveikinimo kalboje prie Stasio Lozoraičio kapo: „Stasys Lozoraitis įkūnijo labai aiškų vieningumą, kuo jis gyveno, kuo tikėjo – tai Lietuvos idėja, Lietuvos prisikėlimas ir Lietuvos valstybė. Jis yra nepaprastai daug padaręs, kad Lietuva atgimtų, prisikeltų ir būtų vėl nepriklausoma ir iki paskutinio atodūsio jis tarnavo Lietuvos valstybei“.

Stasio Lozoraičio giminaitė profesorė Dalia Brazauskienė savo pranešime pateikė Stasio Lozoraičio tautiškumo ištakas cituodama jo ir artimųjų susirašinėjimo laiškais turinį, jo meilę savai tėviškei, lietuviškai gamtai, papročiams. Abiejų brolių – Stasio ir Kazio žmonos buvo italės, bet namuose, kaip pabrėžė pranešėja, vyravo lietuviška dvasia, net Kūčių vakaro ar Velykų stalas būdavo parengiamas pagal lietuvių tautines tradicijas. Dalia Brazauskienė taip pat priminė abiejų diplomatų pirmuosius susitikimus su palaimintuoju popiežiumi Jonu Pauliumi II, kada šv. Tėvas, išgirdęs, jų atstovaujamos Lietuvos vardą, pasakęs mums visiems labai mielus žodžius: „mano pusė širdies yra Lietuvoje, mano gyslose teka lietuviškas kraujas…“ Čia pat galėtų būti ir mano prisiminimas, kada įsisiūbavus Sąjūdžio bangai buvusioje „Kauko“ kavinėje vyko išeivijos vyskupo Antano Baltakio priėmimo pietūs. Man teko tada didžiulė garbė būti ir sėdėti greta vyskupo, daug kartų susitikusio su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Tada ir paklausiau jo, ar iš tikrųjų popiežius yra pasakęs savo lietuviškumą liudijančius žodžius. Vyskupas pasirodo irgi buvo girdėjęs apie tai ir vieno privataus susitikimo metu su šv. Tėvu dar kartą to paklausęs. Popiežius jam atsakęs: „To niekam nepaneigiau…“

Apie diplomatus Lozoraičius pranešimą skaitė Lozoraičių muziejaus direktorė dr. Asta Petraitytė – Briedienė. Ji pabrėžė, kad Stasys Lozoraitis nepriklausė jokiai partijai, o tik Lietuvai, Lietuva buvo neviltyje – jis tapo jos Vilties prezidentu…

Kalbėjo ir LEU docentas aktorius Egidijus Mažintas. Jis iškėlė ir jaunuomenės patriotinio ugdymo esančias spragas, apgailestavo įsibėgėjusiu mokyklų ardymo procesu.

Apibendrinamąją kalbą pasakė Lietuvos moterų lygos Kauno skyriaus pirmininkė doc. Meilutė Asanavičienė. Ji įteikdama tautines juosteles, gražiai padėkojo vedusiam konferenciją majorui Donatui Mazurkevičiui, J. Gruodžio konservatorijos mokiniams ir jų choro vadovui Donatui Jokūboniui už atliktą meninę programą, pranešėjams, šiltą poetišką žodį pasakiusiam majorui Gediminui Reutui, nuoširdžiai konferencijai talkinusiai LR Seimo narei Vaidevutei Margevičienei, jos padėjėjai Audronei Kaminskienei bei visiems konferencijos dalyviams, savo dvasia vėl susitikusiu su mūsų visų Vilties Prezidentu.

Nuotraukose:

1- Stasio Lozoraičio paveikslas

2 – Konferenciją sveikina Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas
majoras Donatas Mazurkevičius;

3 – Prie Stasio Lozoraičio paveikslo majoras G. Reutas, profesorės
Dalia Brazauskienė ir Onutė Voverienė;

Zigmas Tamakauskas

Uncategorized , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra