Vilties dienos Pasvalyje ir Krekenavoje

Autorius: Data: 2016-06-20, 11:03 Spausdinti

Vilties dienos Pasvalyje ir Krekenavoje

Viena iš atminimo lentų  - Pasvalio Šv.Jono Krikštytojo šventoriuje

Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja  metodininkė, Pasvalio dekanato Gyvojo rožinio vadovė

 Gyvenimas yra laikas

Mūsų parapijos dangiškojo globėjo šv. Antano Paduviečio atlaiduose garbingas svečias kun. br. Severinas Holocher OFM savo homilijoje priminė, kad mūsų gyvenimas „yra LAIKAS ir kvietė  brangiu laiku dalintis su Dievu ir žmonėmis, t.y. negyventi tik sau ir dėl savęs, bet gyventi su Dievu ir dėl Dievo kartu su visais žmonėmis, kaip Dievo šeima“ (Kun. Gediminas Jankūnas „Po Bazilikos skliautais“ Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Upytės Šv. Karolio Boromiejaus ir Vadaktėlių Šv. Jono Nepomuko leidinys. 2016 m. birželio mėn. Nr.52).

Iškilmingas minėjimas Pasvalyje

Pasvalio Gyvojo Rožinio maldininkai Gedulo ir Vilties dieną  -  birželio 14-osios – tragišką lietuvių tautos likimą prieš 75 – rius metus kartu su Pasvalio krašto tremtiniais bei Pasvalio visuomene prisiminė Šv. Mišiose,  kurias aukojo Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Albertas Kasperavičius bei iškilmingame minėjime senosiose kapinėse prie Pasvalio krašto politinių kalinių ir tremtinių paminklo bei  prie geležinkelio stoties.

Gyvojo rožinio maldininkai susirinko į Šv. Mišias

Birželio 15 –ąją Pasvalio dekanato Gyvojo rožinio maldininkai ankstų rytą susirinko į Šv. Mišias, kurių metu meldėsi savo intencija bei maldoje prisiminė savo krašto tremtinius. Šv. Mišas aukojo Pasvalio dekanato gyvojo rožinio dvasinis vadovas,  Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos vik.mgr. kunigas Miroslav Anuškevič. Kunigas ne tik  dvasingai ir nuoširdžiai dalyvavo Eucharistijos šventime, bet šiltai ir  pamokančiai vedė katechzę.  Gyvojo rožinio maldininkai aktyviai dalyvavo  diskusijoje.  Šį katechezė, kaip ir kitos, įvykusios šiais tikėjimo metais (penkios katechezės),  buvo skirtos Gailestingumo metams.

Gedulo ir vilties dienos minėjimas Pasvalyje. Dainuoja Pasvalio tremtiniai. Senosios kapinės – P. Avižonio g.

Pasibaigus katechezei   padėkojome  malda  kun. Miroslav  bei visiems gyvojo rožinio maldininkams iš įvairių dekanato parapijų už  kartu  praleistą  Dievo dovanotą laiką ir iškubėjome į piligriminę kelionę – Krekenavą.

 Piligriminė kelionė į Krekenavą

Tiksliai laiku pasirodė  autobusas, kurį vairavo  geradaris  ūkininkas iš Girsūdų (Pasvalio r.) – Petras Karoblis. Visų vykstančiųjų maldininkų  tikslas buvo  dalyvauti piligriminėje kelionėje bei aplankyti Krekenavos Švč. M.Marijos Ėmimo į dangų baziliką ir dalyvauti atlaidų iškilmėse.  Keliaujančius piligrimus: iš Daujėnų, Pasvalio, gausų būrelį iš Mikoliškio, kuriuos  sukvietė Gyvojo Rožinio būrelio vadovė Aldona Gervienė ( Pušaloto p.), Pušaloto, Saločių, Skrebotiškio, palaimino kun. Albinas Pipiras. Kun. Albinas yra niekuomet nepailstantis, visuomet nuotaikingas, besišypsantis  bei malonus kiekvienam žmogui. Keliaudami visi  meldėmės  rožinio malda -  IV d. ,, Garbės slėpiniai‘‘, kalbėjome ,,Švč Mergelės litaniją‘‘.  Maldoje prisiminėme  dvasininkus, vienuoles, vienuolius, geradarį Petrą ir jo šeimą, gyvojo rožinio maldininkus, ligonius, nuskriaustuosius, jaunimo dienas Krokuvoje,  savo krašto tremtinius, lietuvių tautą bei mirusiuosius dvasininkus, gyvojo rožinio narius bei artimuosius.

Atminimo gėlės ir žvakutės prie paminklo – Pasvalio politiniams kaliniams ir tremtiniams. Pasvalio miesto senosios kapinės – P. Avižonio g.

Autobusas  riedėjo tiesiu keliu į Krekenavą.  Maldininkai taip pat spėjo pasigrožėti birželio mėnesio gamta. Štai  pakelėje – pamatėme  pastatytą Kryžių ir gražiai sutvarkytą aplinką. Pagarbinome jį tyliai malda, o štai kai kur iš javų laukų išniro rugiagėlių (vosilkų) mėlynos galvutės, kurios tarsi vėl ir vėl priminė sovietinės valdžios išdraskytą, paniekintą mūsų tautos laisvės būtį ir didžiulę meilę ir ilgesį savo Tėvynei ir atgaivino Lietuvos partizanų ir tremtinių  dainos žodžius: ,,Kad  ne auksinės vasaros, ne mėlynos vosilkos, nebūtume atėję čia, kur slenka dienos pilkos. Kur tas dulkėtas traukinys taip toli nukeliavo? Prisimenu mamytę aš, tas pievas, kur žaliavo …‘‘ .

 Pro langą buvo galima grožėjomės  pakelėje žydinčiomis laukinimės aguonomis. Šis nenupasakojimas  grožis tęsėsi iki pat Krekenavos miestelio.

,,Tai tikras Dievo  paveikslas, tarsi Kristaus kraujas‘‘- žiūrėdami į stebuklingai raudoną kilimą kalbėjo  piligrimai.

O ant elektros stulpų, savo kruopščiai sutvarkytuose  gandralizdžiuose išdidžiai stovėjo gandrai, kurie  rūpestingai saugojo jau paūgėjusius savo vaikučius – gandriukus.  Net žmonės iš šių Lietuvos paukščių  gali  pasimokyti tokios šeimyninės meilės ir darnos.

Šv. Mišias aukojo Panevėžio  vyskupas emeritas  Jonas Kauneckas

Štai ir Krekenava. Išlipę iš autobuso piligrimai skubėjo į baziliką. Pabučiavę Gailestingumo duris suklupome rožinio maldai. Maldą vedė Krekenavos bazilikos maldininkai.  Pasibaigus rožinio maldai, suskambo bažnytinių varpelių garsai, kurie skelbė Šv. Mišių pradžią. Jas aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, jam koncelebravo generalvikaras kun., teol. lic. Eugenijus, Truskavos Šventosios Dvasios parapijos kleb. mgr. Audrius Vogulis,  Pušaloto parapijos kunigas Albinas Pipiras.

Iškilmių pradžioje vyskupas emeritas Jonas Kauneckas pasveikino visus tikinčiuosius, kurie atvyko į Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į  dangų baziliką  iškilmingai dalyvauti  Šv.Mišių aukoje. Vyskupas emeritas  priminė, kad  ir šiandien dar Lietuvoje minima Gedulo ir Vilties diena. Prieš 75 – erius metus – 1941 metų birželio 14 d. 3 val.ryto Sovietų Sąjuungos represinės struktūros pradėjo organizuotus masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į atokias šiaurinės Sovietų Sąjungos teritorijas. Buvo siekiama sunaikinti lietuvių tautos dvasią, tikėjimą, sukauptą patirtį, pačią visuomenę. Tačiau tikėjimas,  viltis nepalaužė lietuvių dvasios.  Vyskupas emeritas pakvietė visus piligrimus  nuoširdžiai melstis, kad tokie tragiški įvykiai Lietuvoje niekuomet nepasikartotų.

Savo homilijojos pradžioje vyskupas  emeritas Jonas Kauneckas  trumpai priminė Gedulo ir Vilties dienos istoriją ir šios datos svarbą šiuolaikinei Lietuvos katalikiškai bendruomenei. Vyskupas emeritas  kalbėjo, kad būdami Sibiro tremtyje ir kančioje lietuviai išlaikė savo tvirtybę ir gilų tikėjimą. Niekuomet nenusisuko  nuo Viešpaties Meilės bei Švč. Mergelės Marijos paveikslo. Savo maldose meldė Dievo meilės ir gailestingumo, kvietė ateiti Švč. Mergelę Mariją ir palengvinti skausmo naštą bei sustiprinti viltį sugrįžti į savo laisvą Tėvynę – Lietuvą.

Vyskupas emeritas Jonas kalbėjo, kad mūsų Lietuva ir dabar išgyvena tam tikrą tremtį. Daugelis jaunų tėvų išvyksta ieškoti geresnio pragyvenimo šaltinio. Vieni tėvai  atplėšia savo vaikus nuo savo gimtinės, išveždami juos į svetimas šalis, o kiti išvyksta  palikdami seneliams rūpintis jų vaikais. Tokios šeimos tampa nedarnios, irsta, todėl silpnėja ir pati tauta, jos dvasingumas, kultūra, vienybė, silpnėja ir pati Europa. Vyskupas homilijos metu priminė popiežiaus Pranciškaus pasakytus žodžius apie Europą įteikiant popiežiui Karolio Didžojo premiją:

,,Mintimis ir širdimi, su viltimi ir be tuščių nostalgijų, kaip sūnus motinoje Europoje atpažįstantis savo gyvenimo ir tikėjimo šaknis, aš svajoju naują Europos humanizmą, – sakė popiežius Pranciškus. Svajoju jauną Europą, sugebančią dar būti motina; motina, kuri turi savyje gyvybę, gerbia gyvybę ir teikia gyvenimo viltį. Svajoju Europą, kuri rūpinasi vaiku, kuri padeda kaip broliui,  prieglobsčio ieškančiam, visko netekusiam atvykėliui. Svajoju Europą, kuri girdi ir brangina sergančius ir senus žmones, kad jie nebūtų paversti neproduktyviomis atliekomis. Svajoju Europą, kurioje būti migrantu tai ne nusikaltimas, bet kvietimas labiau rūpintis žmogaus orumu. Svajoju Europą, kurioje jaunimas kvėpuoja sąžiningumo oru, myli kultūros grožį ir paprastą gyvenimą, nesuterštą konsumizmo užgaidomis, kurioje tuoktis ir susilaukti vaikų – tai didžiulė atsakomybė ir džiaugsmas, o ne problema, žinant, kad trūksta stabilaus darbo. Svajoju Europą, kuri gina visų teises, neužmiršdama ir visiems skirtų pareigų.(Vatikano radijas).‘‘

Savo homilijos pabaigoje vyskupas Jonas Kauneckas kvietė piligrimus  visuomet gyventi taip, kaip Jėzus lieps, visus savo rūpesčius pavesti Dievui ir viskas bus gerai. Pabaigoje palinkėjo gyvenime daugiau šviesos ir gilesnio tikėjimo.

Po Šv.Mišių buvo giedama Švč. Mergelės Marijos litanija.

Susitikimas su seserimi vienuole Loreta

Krekenavos bazilikos klebonas Gediminas Jankūnas padėkojo vyskupui emeritui Jonui Kauneckui, visiems kunigams, bažnyčios chorui  ir  visiems piligrimams: iš Pasvalio, Panevėžio, Vajesiškių, Utenos, Truskavos,  kurie dalyvavo Šv. Mišių aukoje bei pakvietė  į bendruomenės namus paragauti krekenaviškių išvirtos skanios sriubos.  Visi valgėme sriubą, gėrėme arbatą, kavą bei vaišinomės iš savo lauknešėlių.

Sesuo vienuolė Loreta prie savo nuotraukų parodos iš 20 pasaulio šalių. Dievo apvaizdos vienuolynas. Mūsų kraštietė. Daujėnų parapija. 

Bendravome su vyskupu emeritu Jonu, klebonu Gediminu bei kitais kunigais ir savo geraja patarėja bei rūpintojėle, ištikima piligrime, mūsų kraštiete  seserimi vienuole Loreta  iš Dievo apvaizdos vienuolyno.  Buvo proga šį kartą  bendruomenės namuose pamatyti parodą, kuri supažindino su Krekenavos miškų  ir girių karaliais – stumbrais.

Vežėme  į gimtuosius namus Dievo ramybę ir meilę

Atsisveikinę keliavome į namus.  Mūsų kelionę dar palaimino bazilikos klebonas Gediminas ir visus palydėjo su nuoširdžia šypsena.  Grįždami vėl kalbėjome rožinį,  Švč. Jėzaus širdies litaniją, gailestingumo vainikėlį.  Pasvaliečiams buvo įdomu susipažinti ir paskaityti  įsigytą laikraštuką ,,Po Bazilikos skliautais‘‘ bei parvežti  jį lauktuvių savo šeimos nariams, savo bičiuliams.   Kartu  mes vežėme  į gimtuosius namus  Dievo ramybę ir meilę, Švč. Mergelės Marijos malonę.

Agapė ir nuoširdi bendrystė Krekenavos bazilikos – bendruomenės namuose (tvartelyje).

,,Petras iš Jėzaus, taip pat bendraudamas su kitais mokiniais  išmoko, kad ,,meilė uždengia nuodėmių gausybę‘‘ (  1 Pt  4, 8 ). Jei atsidėję gyvensime meile ir gailestingumu, vis labiau sutarsime su draugais, šeimos nariais ir kaimynais. Tapsime vis taikingesni ir ramesni, netgi gyvendami tarp erzinančių ar į bėdą stumiančių žmonių!’’ (“Žodis tarp mūsų”).

Religija ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra