Vilnius tarp audrų

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Žurnalistas Jeronimas Cicėnas (1909-1987), Vilniaus krašto sūnus, prieškaryje aktyvus „lenkiškojo Vilniaus“ visuomenės ir spaudos veikėjas, aistringas kovotojas už lietuvybės išsaugojimą istorinių negandų niokojamose Rytų Lietuvos žemėse, 1953 m., jau gyvendamas JAV, parašė bei išleido dokumentinę knygą „Vilnius tarp audrų“.
 
Vilniaus lietuvių egzistencija svetimųjų priespaudoje autoriaus perteikta rūpestingai surinktais faktais, tiksliais skaičiais, vaizdingais, taikliai parinktų įvykių aprašymais bei apmąstymais, taip pat pluoštu prieškarinių nuotraukų, kurias Vilniaus tremtiniams pavyko išgelbėti savo lagaminuose per karo audras. Paskyręs knygą žmonai Nelei ir dukrai Ramintai, J. Cicėnas parašė: „…Imkite šitą netolimos praeities skeveldrą kaip žiburėlį valios ir vilties kelyje iš nakties, iš tremties, kelyje Tėvynėn.“
 
Antrasis knygos „Vilnius tarp audrų“ leidimas (1993 m. Vilniuje) buvo „suskaitytas“ ligi skutelių ir šiandien jau yra bibliografinė retenybė, tuo tarpu kelią į Tėvynę reikia įveikti ne vien išvykusiems iš Lietuvos… Tik po 1990 m., atgavus nepriklausomybę, į daugelio lietuvių sąmonę po lašą, po krislą ėmė grįžti istorinė atmintis, ypač žinios apie Vilniaus praeitį. Pasirodo, šių dienų jaunimas dažnai nė girdėti negirdėjęs, kad Vilnius prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo Lenkijos okupuota teritorija, kad būtent čia skleidėsi savita vilnietiškai-aukštaitiška lietuvių kultūros atmaina, kurioje susipynė atkaklus, žūtbūtinis, pasiaukojamai puoselėjamas lietuviškumas ir įvairiausi lenkiškos kultūros bruožai – buityje, kalboje, mene. Tik dabar jaunieji vilniečiai – jų šaknys kitose Lietuvos vietovėse ar už Lietuvos ribų – sužino, kaip atrodė Vilnius prieš karą, išgirsta, kaip sunkiai gyveno atkaklūs ir darbštūs Vilniaus lietuviai, kaip jie lyg prie šimtamečių ąžuolų glaudėsi prie vienintelės lietuviams paliktos Šv. Mikalojaus bažnyčios, vienintelės lietuviškos Vytauto Didžiojo gimnazijos, prie Vilniaus patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus – gyvo ar mirusio.
 
Prieškario vilniečiai – tai ypatinga vilniečių „kasta“, turėjusi savo gilias tradicijas. Viena iš jų – tai stiprus broliškumo ir bendrystės jausmas. Prieškario vilniečių bendruomenė, užgrūdinta lenkų okupacijos sunkumų, surinkusi savo „kariaunos“ likučius, ir pokaryje tęsė nebylią rezistenciją. Sovietų laikais vilniečiai būrėsi savo privačiose erdvėse, kuo toliau nuo valdžios akių, rinkosi vardadienių, „užslaptintų“ tautinių ir religinių švenčių, laidotuvių, įvairių paminėjimų progomis. Šiuo metu prieškario vilniečių palikuonys, susibūrę į „Vilniečių ainių klubą“, stengiasi pratęsti savo tėvų ir protėvių darbus.
 
Talkindami „ainių“ darbams ir sumanymams, draugišką pagalbos ranką dažnai ištiesia buvę vilniečiai iš Kanados, pasidalindami žiniomis, patikslindami faktus, nurodydami sunkiai prieinamus šaltinius: tai p. Jonas Budrys, Tautos fondo Kanadoje pirmininkas p. Bronius Saplys, istorikas ir žurnalistas p. Zenovijus Ponarskis. Džiaugiamės gyvaisiais praeities liudininkais ir tais, kurie išeidami palieka savo neįkainojamus prisiminimus apie istorijon nugrimzdusius žygius, darbus, kovas ir kančias – už Vilnių, dėl Vilniaus, vardan Vilniaus.
 
Paradoksas, kad ir šiandien, XXI amžiuje, gyvendami LAISVOJE ir NEPRIKLAUSOMOJE Lietuvoje, tarp draugiškų Europos tautų, žengdami vienoje gretoje su Lenkija, mūsų strategine partnere, esame verčiami nuolatos atsigręžti į savo tėvų ir senelių patirtį, nes knygose „Vilniaus golgota“ (Mykolas Biržiška), „Vilnius tarp audrų“ šmėsčiojantys šešėliai ir šiandien, deja, temdo Vilniaus padangę. Ką po septyniasdešimties metų apie tai pasakytų šiandien atkaklusis lietuvybės gynėjas Vilniaus krašte Jeronimas Cicėnas?
 
Minint J. Cicėno gimimo šimtmetį, „Vilniečių ainių klubas“ inicijavo trečiąjį knygos leidimą. Jūratės Burokaitės ir Birutės Čibiraitės Biekšienės pastangomis, pritarus autoriaus dukrai p. Ramintai Cicėnaitei-Muzumdar, 2010 m. birželį išėjęs trečiasis knygos „Vilnius tarp audrų“ leidimas (leidykla „Homo liber“) gausiai papildytas archyvinėmis prieškario Vilniaus lietuvių gyvenimo vaizdais iš Lietuvos muziejų bei privačių rinkinių. Tai labai savalaikis leidinys.
 
Nuotraukoje: Knygos viršelis

Voruta. – 2010, rugpj. 7, nr. 15 (705), p. 4.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra