Vilniuje turėtų stovėti paminklas tremtiniams

Autorius: Data: 2013-02-14, 13:15 Spausdinti

 

Habil. dr. Antanas Tyla

Šiandien minėdami Gedulo ir vilties dieną mes prisimename du lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės piliečių istorijos tragiškus įvykius. Lietuvos valstybės sovietinės okupacijos pradžią ir pirmąjį okupantų įvykdytą Lietuvos piliečių šeimų trėmimą. Per nepilną pusę amžiaus trukusią sovietinę okupaciją buvo įvykdyti 35 trėmimai, iš jų masiški tai – 1941 m. birželio 14-osios, 1948-ųjų ir 1949-ųjų pavasario bei 1951-ųjų rudens. Per tą laiką buvo ištremta daugiau kaip 44 tūkstančiai lietuvių ir kitų Lietuvos piliečių šeimų, apie 130 tūkstančių gyventojų. Tiek buvo ištremta ir politinių kalinių. Kiekvienas masinis trėmimas tai buvo Maskvos aukščiausiosios valdžios permanentiškai skelbiamas naujas karas Lietuvai. Trėmimuose dalyvaudavo nuo 15 iki 40 tūkst. Sovietinės kariuomenės – enkavedistų ir reguliariosios. Tai buvo karas. Į bėgančius tremtinius buvo šaudoma, tačiau tai jau istorija, bet mes kasdien susitinkame su gyvais tą dramą išgyvenusiais ir neįveiktais. Mes didžiuojamės jais ir lenkiamės jiems, kaip ir visoms sovietinio genocido aukoms bei pasipriešinimo okupantams dalyviams. Esame laisvos, demokratinės Lietuvos piliečiai, saugomi Europos Sąjungos bendrijos ir Šiaurės Atlanto gynybos aljanso. Tuo tarpu 1940 ir 1941 m., kai tapome okupuoti ir Stalino komunistinės sistemos gyvulių vagonų ešelonais tremiami, buvome tarptautinės izoliacijos šulinyje. Mokslas yra patyrimo perdavimas įvairiais pavidalais kitiems. Jau kelis šimtmečius yra kartojama, kad istorija yra gyvenimo mokytoja. Tad ko mes galime šiandien pasimokyti iš tų dramatiškų įvykių, iš mūsų valstybės ir tautos karčios patirties? Tuo tikslu dar kartą prisiminkime, dėl ko mus okupantai trėmė iš Lietuvos? Lietuvą okupavusi Sovietų Sąjunga jau turėjo žmonių fizinio ir dvasinio naikinimo metodologiją, metodiką ir praktinę patirtį. Lietuvos valstybės okupacija leido okupantams daryti su mūsų piliečiais kas tik jiems atrodė reikalinga komunistinės indokrinacijos tikslams. Pati Lietuva nebegalėjo gintis ir jos nebegynė jokios tarptautinės konvencijos. Tautų sąjunga buvo suirusi. Sovietų Sąjunga remdamasi marksistine klasių kovos teorija naikino okupuotų Lietuvos, Latvijos, Estijos unitarinei sistemai neatitinkančius visuomenės jėgas, asmenis, institutus, gniuždė valstybinio mentaliteto raišką. Okupantams ir kolaborantams svetimi buvo Lietuvos valstybė ir jos sąmoningi piliečiai. Taigi okupantai trėmė Lietuvos piliečius, kurie pasižymėjo kurdami nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, kurie formavo tokią pat savo tėvynės gerovei kurti pasirengusią jaunąją kartą, kurie sumaniai ūkininkaudavo ar plėtojo verslą, kurie tiesiog gerai atliko savo pilietines pareigas, mokė jaunimą, augino duoną ir vaikus. Ištremdami juos sovietinės imperijos viešpačiai norėjo pirmiausia ištremti ir sunaikinti Lietuvos valstybės pilietiškumą, sunaikinti ir eliminuoti iš Lietuvos sąmoningiausius piliečius, sumaniausius ūkininkus, verslininkus, mokytojus, inteligentiją ir visą aktyviausią Lietuvos valstybės piliečių branduolį, sunaikinti lietuvį, kaip Lietuvos valstybės pilietį. Jis buvo pavojingiausias sovietinės imperijos monolitiškumui. Tai jie turbūt ir nujautė, nes tai parodė mūsų tauta 1990 metais. Visa tai mus skatina branginti demokratinę Lietuvos valstybę, rūpintis ja ir stiprinti, nes tik ji darnioje bendrijoje gali apsaugoti mūsų tautos ir piliečių pozityvų darbą ir jo kūrėjus. Dabar skaitant Lietuvos komunistinių kolaborantų ataskaitas apie tremties vykdymą sunku suprasti, iš kur tie žmonės atsirado, iš kur pas juos subrendo tokia neapykanta ir abejingumas savo tautai ir tautiečiams. Savo ataskaitose į apskritis deleguoti komunistai,kaip robotai, kaip … pranešinėjo, kad trėmimas buvo gerai parengtas ir organizuotas, kad planas realizuotas, incidentų nebuvo, iš tremiamųjų atimtas turtas, pasisavintas ir panašiai. Ir ne žodžio tose aktose apie kūdikių verksmus, senelių dejones, ligonių negalią, tremiamųjų ašaras. Pats Sniečkus, gavus tokias ataskaitas, dėkoja enkavedistų kariuomenei, padėjusiai sėkmingai įvykdyti atsakingą operaciją. Niekada šie koloborantai nepasidomėjo, kur jų pasmerktieji atsidūrė, kur mokėsi ištremti vaikai. Nepasirūpino lietuviškomis mokyklomis. Negana to, 1957 metais jie vieninteliai, lyginant su Latvija ir Estija, išsirūpino įstatymą, draudžiantį daliai tremtinių ir konclagerių kalinių grįžti į Lietuvą. Juos priėmė Latvija, Baltarusija, Estija. Šitoks kanibališkas Lietuvos kolaborantų elgesys negali būti užmirštas. Jis turi būti pasmerktas visiems laikams. Išdavystės nutylėjimas palieka pavojingas jos šaknis ilgiems laikams. Ir dar viena įsimintina, pagarbos ir pasitikėjimo verta pamoka – tremtinius ten nuvežus tenykščiai enkavedistai sakydavę: „jūs čia supūsite“. O tremtinių dauguma išliko, išsaugojo lietuvių kalbą, išmokė jos vaikus ir, kai galėjo, sulėkė vėl į savo tėvynę. Demokratinė Lietuvos valstybė rodo jiems tam tikrą pagarbą, moka kompensacijas, bet kodėl jas turi mokėti Lietuva? Juk ne Lietuvos valstybė juos trėmė. Ją turi mokėti Sovietų Sąjungos paveldėtoja Rusija, kurioje buvo sukurta žmonių naikinimo pagal klasių kovą mašina ir į kurią vergiškam darbui buvo tremiami mūsų piliečiai. Lietuvos valdžia neturi svyruoti ir diplomatijos keliu siekti, kad Rusija atlygintų Lietuvai padarytą žalą.

Sovietinės okupacijos laikotarpio, laisvės kovos tremtiniai, politiniai kaliniai yra aktyvūs mūsų laisvės vertybių išsaugojimo liudininkai. Tai įvertinant Lietuvos prezidentai turėtų įteisinti patarėją laisvės kovų dalyvių ir tremtinių reikalams. Tai būtų akivaizdus aukščiausios Lietuvos valdžios šių vertybių pripažinimas. Iki šiol, deja, nė vienas Prezidentas to nedarė. Be to, Vilniuje turi stovėti valstybės pastatytas tremtiniams atminti paminklas.

Minėdami Gedulo ir vilties dieną, mes prisimename, ką reiškia prarasti laisvę ir atsidurti okupantų tironijoje. Prisimename visus, kurie patyrė tuos vargus ir paliko visiems laikams Sibiro platybėse ar krito kovoje dėl laisvės, kuria dabar naudojamės.

Voruta“ Nr.12 (558) 2004 m. birželio 26 d. (p. 1/4)

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra