Vilniuje prisimenamas armėnų tautos genocidas

Autorius: Data: 2015-03-16, 14:35 Spausdinti

Parodos epizodas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro nuotr.

lrt.lt

Kovo 16 d., pirmadienį, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Armėnijos Respublikos ambasada rengia armėnų tautos genocido 100-ųjų metinių minėjimą ir parodos „Armėnų genocidas pirmuosiuose pasaulio spaudos puslapiuose“ atidarymą. Renginio pradžia 16.00 val. prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje.

Prisimenant prieš šimtą metų vykdyto armėnų genocido aukas, prie paminklo bus padėtos gėlės ir uždegta lygiai šimtas žvakučių. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje vyks Armėnų genocido muziejaus–instituto iš Jerevano parengtos parodos atidarymas. Dalyvaus Lietuvoje viešintis Armėnijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos pirmininko pavaduotojas ir Tarpparlamentinių ryšių su Baltijos valstybėmis grupės pirmininkas Eduardas Šarmazanovas, Armėnijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje J. E. Ara Aivazianas, Lietuvos Respublikos Seimo narė ir Draugystės su Kalnų Karabachu parlamentinės grupės pirmininkė Dalia Kuodytė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Parodą susirinkusiesiems pristatys Armėnijos Respublikos ambasados patarėja p. Gayane Mokatsian.

Armėnų genocido muziejaus–instituto parengtoje parodoje „Armėnų genocidas pirmuosiuose pasaulio spaudos puslapiuose“ eksponuojamos įvairiose pasaulio šalyse leistų spaudos leidinių, kuriuose pasakota apie armėnų persekiojimą ir žudynes turkų Osmanų imperijoje XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, puslapių faksimilės. To meto tarptautinėje spaudoje buvo aptariami įvairūs šimtmečius trunkančio armėnų persekiojimo aspektai, akcentuojami su armėnų tautos genocidu susiję klausimai: armėnų tremtinių likimai, našlaičių globa, pagrobtų moterų ir vaikų išlaisvinimas ir kt.

Pirminis užsienio reporterių ir laikraščių redaktorių šaltinis buvo iš Osmanų imperijos ištrūkusių ir genocidą išgyvenusių žmonių liudijimai. Įvairius pranešimus taip pat siuntė užsienio diplomatai, paramos organizacijų darbuotojai, misionieriai ir kiti liudininkai. Ypač svarbią informaciją apie smurtą ir nusikaltimus žmoniškumui teikė užsienio periodinių leidinių reporteriai, kurie būdami įvykių vietoje pateikė chronologine tvarka tikslius įvykių aprašymus. Tokios Europos ir Amerikos laikraščių ir žurnalų publikacijos dažnai būdavo iliustruojamos šiurpiomis nuotraukomis. Jos itin vertingos, nes yra tiesioginis žiaurių įvykių įrodymas.

Parodoje eksponuojamos faksimilės suskirstytos į penkias temas. Pirmojoje jų atskleidžama armėnų padėtis Osmanų imperijoje XIX a. pabaigoje, antrojoje pasakojama apie armėnų žudynes sultono Abdulo Hamido II valdymo laikotarpiu 1894 –1896 m., trečiojoje supažindinama su žudynėmis ir žiaurumais XX a. pradžioje, ketvirtojoje pasakojama apie Adanos armėnų skerdynes 1909 m. balandį ir penktojoje nušviečiamas armėnų genocidas 1915 –1922 m.

Parodos epizodas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro nuotr.

Armėnų genocidu vadinami per Pirmąjį pasaulinį karą ir po jo įvykdyti Osmanų imperijos nusikaltimai armėnų tautai. Nuo 1915 m. balandžio iki 1923 m. buvo nužudyta pusantro milijono armėnų, dar pusė milijono armėnų buvo priversti palikti savo gimtuosius namus ir ieškoti prieglobsčio užsienio šalyse. Armėnų genocidą oficialiai pripažino Nuolatinis Žmogaus Teisių Teismas (1984), JTO Žmogaus teisių pakomisė (1985), Europos Parlamentas (1987), daugelis pasaulio šalių. Lietuvos Respublikos Seimas rezoliuciją dėl armėnų tautos genocido pripažinimo priėmė 2005 m.

Uncategorized , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra