Vilniuje Lietuvos ir Lenkijos atstovai sutarė bendradarbiauti minint 600–ąsias Žalgirio mūšio metines

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2009 m. spalio 21 d. Krašto apsaugos ministerijoje vyko Žalgirio mūšio 600–ųjų metinių minėjimo programos sudarymo komisijos atstovų ir komisijos pirmininko krašto apsaugos viceministro Vytauto Umbraso susitikimas su Lenkijos delegacija, vadovaujama kultūros viceministro Piotro Zuchowskio.
 
Susitikime buvo aptartas Lietuvos ir Lenkijos pasirengimas minėti jungtinės kariuomenės pergalės Žalgirio mūšyje 600–ąsias metines.
 
Čia taip pat dalyvavo kultūros viceministras Donatas Valančiauskas, šalies istorikai, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų, kariuomenės specialistai. Kartu su Lenkijos kultūros viceministru į susitikimą atvyko Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Janusczas Skolimowskis, Lenkijos nacionalinio kultūros centro direktorius Krzysztofas Dudekas, Varmijos–Mozūrijos vaivadijos, istorinės Žalgirio mūšio vietos maršalka Jacekas Protas, kiti Lenkijos delegacijos nariai.
 
Pasak P. Zuchowskio, minint jubiliejinę datą svarbiausia akcentuoti tuos įvykio aspektus, kurie tebėra aktualūs šių dienų Europai ir pasauliui. Anot jo, 600–ųjų pergalės Žalgirio mūšyje metinių minėjimas turėtų perteikti istorinio įvykio įkvėptą išsivadavimo idėją ir riterių etosą, kuris yra svarbus šiuolaikinėse karių misijose. „Žalgirio mūšyje susitiko įvairių šalių riteriai, kurie stojo į kovą dėl savo vertybių. Jungtinės kariuomenės pergalė ir Lietuvos ir Lenkijos vienybės idėja – tai svarbiausios žinios mūsų visuomenėms, kurias galime perduoti tik bendradarbiausimos, todėl neįsivaizduojame Žalgirio mūšio minėjimo be Lietuvos dalyvavimo“, – sakė P. Zuchowskis.
 
Susitikime Lenkijos atstovai supažindino kitus dalyvius su svarbiausiais Žalgirio mūšio minėjimo Lenkijoje renginiais: Vavelio karališkųjų rūmų kartu su Jogailaičių universitetu rengiama moksline konferencija apie mūšį, Malborko pilies muziejaus organizuojama konferencija apie Kryžiuočių ordino reikšmę tuometinėje Prūsijoje, kuriamu dokumentiniu filmu apie mūšį ir kt. Pasak Lenkijos delegacijos vadovo, kulminaciniu minėjimo renginiu Lenkijoje turi tapti mūšio inscenizacija netoli Olštyno miesto. „Minėjimo renginių programa bus galutinai patvirtinta tik po to, kai jos priemonės bus suderintos su Lietuva“, – susitikime sakė Lenkijos kultūros viceministras P. Zuchowskis.
 
Susitikimo metu Lietuvos krašto apsaugos viceministras informavo apie Lietuvos Vyriausybės sprendimu sukurtą darbo grupę, atsakinga už minėjimo renginių programą, ir apie tai, kad dėl sunkmečio dabar programa yra peržiūrima. Krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas pabrėžė, kad planuojant istorinės datos minėjimo renginius, prioritetas yra Lietuvos atstovų dalyvavimas mūšio inscenizacijoje.
 
Lietuvos viziją dėl Lietuvos dalyvavimo inscenizacijoje susitikimo dalyviams pristatė Gynybos štabo Pajėgų ir planavimo departamento atstovas pulkininkas Saulius Guzevičius. Pasak jo, Lietuvai ir Lenkijai suvienijus jėgas pavyko sumušti vieną iš labiausiai organizuotų priešininkų. „Toks jėgų sutelkimas anuomet buvo tikra strateginė partnerystė, kurios tradicijas abi šalys tęsia ir dabar, dalyvaudamos bendrose operacijose, bendradarbiaudamos karinėje ir kitose srityse“, – sakė plk. S. Guzevičius.
 
Pasak plk. S. Guzevičiaus, Lietuva norėtų, kad jos atstovai dalyvautų planuojant jubiliejinio mūšio inscenizacijos scenarijų, taip pat inscenizacijoje su Lietuvos Vyčio ir Gedimino stulpų vėliavomis ir vadovaujami Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto. Tokiu būdu inscenizacija deramai atspindėtų Lietuvos vaidmenį iškovojus istorinę pergalę prieš Kryžiuočių ordiną.
 
„Okupacijos laikotarpiu Lietuva buvo netekusi teisės į savo istoriją, todėl dabar tikisi strateginės partnerystės su Lenkija, kuri padėtų grąžinti Europai Lietuvos istoriją“, – sakė plk. S. Guzevičius.
 
Susipažinęs su Lietuvos pasiūlymais dėl Lietuvos karių dalyvavimo inscenizacijoje, Lenkijos viceministras P. Zuchowskis sakė, kad istorija parodė, jog bendradarbiaudamos abi šalys gali daug pasiekti, todėl ateityje jos turėtų sekti istorijos pavyzdžiais. Susitikimo pabaigoje Lenkijos viceministras P. Zuchowskis pakvietė V. Umbrasą kitų metų pradžioje atvykti į Lenkiją ir oficialiai prisidėti prie bendros pergalės Žalgirio mūšyje minėjimo programos sudarymo pradžios.
 
Pergalės Žalgirio mūšyje 600–osios metinės Lietuvoje bus minimos pagal Lietuvos Vyriausybės 2008 metų lapkričio mėnesį patvirtintą programą ir jos priemonių planą. Programoje numatyta deramai atstovauti Lietuvai Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje, surengti tarptautinę mokslinę konferenciją Žalgirio mūšio tema, tarptautines sporto žaidynes, išleisti jubiliejines monetas, pašto ženklą, sutvarkyti Vytauto Didžiojo paminklus Lietuvoje, sukurti medalį ir specialų logotipą, kt.
 
Už šios programos įgyvendinimo koordinavimą yra atsakinga Krašto apsaugos ministerija, programoje taip pat dalyvauja Kultūros, Užsienio reikalų, Švietimo, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Lietuvos paštas, viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Vilniaus universitetas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos mokslų akademija ir kt.
 
Krašto apsaugos viceministro V. Umbrasas yra Žalgirio mūšio 600–ųjų metinių minėjimo programos sudarymo komisijos pirmininkas, o Vilniuje viešintis Lenkijos viceministras P. Zuchowksis – atitinkamos komisijos Lenkijoje vadovas.
 
2010–aisias, bus švenčiamos Žalgirio mūšio 600–osios metinės. Šis mūšis laikomas vienas iš didžiausių ir garsiausių viduramžių mūšių. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė 1410 metų liepos 15 dieną sumušė Kryžiuočių ordiną. Žalgirio mūšis sustabdė ordino veržimąsi į rytus. Pralaimėjimo garsas aplėkė visą Europą – ji sužinojo, kad ordinas pralaimėjo mūšį ne su pagonimis, o su dviem valdovais krikščionimis.
 
Žalgirio mūšio inscenizacija Lenkijoje rengiama jau daugiau nei dešimtmetį, tradiciškai joje dalyvauja apie 100 tūkst. žiūrovų ir apie tūkstantį riterių, kuriuos į renginį siunčia skirtingos šalys.
 
Lietuva mūšio inscenizacijoje dalyvauja nuo 2008 metų. Pirmą kartą mūšyje dalyvavo 34 atstovai, praėjusiais metais dalyvių skaičius padvigubėjo: dalyvavo Viduramžių istorijos ir riterių kovų meno entuziastų organizacijos „Viduramžių pasiuntiniai“ ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtais XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės riterių šarvais. Iki šiol tariamame mūšyje dalyvavo Kryžiuočių ordino magistras ir Lenkijos karalius Jogaila, Vytauto Didžiojo vaidmuo atkurtas nebuvo.
 
KAM, Viešųjų ryšių departamentas, www.kam.lt
Tel. (8 5 ) 2785 208; El. paštas: vis@kam.lt
 
Alfredo Pliadžio nuotr.
 
Nuotraukose:
 
1. Krašto apsaugos ministerijoje įvyko Žalgirio mūšio 600–ųjų metinių minėjimo programos sudarymo komisijos atstovų ir komisijos pirmininko krašto apsaugos viceministro V. Umbraso susitikimas su Lenkijos delegacija, vadovaujama kultūros viceministro P. Zuchowskio
2. Susitikime buvo aptartas Lietuvos ir Lenkijos pasirengimas minėti jungtinės kariuomenės pergalės Žalgirio mūšyje 600–ąsias metines

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra