Vilniuje buvo paminėtas Stanislovas Moniuška

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

XIX a. I p. Lietuvos visuomenė patyrė daug carinės Rusijos administracijos sankcijų: po 1830-31 m. sukilimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas, tačiau tai nenutraukė bajorijos, inteligentijos veiklos, o neigiama carizmo politika Lietuvoje iki 1863 m. sukilimo nebuvo tokia kategoriška.
1838-1863 m. veikė Vilniaus bajorų institutas, Medicinos-chirurgijos akademija, teatrai, elito salonai ir kitos įstaigos, kuriose lankydavosi daugybė šviesuolių. Tarp jų Stanislovas Moniuška (1819-1872), intelektualas, laikraščio „Kurier Wilenski“ redaktorius Adomas Honoris Kirkoras (1818-1886), Iki 1840 m. Lietuvos visuomenė vadovavosi III LDK statutu… Taigi daugumą šių žmonių vienijo darbas Tėvynei skirtingose srityse.
Nors bajoras, lenkų tautinės operos pradininkas, S. Moniuška gimė dab. Baltarusijos teritorijoje, netoli Minsko buvusiame šeimos dvare „Ubiel“, studijavo Varšuvoje ir Berlyne, tačiau ženklią savo gyvenimo dalį jis praleido Vilniuje, greičiausia tuose pačiuose aukštuomenės salonuose, švietimo įstaigose ar turtuolių rezidencijose.
1840-1858 m. S. Moniuška dirbo Vilniaus muzikiniame teatre, o visuomenėje jis garsėjo kaip puikus kompozitorius, dirigentas, mokytojas, visuomenės veikėjas.
S. Moniuška sukūrė apie 300 dainų, 4 Aušros vartų litanijas, 1848-1854 m. operą „Halka“, parašė daugybę ne tik lenko, bet ir lietuvio širdžiai mielų kūrinių. Tarp jų „Milda“, „Nijolė“…
Pagal nuopelnus S. Moniuška lyginamas tik su kompozitoriumi ir pianistu Federiku Šopenu (1810-1849).
Gal todėl Apolonijos Skakovskos vadovaujamam Lietuvos lenkų kultūros centrui buvo suteiktas Stanislovo Moniuškos vardas, o pats 2009-04-26 Vilniuje įvykusio XVI Lietuvos lenkų kultūros festivalio „Pieśń znad Wilii“ laikas suderintas su S. Moniuškos 190-osiomis metinėmis.
Šiuo savotiškai parodoma, kad tiek pats S. Moniuška, tiek šiandieninė Vilniaus krašto lenkų bendruomenė yra neatsiejama Lietuvos dalis, o politinių intrigantų skleidžiama tautinė nesantaika, bei jaunimo edukacinių projektų stoka komplikuoja tarptautinės tolerancijos galimybes.
Vienu tokių projektų yra „Ištiesk ranką kitoms tautoms“. Šio projekto tikslas – supažindinti kitų tautybių jaunimą su žydų kultūra, tradicijomis, istorija. Deja, Lietuvos-Lenkijos mainų fondas priešingai nei Litvakų, nefinansavo analogiško, mano sukurto jaunimo edukacinio projekto „Ištiesk ranką kitoms tautoms – II“. Šiuo buvo padaryta daug žalos tiek lietuvių, tiek lenkų tautoms, nes sukūrėme viešą, abiejų tautų draugystę skatinantį projektą, kuris dėl lėšų stokos negali būti realizuotas.
Be politinių ginčų, tiek lietuviai, tiek lenkai ar kitos Lietuvos tautos turi nuostabią istoriją, kultūrą, tradicijas. Šias vertybes reikia puoselėti, kurti daugiau jaunimo edukacinių projektų ir ieškoti kompromiso.
Renginyje dalyvavo trisdešimt ansamblių – „Wilia“, „Harmonia“, „Sužanianka“ ir kt. Puikiai dainavo dar tik dešimtoje klasėje besimokantis solistas Andrzej Rus.
Atlikėjai ne tik puikiai dainavo, šoko, bet ir pademonstravo savo tautinius kostiumus. Tarp jų buvo puošnių lenkų bajorų drabužių.
Ypač gražiai pasirodė choreografės Jolantos Novickos vadovaujamas dainų ir šokių ansamblis „Wilia“ iš Vilniaus. Bajorų kostiumais pasidabinę artistai pristatė S. Moniuškos Varšuvoje 1862-1865 m. sukurtos operos „Baisus dvaras“ fragmentą, sušoko „Širdies polką“, „Lietuviškų šokių siuitą“.
Stebėdamas nuostabius Vilniaus krašto artistų pasirodymus, pasigedau didesnio Lietuvos žiniasklaidos susidomėjimo šiuo renginiu ir apgailestauju, kad masinės informacijos priemonėse nepakankamai informuoja visuomenę apie Vilniaus krašto kultūros renginius.

Voruta. – 2009, geg. 9, nr. 9 (675), 8,16.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra