Vilnijos dailininko paroda

Autorius: Data: 2011-04-26, 10:42 Spausdinti

Kęstutis ŠIMAS, Vilnius

Didelį Vilniaus visuomenės dėmesį sukėlė Vaclovo Kosciuškos parodos ,,XX a. romantikas Vaclovas Kosciuška (1911–1984)“ atidarymas 2011 m. balandžio 5 d. Vilniaus paveikslų galerijoje.

Vilniečių ainių klubas maždaug prieš dvejus metus ėmėsi iniciatyvos pagerbti iškilų Vilnijos lietuvį dailininką Vaclovą Kosciušką, organizuojant jo darbų parodą šimtųjų gimimo metinių proga. Ir tai neatsitiktinai. Nes klubo, jungiančio lietuvius, gyvenusius Vilniuje praėjusio amžiaus pirmoje pusėje, jų vaikus ir vaikaičius, vienas iš pagrindinių uždavinių ir tikslų, to meto miesto gyventojų tautinės mažumos – lietuvių – veiklos, kultūrinio palikimo įamžinimas.

Lietuvybės puoselėjimas, meilė Lietuvai, senajai jos sostinei Vilniui, gražiausiam ir mieliausiam pasaulio miestui – šios patriotinės ir tautinės vertybės buvo svarbios dailininkui visą gyvenimą.

Apskritai klubo nariams mintis organizuoti praėjusio amžiaus pirmos pusės vilniečių lietuvių dailininkų parodą buvo kilusi bene prieš septynerius metus. Idėja buvo pasidalinta su Lietuvos dailės muziejaus vadovais, bet sumanymai liko sumanymais.

Kita klubo narių mintis – surengti parodą šimtųjų vilniečio dailininko Boleslovo Macutkevičiaus gimimo metinių proga buvo realizuota. 2005 m. lapkričio 11 d. ji buvo atidaryta Radvilų rūmuose, o vėliau perkelta į Kauno M. K. Čiurlionio muziejų (2006 01 12). Išleistas parodos katalogas su dailėtyrininkų Giedrės Jankevičiūtės ir Viktoro Liutkaus straipsniais.

Dar besimokydamas Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje Vaclovas Kosciuška pradėjo lankyti talentingo dailininko ir pedagogo Vytauto Kairiūkščio piešimo būrelį, o tiksliau – Piešimo studiją. Ši studija praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje buvo vienintelis, nors ir kuklus, Vilniaus krašto lietuvių dailės židinys, kuriame būrėsi gabesni jaunuoliai, pasiryžę įgyti plastinio meno žinių ir įgūdžių. Piešimo studija daug kuo pranoko to laiko Lietuvos vidurinių mokyklų dailės būrelius. Kartu su bendramoksliais Boleslovu Macutkevičiumi, Antanu Butkūnu mokiniškus dailės darbelius eksponavo Vilniaus amatininkų parodoje (1929 m.). Po poros metų kartu su Vytauto Kairiūkščio mokiniais Vladu Drėma, Juozu Mačiuliu, Boleslovu Macutkevičiumi, Antanu Butkūnu ir pačiu mokytoju eksponavo kūrinius parodoje, birželio 23 d. atidarytoje tapytojo Švanebacho namuose Vilniuje (dabar Jasinskio g. 6). Tai buvo pirmosios V. Kosciuškos parodos, visų jų neišvardinti.

Atidaryta jubiliejinė dailininko darbų paroda – pirmas tokio masto šio dailininko viešas pristatymas. Parodoje eksponuojami V. Kosciuškos kūriniai iš privačių kolekcijų ir valstybiniuose rinkiniuose (Lietuvos Nacionaliniame muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje) saugomos vertybės.

Menininkas buvo tikras universalas: tapė, kūrė grafikos darbus ir medalius, reiškėsi spaudos dizaino ir taikomosios dailės srityje; jo vardas siejamas ir su Lietuvos moderniosios fotografijos istorija. Išleido aštuonias iliustruotas knygeles vaikams. Ne viena karta užaugo jas skaitydama, žiūrinėdama ir džiaugdamasi. Daugelis giliai įsiminė jo dar 1955 m. iliustruotą E. Mieželaičio poemą vaikams ,,Zuikis Puikis“.

Anot seno bičiulio Boleslovo Motuzos, V. Kosciuška šedevrų nesukūrė. Tačiau jis paliko patriotiškai nusiteikusio lietuvio vilniečio, laisvo bohemos atstovo legendą ir kūrinius, kurie tampa vis svarbesne XX a. vidurio Lietuvos meninio paveldo dalimi, reprezentuojančia jos įvairovę ir mažai žinomas briaunas.

V. Kosciuška yra nutapęs ne vieną muziejinę vertę turintį paveikslą. Tačiau šio dailininko kūrybos visumos neįmanoma pamatuoti vien tapybos menu. V. Kosciuška pasižymėjo ir bažnytinės dailės srityje, kurios didieji XX a. Lietuvos dailės talentai vengė.

Parodos atidarymą pradėjusi Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Laima Bialopetravičienė negailėjo gerų žodžių parodos iniciatoriams – Vilniečių ainių klubui (visų pirma jo narėms Jūratei Burokaitei ir Birutei Biekšienei).

Parodos atidaryme kalbėjęs Vilniečių ainių klubo pirmininkas Kęstutis Šimas trumpai apžvelgė dailininko kūrybą, jos įvairovę, meilę Vilniui, klubo norus populiarinti Vilnijos dailininkus, taip pat išreiškė didelę padėką Lietuvos dailės muziejui, muziejininkei Rimai Rutkauskienei, o ypač parodos kuratorei – dailės istorikei Giedrei Jankevičiūtei. Savo ruoštu, G. Jankevičiūtė atskleidė V. Kosciuškos polinkį į fotografiją, paskatintą V. Kairiūkščio, bei tai, kad jis šia sritimi sudomino dailininkę Tarabildienę.

Atsiminimais apie savo tėvą pasidalijo dailininko dukra Aurelija Kosciuškaitė-Petkevičienė.

Gausiai susirinkusiųjų į parodos atidarymą (rūbinėje net nebeliko laisvų vietų!) nuotaiką pagyvino dainininkės Lidijos Gubaidulinos atliekamos arijos iš operų, akompanuojant Žanetai Noreikienei.

Siekiant įamžinti parodą, išleistas gražiai apipavidalintas dizainerės Vilijos Biekšaitės V. Kosciuškos darbų katalogas.

Nuotraukoje: Vilnijos lietuvis dailininkas V. Kosciuška. Autoportretas

Voruta. – 2011, bal. 23, nr. 8 (722), p. 12.

Parodos , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra