Vilniaus Senamiesčio vidurinėje paminėta Kariuomenės diena

Autorius: Data: 2011-11-24, 14:31 Spausdinti

2011 m. lapkričio 23 d. Vilniaus Senamiesčio vidurinėje mokykloje toliau tęsiasi renginiai skirti „Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metams“ paminėti. Ši diena svarbi ir tuo, kad lygiai prieš 93 metus buvo pradėta kurti Lietuvos kariuomenė. Todėl buvo pravesta atvira Lietuvos istorijos pamoka „Laisvės kaina“.

Renginyje dalyvavo šios mokyklos 8-12 klasių moksleiviai ir svečiai: Lietuvos Respublikos Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė su padėjėja Aiste Stremaityte, JT Lietuvos asociacijos direktorė Jūratė Landsbergytė, jos pavaduotojas, istorijos bei pilietiškumo mokytojas Žilvinas Radavičius, istorijos mokytoja Gražina Kosarieva ir inžinierius Miroslav Bogdanovič. Pamoką vedė Ž. Radavičius.

Pasak jo, Lietuvos kelias į laisvę buvo daug ilgesnis nei nuo 1990 m. Kovo 11-osios iki dabar. Buvo daug žmonių, kurie, nepaisydami asmeninių interesų, kovojo už savo Tėvynės laisvę tiek atviruose mūšiuose Nepriklausomybės kovose, tiek partizaniniame kare 1944-1953 m. Kai kurių istorikų nuomone ir ilgiau, kai SSRS antrą kartą užgrobė Lietuvos valstybę.

Prieštaringai vertinami Lietuvos partizanai buvo Lietuvos kariuomenės dalimi. Todėl kalbant apie naujausią mūsų šalies kariuomenės istoriją, negalima pamiršti ir ankstesnės.

Pamoka „Laisvės kaina“ – tai keturių su jaunimo pilietiniu ugdymu susijusių renginių dalis. Prieš tai moksleiviai lankėsi Karo technikos ir transporto muziejuje. Jame, žaisdami karą, suprato jo baisumus, pamatė iki tol nematytos karo technikos, vandeninę miną. Vėliau vykęs vizitas į Tuskulėnų dvarą buvo labai svarbus tuo, kad mokiniai daugiau sužinojo apie sovietų nusikaltimus Lietuvoje. Tikimės, kad tai formuos jų požiūrį į istoriją ateityje. Ilgus metus parku paverstoje dvarvietėje buvo užkasti kelių šimtų KGB vidaus kalėjime 1944-1947 m. nužudytų žmonių palaikai. Tarp jų apytiksliai du šimtai Lietuvos partizanų, kuriuos prisiminėme neatsitiktinai: lapkričio 29 d. KGB nužudė Lietuvos partizaų vadą Adolfą-Ramanauską-Vanagą (1918-1957). Jis Lietuvos istorijai svarbus dar ir tuo, kad 1949 m. vasario 16 d. dalyvavo Lietuvos partizanų suvažavime, vykusiame tarp Radviliškio ir Baisogalos esančiame Minaičių kaime. Šiame suvažiavime buvo paskelbta Lietuvos laisvės kovos deklaracija, pagal kurią turėjo būti atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Dokumentą pasirašė Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Jonas Žemaitis-Vytautas, Aleksandras Grybinas- Faustas ir kt. Šiame suvažiavime A. Ramanauskas-Vanagas buvo išrinktas Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto pavaduotoju.

Partizaninį karą Lietuvoje skatino žvėriškas NKVD elgesys su mūsų šalies gyventojais. 1944-1945 metais pastaroji organizacija nužudė daugiau nei 13 tūkst. žmonių. Pagrindine ginkluotos antisovietinės rezistencijos užduotimi buvo atkurti Lietuvos valstybę.

Panašiai kaip ir KGB vidaus kalėjime, sovietų genocido aukos būdavo išniekinamos. Jei pirmu atveju žmones nužudydavo dažniausiai nuogus, tai antruoju išniekindavo patekus į nelaisvę ar tiesiog besityčiojant iš jau nukautų partizanų palaikų, kurie dažnai būdavo išrengiami nuogai greičiausia dėl dviejų priežasčių: pirma – dėl noro pažeminti ir savotiškai panaikinti aukštesnį to žmogaus socialinį statusą, o antra – kad pagal karines uniformas vietiniai gyventojai negalėtų suprasti, kad tai Lietuvos kariuomenės karys.

Pasak liudininkų, kai kada nuogus, kastruotus, išbadytomis akimis ir nupjaustytomis kitomis kūno galūnėmis sovietai „eksponuodavo“ nedidelių miestelių bei kaimų aikštėse. Kartais lavonus ant grindinių numesdavo tik su apatiniais drabužiais.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo nukankintas taip žiauriai, kad jį sunkiai atpažino žmona Birutė Mažeikaitė-Ramanauskienė.

Moksleiviams buvo parodyti du dokumentiniai filmai: „Laisvės kaina“ – apie jaunimo pilietiškumo iniciatyvas ir „Lietuvos tarpukario kariuomenė“.

Pasak A. Ramanausko-Vanago dukters, Seimo narės Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės, Lietuvos partizanai tuomet buvo vienintele teisėta mūsų šalies valdžia ir tuo pačiu kariuomenės dalimi. Tūkstančiai vyrų ir moterų išėjo į miškus, į nepaprastai sunkų, pavojingą, pilną nepriteklių gyvenimą ir pasiryžo kovoti už Lietuvos laisvę. Jeigu reikės atiduoti ir patį brangiausią, ką turi žmogus, ką jam skyrė Dievas, tai – žmogaus gyvybę. Šiame partizaniniame kare dalyvavo abu parlamentarės tėvai A. Ramanauskas-Vanagas ir B. Mažeikaitė-Ramanauskienė.

„Aš šiandien esu klasėje, matau Jūsų rimtus žvilgsnius, ir tai yra kaip liudijimas, kad Lietuvos laisvės kova nebuvo beprasmė, nes štai mes gyvename laisvoje Lietuvoje. Dauguma partizanų nesulaukė laisvos Lietuvos, bet jie išeidami į tą laisvės kovą, negalvojo apie save. Jie galvojo apie Lietuvą, apie tai, kaip gyvens kitos kartos, kad jos tikrai gyvens laisvoje, nepriklausomoje Lietuvoje“, – kalbėjo Seimo narė.

Ji pademonstravo Justino Lingio dokumentinį filmą „Partizanų vaikai“. Jo pavadinimas nereiškia, kad šis filmas apie partizanų vaikus. Jame užfiksuotas parlamentarės ir Jono Žemaičio-Vytauto sūnaus Laimučio prisiminimai, kita dokumentinė medžiaga. Norima perteikti kokie tai buvo laikai ir pavojai, kaip reikėjo kovoti tomis nepaprastomis sąlygomis, kad buvo ne tik ginkluotas pasipriešinimas, bet ir idealoginė kova, organizuota partizanų spaudos leidyba. Šią spaudą vietiniai gyventojai ypač mėgo, nes sovietų žiniasklaida skleidė melą.

Kultūrinę renginio dalį atliko Pirmojo atkurtos Lietuvos valstybės vadovo prof. Vytauto Landsbergio dukra Jūratė Landsbergytė. Jos dėka moksleiviai išgirdo net tris M. K. Čiurlionio kūrinius: Lenkų sukilėlių giesmę „Su gaisro dūmais“, „Postliudą“ ir harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Oi giria, giria, girele žalioji!“.

Moksleiviai pamoką įvertino aukštai. Į jiems užduotą mokytojo Ž. Radavičiaus klausimą „Kokia yra Lietuvos laisvės kaina?“ buvo sulaukta įdomių atsakymų. Pasak 12 a kl. mokinio Deniso Vištorskio, „Lietuvos laisvė buvo atkurta per netektis. Žmonės norėjo gyventi laisvoje šalyje ir jie darė viską, kad jų šalis būtų laisva, be okupantų. Laisvė jiems buvo pirmoje vietoje. Jie kovojo vasarą ir žiemą, dienomis ir naktimis už save bei savo vaikus, giminaičius, už savo šalį, už laisvę, už meilę Tėvynei. Ir jų noras išsipildė, nes Lietuva atgavo laisvę, už kurią jie taip kovojo, paaukojo gyvybes ir asmeninę laisvę. Jų dėka mes dabar gyvename laisvoje Lietuvoje…“

Anot tos pačios klasės mokinės Elmiros Volkovos, „partizanai paaukojo visą savo sielą, visą savo širdį, visas savo jėgas, kad išlaisvitų Lietuvą. Tad laisvės kaina didžiulė. Pamoka labai patiko, buvo įdomu klausyti, bei žiūrėti filmą. Pamoka paliko daug įspūdžių“.

Panašūs buvo ir kiti moksleivių atsakymai. „Lietuvos laisvės kaina? Lietuvos laisvės kaina – tai daugybės žmonių žūtys už laisvę ir nepriklausomybę… Daug žmonių gyveno miške ir kariavo už Lietuvą“, – teigė nežinomu norėjęs išlikti mokinys.

Renginio pabaigoje Seimo narė mokyklai padovanojo 1949 m. vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos deklaraciją bei istoriškai vertingą knygelę „Laisvės deklaracija ir jos signatarai“.

Organizatorių inf.

Nuotraukose:

1. Moksleiviai domėjosi Lietuvos kariuomenės istorija (Ž. Radavičiaus nuotr.)

2. Seimo narė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė mokyklai įteikė vertingų dovanų

3. Ž. Radavičius ne tik pasakojo apie Lietuvos kariuomenės istoriją, bet ir parodė du dokumentinius filmus

4. Tikimės, kad pamoka bus naudinga ne tik mokyklai, bet ir visuomenei

5. Kadras iš dok. f. „Partizanu vaikai“

Mokyklos, mokytojai , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra