Vilniaus r. savivaldybė ir Lenkų sąjunga nutarė paminėti Armijos krajovos bandymą paimti Vilnių

Autorius: Data: 2011-07-13 , 16:19 Spausdinti

Vilniaus r. savivaldybė ir Lenkų sąjunga nutarė paminėti Armijos krajovos bandymą paimti Vilnių

Mindaugas JACKEVIČIUS

2011 m. liepos 13-ąją, trečiadienį, Vilniaus rajono savivaldybė kartu su Lietuvos lenkų sąjunga pagerbė nusikaltimus žmoniškumui vykdžiusios Armijos krajovos atminimą – bandymą paimti Vilnių.

Konservatorius Rytas Kupčinskas įsitikinęs, kad rengiant tokius minėjimus įžeidžiamas nuo šios armijos kritusių aukų atminimas. Tuo metu Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvardas Trusevičius sakė, kad istorinius įvykius galima interpretuoti, bet jų nevalia pamiršti.

Armija krajova – pagrindinė Lenkijos pasipriešinimo Vokietijos okupacijai organizacija Antrojo pasaulinio karo metu. Armija atsakinga už karo nusikaltimus prieš lietuvius Vilniaus krašte. Armija krajova čia kovojo tiek prieš nacių okupantus, tiek ir prieš lietuvius, laikydama Vilniją Lenkijos dalimi ir siekdama ją vėl prijungti prie Lenkijos.

Vilniaus rajone, Kriaučiūnuose, vyksiantis minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis prie paminklo Armijai krajovai.

„Tai yra istorijos įvykiai. Istorijos įvykius galima interpretuoti, bet jų nevalia pamiršti. Prieš 70 metų vyko Armijos krajovos operacija, tai jau į istoriją nuėjęs reiškinys ir faktas. Kiekvienais metais vyksta toks pagerbimas mūšio teritorijoje Vilniaus rajone, nemanau, kad šįmet bus kažkas ypatingo“, – DELFI sakė E. Trusevičius.

E. Trusevičius teigė pasisakantis už tai, kad vietoje prieš 70 metų buvusių įvykių narpliojimo, tiek lietuviai, tiek lenkai be nereikalingų papildomų emocijų kurtų naują dabartį. „Tie, kurie šiuo atveju bando kurstyti tautinę nesantaiką, jiems reikėtų susimąstyti, ar tai verta daryti“, – kalbėjo E. Trusevičius.

R. Kupčinkas mato aukų įžeidimą

Kitokios nuomonės laikosi Seimo narys, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas R. Kupčinkas.

„Armija krajova – dvilypė problema ir situacija. Manau, neturėtume populiarinti arba organizuoti pagerbimo tos ginkluotos formuotės, kuri vykdė nusikaltimus prieš mūsų krašto gyventojus. Daug gyventojų nukentėjo, ir Dubingiuose yra paminklas Armijos krajovos aukoms pagerbti. Tokiems dalykams tikrai negaliu pritarti“, – sakė R. Kupčinskas.

Sąjūdžio pirmininkas mano, kad, organizuojant tokius minėjimus, negerbiamas aukų atminimas. „Tai, manau, aukų atminimo įžeidimas“, – teigė parlamentaras.

Istorikas: tai nėra žymi diena Lietuvai

„Tuo metu (1944 m. liepą – DELFI) Raudonoji armija puolė Vilnių, kuriame dar buvo vokiečių įgula. Šiame puolime dalyvavo Armijos krajovos daliniai. Jų tikslas, galima sakyti, buvo neįgyvendinamas – užimti Vilnių arba kad bent jų pastangos būtų įvertintos taip, tarsi Vilnius tebėra Lenkijos valstybės sudėtyje“, – aiškina Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto docentas Algis Povilas Kasperavičius.

Pasak A. P. Kasperavičiaus, lenkų kariuomenė prisidėjo prie Vilniaus išvadavimo – išstūmė vokiečių kariuomenę. „Jie mini Armijos krajovos dalyvavimą mūšyje dėl Vilniaus. Jie negalėjo Vilniaus užimti vieni, tad paskui, grubiai tariant, Raudonoji armija susėmė karininkus, o kareivius privertė stoti į armiją, kuri jau buvo kontroliuojama Sovietų Sąjungos. Daugelis neturėjo kitos išeities“, – sakė istorikas.

A. P. Kasperavičiaus teigimu, Armijos krajovos dalyvavimas kovoje dėl Vilniaus buvo mažareikšmis – jie negalėjo Vilniaus užimti vieni. Esą net jei vokiečiai būtų ėmę trauktis, artėjo Raudonoji Armija, o Sovietų Sąjunga ir Stalinas buvo numatę, kad Vilnius turi priklausyti Sovietų Sąjungai, tuo pačiu – Sovietų Lietuvai.

A. P. Kasperavičius pastebi, kad Armija krajova įvykdė nemažai karo nusikaltimų. Žinomiausias iš jų – Dubingiuose, kur išžudyta apie 40 lietuvių. „Tačiau tai ir yra vienintelis atvejis, kur daug nužudyta, kitur pasitaikydavo, kad nušauna vieną kitą“, – sakė VU docentas.

Istorikas neturi griežtos nuomonės dėl rengiamo minėjimo. „Iš vienos pusės, ši šventė nėra antilietuviška, nors galima vertinti įvairiai kalbant apie Armijos krajovos nusikaltimus lietuvių atžvilgiu. Jų būta, tačiau nėra pagrindo to vadinti genocidu. (…) Bet, šiaip ar taip, tai nėra žymi Lietuvos valstybei diena – jeigu nešvenčiamas Vilniaus išvadavimas iš vokiečių, juo labiau Lietuva negali švęsti dalyvavimo tose kovose“, – mano A. P. Kasperavičius.

Dubingių žudynes tiria jau 20 metų

Armijos krajovos veiklą Dubingiuose iki šiol tebetiria prokurorai. Dar 1992 m. Molėtų rajono apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 1944 m. Dubingiuose įvykdytų žudynių. Nustatyta, kad Vilniaus krašte veikė Armijos krajovos 5-osios Vilniaus brigados būrys, dalyvavęs 1944 m. Dubingių kaimo žudynėse.

Iš Lenkijos gautame atsakyme į teisinės pagalbos prašymą išvardinta per 200 penktosios brigados karių, galimai dalyvavusių žudynėse. „Dauguma jų mirę, apie kai kuriuos, pavyzdžiui, gimusius 1907 m., nėra duomenų – ar jie gyvena Lenkijoje, ar kažkur išvykę, nėra duomenų apie jų mirtį. Lenkijoje turėtų būti apie 20 dar gyvenančių žmonių – teks vėl kreiptis į lenkus, kad minėti piliečiai būtų apklausti. Yra duomenų, kad jie buvo, bet gali būti, kad jie šiose žudynėse nedalyvavo“, – DELFI sakė Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Gintaras Čekuolis.

Pasak G. Čekuolio, prieš kai kuriuos kaltinamuosius – brigados vadus – tyrimai nutraukti jiems mirus, dalis jų mirties bausme nuteisti Lenkijoje. 15 tomų byla ne kartą stabdyta ir vėl atnaujinta. Šiuo metu prokuroras ketina kreiptis su teisinės pagalbos prašymu į Lenkiją, kad būtų apklausti įtariamieji.

Siekė užimti Vilnių ir padarė nusikaltimų žmoniškumui

1993 m. Armijos krajovos veiklą Lietuvoje tyrė Vyriausybės patvirtinta istorikų ir teisininkų komisija. Dokumente rašoma, kad Armija krajova buvo Lenkijos emigracinei Vyriausybei Londone pavaldi partizaninė kariuomenė, veikusi Vokietijos okupuotos prieškarinės Lenkijos valstybės teritorijoje, taip pat Rytų Lietuvoje, Vakarų Baltarusijoje ir Vakarų Ukrainoje, kurias, 1920 m. ginklu užėmusi, iki 1939 m. valdė Lenkija. Armija priklausė antinacinei koalicijai ir siekė atkurti nepriklausomą Lenkijos valstybę 1939 m. sienomis.

Lenkijos emigracinė Vyriausybė ir jai pavaldi Armija krajova nepripažino Vilniaus grįžimo Lietuvai, ruošėsi jį vėl atplėšti nuo Lietuvos – kėsinosi į Lietuvos teritorijos vientisumą.

Kaip teigiama komisijos išvadose, Armijos krajovos partizanai Rytų Lietuvoje padarė nusikaltimų žmoniškumui, įvairiais motyvais yra terorizavę ir žudę niekuo nekaltus civilius gyventojus, daugiausia lietuvius. „Armija krajova slopino lietuviškumą Rytų Lietuvoje ir laukė momento, kada bus galima užimti Vilnių“, – konstatavo komisija.

www.delfi.lt

Nuotraukose:

1. Armija krajova (TV3)

2. Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius E. Trusevičius (Šarūno Mažeikos nuotr.)

3. Konservatorius R. Kupčinskas (Kirilo Čachovskio nuotr.)

Istorija , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra