Vilniaus paveikslų galerijoje – L. Kranacho Vyresniojo šedevras

Autorius: Data: 2013-06-08, 10:37 Spausdinti

Birželio 4-ąją Lietuvos dailės muziejus drauge su Sankt Peterburgo Valstybiniu Ermitažo muziejumi Vilniaus paveikslų galerijoje atidarė parodą „Lukas Kranachas Vyresnysis (1472–1553). Madona su Kūdikiu po obelimi“, skirtą Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos tarybai. Parodos globėju tapo LR Ministras Pirmininkas A. Butkevičius, pagrindiniu rėmėju – Vilniaus miesto savivaldybė.

Paroda Vilniuje – tarptautinio muziejų bendradarbiavimo vaisius

Renesanso genijaus Luko Kranacho Vyresniojo (Lucas Cranach der Aeltere) šedevras „Madona su Kūdikiu po obelimi“ Lietuvoje rodomas pirmą kartą. Pasak Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio, ši paroda – tai antrasis Valstybinio Ermitažo ir Lietuvos dailės muziejaus bendradarbiavimo projektas, tęsiantis ilgametę šių muziejų draugystę. Pirmasis panašus projektas buvo Vilniaus paveikslų galerijoje 2012 m. pristatyta unikali 100 graviūrų paroda iš Ermitažo imperatoriškojo rinkinio.

„>
Evgenios Levin nuotrauka

„Šis kūrinys plačiai žinomas, ir šiandien man labai malonu, kad vienas garsiausių pasaulinių šedevrų mūsų ilgametės draugystės, bičiulystės keliu iš Peterburgo atkeliavo į Vilnių“, – kalbėjo R. Budrys.

Paveikslą „Madona su Kūdikiu po obelimi“ į Vilnių iš Sankt Peterburo atlydėjo Valstybinio Ermitažo direktoriaus pavaduotoja Svetlana Adaksina ir parodos kuratorė iš Sankt Peterburgo  menotyrininkė Nijolė Masilionytė.

„>

S. Adaksina pasidžiaugė Ermitažą ir Vilnių nuo seno siejančiais glaudžiais profesiniais, kultūriniais ir socialiniais ryšiais. „Jau keletą metų Ermitažas aktyviai dalyvauja Vilniaus knygų mugėje. O dabar mes rengiame naują projektą  tarp Vilniaus universiteto ir Ermitažo bibliotekų. Neseniai įvyko ir Ermitažo grafikos darbų paroda Vilniuje. Ir štai šiandien naujas įvykis – vieno šedevro paroda“, – kalbėjo S. Adaksina.  Pasak jos, paveikslas „Madona su Kūdikiu po obelimi“  – tai vienas Ermitažo kolekcijos perlų, gražiausias, jautriausias iš penkių jame esančių L. Kranacho darbų. S. Adaksina išreiškė viltį, kad muziejų bendradarbiavimas vyks ir toliau.

„Madona su Kūdikiu po obelimi“ –  nuo krikščionybės simbolių iki  Dunojaus peizažų

„>
L. Kranachas Vyresnysis – autoportretas

Lukas Kranachas Vyresnysis – garsus Renesanso epochos dailininkas, viena pagrindinių XVI a. vokiečių meno pasaulio asmenybių. Jis buvo talentingas portestistas, peizažistas, grafikas, kūręs altorių paveikslus, mitologinės, religinės tematikos kompozicijas – iš jų nemažą dalį sudaro paveikslai, vaizduojantys Švč. Mergelę Mariją su Kūdikėliu Jėzumi.

Parodoje eksponuojamas paveikslas „Madona su kūdikiu po obelimi“ –  vienas garsiausių dalininko kūrinių,  priklausantis brandžiajam jo kūrybos periodui, nutapytas 1525–1530 metais. Paveiksle pavaizduota Mergelė Marija, abiem rankomis apglėbusi Kūdikėlį Jėzų, stovintį ant jos kelių. Kairėje Kūdikėlio rankoje – obuolys. Tai simbolizuoja Jėzų, kaip naująjį Adomą, atpirkusį žmoniją savo mirtimi. Dešinėje – duonos kriaukšlė – eucharistinis Kristaus Kūno simbolis. Obelis, po kuria sėdi Marija su Kūdikiu – Pažinimo medis.

„>
Evgenios Levin nuotrauka

Pasak parodos kuratorės meno istorikės Dalios Tarandaitės, L. Kranachas, vaizduodamas Švč. Mergelę Mariją, netapė konkretaus modelio, tačiau sukūrė ir perteikė apibendrintą to meto moters grožio idealą, kuris tapo lengvai atpažįstamu dailininko stiliaus ženklu. Paklausta, kodėl paveiksle vaizduojamos Mergelės Marijos žvilgsnis yra kiek vylingas, rodos, ne visai derantis su kūrinio tematika, D. Tarandaitė teigė: „Tai subtilus dalykas. Tai yra rūmų dailė. Ir ši paslėpta erotika buvo labai mėgstama. Taip pat šie paveiklsai buvo skirti privačioms koplyčioms arba namų interjerui.“

Antrame  paveikslo plane plyti vaizdingas Dunojaus pakrančių peizažas – su stačiomis uolomis, viduramžių pilimis. Tai – L. Kranacho jaunystės kelionių palei šią upę įkvėptas daugelio jo paveikslų motyvas. L. Kranachas Vyresnysis yra laikomas Dunojaus tapybos mokyklos, didelį dėmesį skyrusios peizažui, pradininku, taip pat vienu peizažo tapybos žanro pradinikų Vakarų Europos dailėje.

L. Kranachas Vyresnysis – universalus genijus ir dvaro dailininkas

„>

Parodos kuratorė, atstovaujanti Ermitažo muziejui, N. Masilionytė papasakojo apie L. Kranacho Vyresniojo, anot jos, vieno iš nedaugelio korifėjų, universalų, ne vienos srities meno genijų, kūrybinį kelią nuo mokinystės tėvo dirbtuvėje iki Saksonijos valdovo Frydricho Išmintingojo dvaro dailininko šlovės Vitenberge.  Pradinių dailės žinių gavęs iš tėvo, L. Kranachas keliavo po Vokietiją, ieškodamas užsakymų. Būdamas apie 30 metų dalininkas pasiekė Vieną. Vėliau Frydricho išmintingojo kvietimu persikėlė į Vitenbergą, kur tapo dvaro dailininku. „Tai buvo laikoma ypatinga sėkme, profesionalumo įrodymu“, – kalbėjo N. Masilionytė. L. Kranachas įkūrė savo dirbtuvę, kurioje vėliau dirbo ir du jo sūnūs. Universalus menininkas ne tik tapė portretus, altorių paveikslus, mitologines bei medžioklės scenas, bet ir dekoravo rūmų interjerus, kūrė medžio raižinius ir vario graviūras, piešė monetų projektus ir kostiumų modelius, buvo atsakingas už dvaro švenčių apipavidalinimą. Ilgainiui L. Kranachas jis tapo vienu turtingiausių ir įtakingiausių žmonių, buvo artimas M. Liuterio draugas.

N. Masilionytė paminėjo įdomią detalę –  L. Kranachas gyveno ir dirbo tuo pat laikmečiu, kaip ir kitas genijus – dailininkas, architektas, inžinierius, meno teoretikas A. Diureris. „Tačiau keista, kad šie žmonės nė karto nesusitiko. Lygiai taip pat, kaip ir 17  amžiaus genijai – Rembrandtas ir Rubensas“, – kalbėjo menotyrininkė.

Jautrus menininkas ir novatorius

„>

Vilniškė parodos kuratorė meno istorikė Dalia Tarandaitė padėkojo parodos organizatoriams bei finansiniams rėmėjams už unikalią galimybę Lietuvos meno mėgėjams pamatyti šį šedevrą ir pridūrė keletą detalių apie L. Kranacho asmenybę bei jo kūrybą. „L. Kranachas savo krašte buvo didelis novatorius daugeliu aspektų. Jis buvo ne tik vienas iš peizažo žanro Europos tapyboje pradininkų, bet ir garsus moterų aktais mitologinėse scenose, Vokietijoje pradininkas šioje srityje“, – pasakojo D. Tarandaitė. Pasako jos, L. Kranacho dirbtuvė buvo viena geriausiai organizuotų dailės dirbtuvių Europoje. „Dirbtuvė turėjo daug užsakymų, kuriuos reikėjo įgyvendinti ne tik laiku, bet ir labai kokybiškai. L. Kranachas laikomas vienu iš greičiausiai dirbusių dailininkų. Taip pat jis eksperimentavo su technologijomis. Manoma, kad L. Kranachas savo tapyboje naudojo 25 pigmentus. Daugiau nei kiti jo amžininkai, pvz., Diureris. Taip pat jis pasižymėjo kolorito subtilumu, spalvų gilumu. Jis visą gyvenimą buvo rūmų dailininkas ir dėl to jo tapybos stilius rafinuotas, labai subtilus. Spalvos skaidrios, gyvos, spindinčios iš vidaus“, – kalbėjo meno istorikė.

Paveikslo kelionių trajektorija ir išsaugojimo subtilybės

Pasak  N. Masilionytės, paveikslas „Madona su Kūdikiu po obelimi“ 1764 m.  buvo nupirktas Rusijos imperatorienės Jekaterinos II ir taip pateko į Sankt Peterburgą. „Imperatorienė šį paveikslą labai vertino, jis buvo jos apartamentuose ir niekada nebuvo išvežtas iš Ermitažo“, – teigė N. Masilionytė.

Kaip ir dauguma L. Kranacho Vyresniojo paveikslų, „Madona su Kūdikiu po obelimi“ buvo nutapytas ant medinės lentos. Tačiau 19 a. restauratorių perkeltas ant drobės, kad būtų apsaugotas nuo sunykimo. Pasak Ermitažo direktoriaus pavaduotojos S. Adaksinos, medis yra labai jautrus temperatūrų pokyčiams, drėgmei, todėl 19 a. pradėta senųjų meistrų darbus, nutapytus ant medžio pagrindo, perkelti ant drobės. Pasirodo, „Madonos su Kūdikiu po obelimi“ perkėlimas ant drobės užtruko ne vienus metus.

Šis L. Kranacho vyresniojo šedevras nuo 1899 m. buvo eksponuotas ne vienoje šalyje – Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Meksikoje, Kanadoje bei Japonijoje. Į Lietuvą jis buvo atgabentas su apsauga specialia transporto priemone, užtikrinančia reikiamą mikroklimatą meno kūriniui.

„>
Evgenios Levin nuotrauka

Parodos organizatoriai nusprendė paveikslą eksponuoti Renesanso stiliaus baldų ir taikomosios dailės kūrinių apsuptyje, sukuriančioje 16 a. atmosferą.

R. Budrys: mūsų visuomenei paveikslo tema artima ir brangi

Paklaustas, kodėl parodai buvo pasirinktas būtent šis paveikslas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius R. Budrys teigė: „Lietuva – Marijos žemė. Prisimentant Aušros Vartų, Trakų, Šiluvos, Žemaičių Kalvarijos Madonas, manau, kad mūsų visuomenei ta tema yra labai artima, brangi. Ir šis paveikslas tikrai turės pasisekimą.“ R. Budrys taip pat pridūrė, jog „šis paveikslas yra gana geros būklės, kad jį būtų galima gabenti eksponuoti į kitas vietas. Antra vertus, Ermitažo muziejaus direktorius, pamatęs Vilniaus paveikslų galeriją, įsikūrusią Chodkevičių rūmuose, nusprendė, kad ši aplinka labai tiktų eksponuoti Kranacho paveiklsą ir pasiūlė tą įgyvendinti. Taip pat jis galvojo, kad mūsų visuomenei šis kūrinys bus įdomus.“

Kalbėdamas apie Lietuvos dailės muziejaus ir Valstybinio Ermitažo bendradarbiavimą, R. Budrys patikino, kad jis yra abipusis. Tad artimiausiu metu į Sankt Peterburgą veikiausiai keliaus M.K. Čiurlionio darbų paroda.

„>
Evgenios Levin nuotrauka

R. Budrys taip pat pridūrė, kad Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga rudeniop Vilniuje bus surengta dar  viena panaši kito paveikslo iš Luvro muziejaus Paryžiuje paroda. Koks tai bus kūrinys, Lietuvos dailės muziejaus direktorius nusprendė kol kas laikyti paslaptyje.

Parengė Jurga Žiugždienė

Bernardinai.lt

Lietuvos nacionalinė dailės galerija , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra